Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. liepos 22 d., apie 00.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę tempė savos gamybos priekabą su netvarkingu sukabinimo įtaisu, dėl ko atsikabinusi priekaba nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą bei ją apgadino. Vairuotojas, palikęs priekabą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Priekaba nedrausta privalomuoju draudimu.

Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. naktį buvo iškvietimas. Nuvykus į įvykio vietą rado priekabą. Namo savininkas pasakė, kad išgirdo triukšmą, išėjo į lauką ir pamatė priekabą. Buvo apgadinta tvora. Pagal numerius bandė surasti priekabos savininką, tačiau nepavyko. Priekabą nutempė į aikštelę. Vėliau atsirado asmuo, kuris tempė priekabą. Jis pats atvyko į policiją. Asmuo buvo blaivus.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jau buvo atsigulę, žiūrėjo televizorių. Pasigirdo smūgio garsas. Pažiūrėjus pro langą nieko nesimatė. Nusprendė, kad pravažiuojant mašinai kažkas subildėjo. Po vidurnakčio grįžo sūnus iš miesto. Jis pasakė, kad ant įvažiavimo yra priekaba. Išėjus į lauką pamatė, kad pusiau ant pravažiavimo, pusiau griovyje buvo priekaba. Kadangi jokių žmonių nebuvo, iškvietė policiją. Pagalvojo, kad gal žmogus nepastebėjo, kad jam atsikabino priekaba ir nuvažiavo. Kai atvyko policija, pasakė, kad pagal numerius ras šeimininką ir išsivežė priekabą. Paryčiais pro atvirą langą išgirdo šnekant žmones. Pastebėjo kaimyną su kažkokiu kitu žmogumi, kurie ieškojo priekabos. Išėjo į lauką, pradėjo kalbėtis, aiškintis ir jie nuvyko į policiją toliau aiškintis. Tvora šiuo metu sutaisyta. Tvora buvo drausta. Jis pretenzijų J. M. neturi. Buvo parašytas J. M. raštelis ir įmestas į pašto dėžutę, tačiau, kadangi jis spaudos neužsisakinėja, todėl iš karto po įvykio nepažiūrėjo į pašto dėžutę.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. M. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis iš autoįvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo suvokė padaryto eismo įvykio neigiamas pasekmes ir norėdamas išvengti neigiamų padarinių savo atžvilgiu, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, liudytojų parodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina J. M. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

J. M. teisme nepripažino savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir teigė, kad ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo, kaip atsikabino prikabinta priekaba. Jis sustojo ir pamatė, kad atsikabinusi priekaba nuriedėjo nuo kelio ir įvažiavo į kiemą. Buvo vėlu, todėl jis nenorėjo kelti žmonių ir priekabos nenorėjo traukti, nes galvojo, kad ištraukus ją ir nuvažiavus, bus laikoma kaip pabėgimas iš įvykio vietos. Galvojo ateiti ryte ir viską sutvarkyti. Be to, J. M. parašė raštelį ir įmetė į tvoros savininko pašto dėžutę. Raštelyje parašė, kad atvažiuos ryte ir išsiaiškins, subraižys schemą. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. S., kuris paaiškino, kad naktį pamatė pusiau ant pravažiavimo, pusiau griovyje paliktą priekabą. Kadangi žmonių nebuvo, iškvietė policiją. Pašto dėžutės netikrino. Tačiau vėliau ją patikrinus iš tiesų buvo rastas J. M. paliktas raštelis. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina J. M. paaiškinimą, jog jis nepasišalino iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, pagal nustatytas bylos aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tikslo bėgti iš eismo įvykio vietos. Jis nebuvo neblaivus, paliko priekabą toje vietoje, kurioje ji nuriedėjo nuo kelio, nors galėjo ją iš ten nusitempti. Tvoros savininkui parašė raštelį – paaiškinimą, kurį įmetė į pašto dėžutę, taip siekdamas informuoti apie padarytą kitam asmeniui priklausančio turto žalą. Kitos dienos ankstų rytą, už kelių valandų, atėjo pas kaimyną išspręsti susidariusią situaciją. Paaiškėjus, kad buvo iškviesta policija ir priekaba jau yra nutempta, pats atvyko į policiją ir davė paaiškinimus. Policijoje nustatyta, kad jis buvo blaivus.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų pažeidimo požymių. Objektyviųjų pažeidimo požymių nėra todėl, kad J. M. veiksmų negalima traktuoti kaip pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nors formaliai apie įvykį jis turėjo pranešti policijos pareigūnams arba iškviesti apgadinto turto savininką, dėl nežinojimo to nepadarė, tačiau atsižvelgdamas į situaciją, nakties metą, ėmėsi kitų veiksmų, kurie teisine prasme nors ir nebuvo visai tinkami, tačiau paneigia asmens siekimą tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nuslėpti eismo įvykio aplinkybes. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis pasišalina iš eismo įvykio vietos ir suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, nori taip elgtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti J. M. tyčinių veiksmų. Motyvų, dėl kurių J. M. galėjo pabėgti iš eismo įvykio vietos, byloje taip pat nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. M. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, krovinių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (ATPK 127 str. 2 d.).

Transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transpooirto priemonės vairuotojui baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų (ATPK 123 str. 5 d.).

J. M. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., ir 123 str. 5 d., vairuodamas transporto priemonę tempė savos gamybos priekabą su netvarkingu sukabinimo įtaisu, dėl ko atsikabinusi priekaba nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą bei ją apgadino. Be to, priekaba buvo nedrausta privalomuoju draudimu (KET 219, 220, 222). Šių pažeidimų J. M. neneigė.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3 - 4 ), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 5), eismo įvykio vietos planu ( b. l. 7), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8), asmens blaivumo testu, atliktu 2016 m. liepos 22 d., 5.45 val., iš kurio matyti, kad J. M. buvo blaivus (b. l. 9), J. M. paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 11), VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis (b. l. 12), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 13), leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą nekilnojamąjį turtą (b. l. 14), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 17 - 23), duomenimis apie J. M. darbovietes (b. l. 24), rašteliu (b. l. 25), prašymu (b. l. 31-36).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į J. M. asmenybę – baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimų padarymo aplinkybes, mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti J. M. už padarytus pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje paskyrus sankcijose numatytas minimalias baudas.

Už atskirus pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu pagal ATPK 33 straipsnio taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – 28 Eur (dvidešimt auštuonių eurų) dydžio bauda;

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirti galutinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt auštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. M. atžvilgiu dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.