Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2022 m. sausio 25 d., apie 23:00 val., (duomenys neskelbtini), bute, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė savo (duomenys neskelbtini) G. K., t. y. šeimos nariui rankomis už veido ir nagais perbrėžė smakro apačią ir išorę, tuo nukentėjusiajam G. K. padarydama paviršinį odos nubrozdinimą kairiame pažandyje ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. P. teisiamajame posėdyje pagal jam pareikštą kaltinimą kalta prisipažino, tačiau vėliau prašė ją išteisinti. Ji parodė, kad su G. K. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Juodu dažnai susipykdavo ir ji iš jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau susitaikydavo ir vėl kartu (duomenys neskelbtini). G. K. prieš ją smurtavo laikotarpyje nuo 2022-01-25 iki 2022-01-30, tačiau ji iš karto niekur nesikreipė. G. ją mušė, o ji, norėdama jį nustumti ir apsiginti, kad jis nesmurtautų, stūmė rankomis jį nuo savęs ir tada netyčia rankos nagais galėjo perdrėksti jo veidą.

Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. sausio 25 d., apie 23 val., namuose tarp jo ir (duomenys neskelbtini) S. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jai pradėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). S. atsakė, kad ne jo reikalas kas jai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tada jis jai liepė apsispręsti, su kuo nori (duomenys neskelbtini). S. tas pasakymas labai nepatiko, ji atsikėlė iš lovos, pasiėmė nuotraukų rėmelį ir jį sudaužė į žemę, po to bandė rinkti stiklus, tada jis ją paėmė į glėbį ir patraukė nuo stiklų, kad nesusižalotų. Kai jis ją paguldė ant lovos, S. pradėjo šūkauti, vartoti įvairius necenzūrinius žodžius, supykusi abiem rankomis griebė jam už veido, perdrėskė smakro apatinę ir viršutinę dalį, taip sukeldama fizinį skausmą. Prašo priteisti 100 Eur neturtinės žalos.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad G. K. padaryta paviršinis odos nubrozdinimas kairiame pažandyje. Sužalojimas padarytas kietu bukabriauniu daiktu, pvz. piršto nagu ir pan. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29).

2022-02-01 asmens apžiūros metu G. K. sutikus, jis apžiūrėtas, nustatyta, kad asmens smakre iš apačios matosi raudonos spalvos įbrėžimas (1 t., b. l. 49-54).

2022-012-01 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad G. K. pateikė 2 fotonuotraukas, kuriose matomi neryškūs smakro įbrėžimai (1 t., b. l. 56-60).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. P. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žande, dešinėje blauzdoje, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimą nosyje, plaštakose. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 3-5 paros iki tyrimo pradžios mažiausia 11 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87- 88).

Siekiant išsiaiškinti abiejų asmenų sužalojimų aplinkybes, buvo gautas teismo medicinos eksperto A. J., pateikusio teismo medicinos specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl sužalojimų S. P.) ir (duomenys neskelbtini) (dėl sužalojimų G. K.), paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad pas G. K. sužalojimas buvo senesnis, šašai jau nusilupę, pas S. P. sužalojimai buvo šviežesni. Yra sužalojimų, kurie pas S. P. galėjo atsirasti skirtingomis dienomis, tačiau tikslių dienų, kada jie atsirado įvardyti negali. Pagal S. P. parodymus, jos sužalojimai atitinka nurodytą dieną, kada prieš ją buvo smurtauta. Pas G. K. taip pat atitinka, kad jo sužalojimas atsirado 2022-01-25, jį apžiūrėjo 2022-02-02, jo sužalojimai ir buvo maždaug 7 dienų senumo (2 t., b. l. 24).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teismas įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinamoji S. P. apklausiama teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo iš pradžių pripažino, tačiau duodama parodymus teigė, kad tai buvo gynyba nuo G. K. smurtinių veiksmų ir prašė ją išteisinti. Ikiteisminio tyrimo metu jos pozicija tai pat buvo nenuosekli, nes tai nepripažindavo padariusi nusikaltimą veiką, tai pripažindavo. Nukentėjusiojo G. K. parodymai tiek teisminio tyrimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu sutapo ir buvo nuoseklūs. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra eksperto paaiškinimas, kad pas G. K. sužalojimas buvo senesnis, šašai jau nusilupę, pas S. P. sužalojimai yra šviežesni. Pas G. K. sužalojimas atsirado 2022-01-25.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, daro išvadą, kad S. P. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jos padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Todėl kaltinamoji baustina.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji S. P. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai S. P. už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus bausmę – 3 mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala visada atlyginama, jei ji buvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš aukščiau aptartų įrodymų teismas nustatė, jog kaltinamosios S. P. tyčiniai veiksmai nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė įvairių nepatogumų.

Teismas mano, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo prašoma priteisti iš kaltinamosios 100 Eur suma, yra pagrįsta, protinga, sąžininga ir teisinga nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. Todėl nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamosios S. P. priteistina 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnis).

S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Marijampolės apylinkės teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl piniginės sumos priteisimo už antrinę teisinę pagalbą iš S. P.. Pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, gali priimti sprendimą iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nuketėjusiųjų advokatų atstovavimo išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iš kaltinamosios priteisti prašomas išlaidas. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios nesuderinamas su jos teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

G. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš S. P. G. K. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. P. netenkinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.