- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 1-1522-1007/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33812-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33812-19 ir baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P. smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo buvusią sugyventinę L. Č., būtent: 2019 metais rugpjūčio 7 d. apie 23.00 val. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia įkando gulinčiai lovoje nukentėjusiajai L. Č. vieną kartą į dešinės rankos žastą, vieną kartą į dešinės rankos dilbį, vieną kartą į juosmenį, po ko atsistojo nukentėjusiajai L. Č. ant krūtinės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. Č. šiuos sužalojimus – VII ir VIII šonkaulių lūžius, dešinės rankos, krūtinės bei juosmens poodines kraujosruvas, dešinės rankos ir juosmens odos nubrozdinimus, kas sukėlė nukentėjusiajai L. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnyje 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamojo V. P. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad L. Č. yra buvusi jo sugyventinė, tačiau dabar jau keturis mėnesius su ja nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. 2019 m. rugpjūčio 7 d. vakare susitiko su L. ir nuėjo į ūkinį pastatą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Tame pastate su L. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, šampaną. Apie 23.00 val. L. jį sunervino, tačiau kas tiksliai tarp jų įvyko, jis neprisimena. Tada jis L. vieną kartą įkando, gali būti, į dešinės rankos žastą, vieną kartą į dešinės rankos dilbį bei vieną kartą į juosmenį. Buvo atsistojęs ir L. ant krūtinės. Kai jis smurtavo prieš L., ji gulėjo lovoje, kuri yra tame ūkiniame pastate. Kitos dienos ryte jis ėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Prie parduotuvės susitiko policijos pareigūnus bei L. brolį T. Č., kuris jo paklausė, kur yra L.. Jis pasakė, kur ji yra, bei juos ten nuvedė. Dar nori pasakyti, kad kai jis 2019 m. rugpjūčio 7 d. susitiko su L., ji buvo sumušta, ant jos veido buvo kraujosruvos. Kas sumušė L., ji jam nesakė, o jis per daug jos ir neklausinėjo. Pamatęs L. sumuštą, jos brolis T. pradėjo kaltinti jį, kad jis sumušė jo seserį, tačiau tai – ne jo darbas. Jau minėjo, kad L. vieną kartą įkando į dešinės rankos žastą, vieną kartą į dešinės rankos dilbį bei vieną kartą į juosmenį ir buvo atsistojęs ant jos krūtinės. Daugiau niekaip prieš ją nesmurtavo. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų L. atžvilgiu. Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis (b. l. 87–90, 93–95).
2.2. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Č. nurodė, kad V. P. yra jos buvęs sugyventinis, su juo negyvena jau kokius keturis mėnesius. Šių metų rugpjūčio 7 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį kartu su V. P.. Kadangi įvykio metu buvo neblaivi, ji ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Pamena, kad, kai ji gulėjo lovoje, kuri yra tame ūkiniame pastate, kažkur apie 23.00 val., V. be jokios priežasties pradėjo prieš ją smurtauti, vieną kartą įkando į dešinės rankos žastą, vieną kartą įkando į dilbį, vieną kartą į juosmenį, po to visu savo svoriu buvo atsistojęs jai ant krūtinės. Pamena, kad ji jo paklausė, kodėl jis prieš ją smurtauja, o V. atsakė, kad todėl, jog ji buvo susitikusi su P. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nors, kaip jau minėjo, su V. nebegyvena, jokio bendro ūkio neveda, tačiau kiek suprato, jis pavydi, jog ji susitikinėja su kitais vyrais, todėl prieš ją ir smurtavo. Daugiau V. nieko nedarė. Kas vyko toliau, ji nelabai ir prisimena. Lygtais su V. užmigo, o ryte jis nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus ir parėjo į ūkinį pastatą su jos broliu T. Č. ir policijos pareigūnais. Kas iškvietė policiją ir dėl ko, ji nežino. Dėl tokio V. elgesio patyrė fizinį skausmą, be to, labai jo bijo, kad jis jai dar ko nepadarytų. Policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir ją nuvežė į ligoninę. Ligoninėje ji pasakė gydytojai, kad jai skauda krūtinę, o apie tai, kad įkando į ranką, juosmenį, nieko nesakė, nes tuo metu užmiršo. Kai ji rašė pareiškimą policijoje dėl to, kad V. smurtavo prieš ją, ji pamiršo pasakyti, kad jai skauda krūtinę, ant kurios buvo užlipęs V., tačiau paminėjo, kad V. įkando į ranką. Ant jos kūno yra ir daugiau sužalojimų, t. y. po kaire akimi yra patinimas, yra ir daugiau visur kraujosruvų, tačiau iš kur jos atsirado, ji nežino ir dėl jų pretenzijų niekam neturi. Ji dažnai vartoja alkoholį, todėl kartais daug ko neprisimena, todėl ir negali paaiškinti, kaip ir kokie sužalojimai jai padaryti. Pretenzijas V. turi tik dėl įkandimo bei dėl to, kad jis visu svoriu buvo atsistojęs jai ant krūtinės (b. l. 34–37, 40–43, 46–49).
2.3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33812-19 pradėtas 2019 m. rugpjūčio 8 d., gavus L. Č. pareiškimą (b. l. 14–16). 2019 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos nutarimu L. Č. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 50).
2.4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Č. parodė, kad L. Č. yra jo sesuo. L. yra be pastovios gyvenamosios vietos, o paskutiniu metu būna (duomenys neskelbtini) ir miega bet kokiame tvarte, t. y. kur papuola. Iš vietinių B. gyventojų jis išgirdo, kad seserį L. tampo po (duomenys neskelbtini) kas nori, ji vaikšto girta, sumušta. Kai jis išgirdo tokias kalbas, pradėjo ieškoti savo sesers, tačiau jos iš karto nerado. 2019 m. rugpjūčio 8 d. kažkas iš vietinių (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų pasakė, kad sesuo geria kažkokiame ūkiniame pastate. Jis atvažiavo žiūrėti kas ten vyksta ir norėjo surasti seserį, tačiau jos nerado. Vėliau sužinojo, kad P. R., kuris yra vienas iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų, parėjo į namus sumuštas. Tada iš karto nuvažiavo pas P.. Jis gulėjo lovoje ir buvo visas sumuštas. Jo paklausė, kur yra sesuo L.. P. pasakė, kad nieko nežino, nieko neprisimena. Kadangi P. buvo labai sumuštas, jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai P. paklausė, kas jį sumušė, jis nieko nepasakojo, o tik pasakė, kad virto. Jam bebūnant pas P., paskambino viena pažįstama ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės pasirodė jo sesers buvęs sugyventinis V. P.. Tada iš karto nuvažiavo prie parduotuvės ir ten sutiko V.. Su juo kartu vyko ir policijos pareigūnai, kurie buvo atvažiavę pas P.. Liepė V. parodyti, kur yra L., ir jis juos ten nuvežė. Kadangi sesuo L. buvo sumušta, policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 68–71).
2.5. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 7 ar 8 d. pas jį į namus atėjo pažįstamas T. Č.. Pamatęs jį sumuštą, jis iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, o kartu atvažiavo ir policijos pareigūnai. Jam ant veido yra kraujosruvos, tačiau iš kur ir kaip jos atsirado, negali pasakyti, nes kelias dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, todėl nelabai ką prisimena. Mano, kad pats būdamas neblaivus kur nuvirto ir susižalojo. Niekas jo nemušė ir niekam dėl savo sužalojimų jokių pretenzijų neturi. L. Č. pažįsta. Paskutiniu metu retai su ja susitinka. L. yra laisvo elgesio moteris, dažnai keičia vyrus. Jis anksčiau matė, kad ji vaikšto sumušta, tačiau kas ir kokiomis aplinkybėmis ją muša, nežino. L. susižaloti gali ir pati nukritusi, nes ji vartoja daug alkoholinių gėrimų (b. l. 74–78).
2.6. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1064/2019(04) nurodyta, kad L. Č. nustatyti sužalojimai: dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiai, kaktos, abiejų rankų ir juosmens odos nubrozdinimai, veido, abiejų rankų, krūtinės ir juosmens poodinės kraujosruvos. Kairiojo žasto viršutinės dalies dvi kraujosruvos padarytos 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros. Kiti sužalojimai padaryti 4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Dešinės rankos ir juosmens odos nubrozdinimai, remiantis makromorfologiniu vaizdu, būdingi įkandimui žmogaus dantimis. Kiti sužalojimai vertinant kiekvieną iš jų atskirai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminės traumos metu. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių. L. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 62–63).
3. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
3.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 138 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir V. P. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. P. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. V. P. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
4.2. V. P. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 121).
4.3. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, byloje nėra duomenų, jog tokiam proceso užbaigimui ji prieštarautų (b. l. 123-124).
5. Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. P. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmės dydį sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigoti V. P. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
6.1. V. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. V. P. nusikalto būdamas neteistu, tačiau jo atžvilgiu vieną kartą nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 106). V. P. yra baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, nuobaudas įvykdė (b. l. 107–112), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, registracija Užimtumo tarnyboje 2019-05-31 nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 113–114). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
6.2. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, bei, remiantis BK 48 straipsnio nuostatomis, paskiriant įpareigojimus – nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
7. Šioje baudžiamojoje byloje V. P. nebuvo sulaikytas.
8. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–98) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
9. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti V. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Kardomąją priemonę – 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. P. palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – ją panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. P., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.