Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. K. ir jos atstovas advokatas G. Gudeliauskas palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad A. K. yra Žemės sklypo bendrasavininkė, tačiau nei jos dalis Žemės sklype, nei naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta. Po 2015-2016 m. kiemo rekonstrukcijos buvo nutarta kieme automobilių nestatyti, nors dalis gyventojų su tuo ir nesutiko. A. K. tvirtino, kad vazonų Žemės sklype nestatė. Juos bendru gyventojų susitarimu pastatė UAB „A“, V. S. valdomas butas ir jos su sutuoktiniu valdomas butas. Susitarimas statyti vazonus buvo žodinis. Statyta, nes buvo nutarta kieme nestatyti automobilių. Vazonai judėjimui kieme netrukdo, į teritoriją gali patekti visi, galima laisvai vaikščioti, pravažiuoti su dviračiais, vežimėliais, motociklais, motoroleriais. Visuose dokumentuose (tiek policijoje rašytame pranešime, kurį rašė gyventojai, tiek NŽT protokoluose) minimas jos sutuoktinis R. K., tačiau, kai ji tapo žemės savininke, ji tapo kalta, kad pastatė tuos vazonus. Ji nedalyvavo nei vazonų pirkime, nei pastatyme, fiziškai juos pastatė remonto darbus kieme atlikę statybininkai. Nurodė, kad į NŽT duoti paaiškinimų pagal kvietimus neatvyko, nes negavo laiškų, tuo metu buvo išvykusi ir į užsienį. Vieną pranešimą paėmė jos sūnus, tačiau apie tai jiems nepasakė. Elektroniniu paštu gavę pranešimą nuvyko į tarnybą nurodytu laiku, bet M. J. pasakė, kad protokolas jau buvo surašytas. Jie NŽT informavo, kad vazonai buvo pastatyti bendru kaimynų sutarimu. Raštu tokio paaiškinimo neteikė, nes nemanė, jog būtina. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimo akte, kurio pagrindu priimtas nutarimas, nėra nuodyta, kas tas klombas pastatė, naudojamos sąvokos nėra tapačios, kurios naudojamas patikrinimo akte ir nutarime. Klombos yra suaugusios su žeme, paaukštėjusi kažkokia gėlių detalė, kuri nėra vazonas. Tačiau nuotraukose matosi, kad tai yra kilnojami daiktai, kurie netrukdo naudotis ta sklypo dalimi. Be to, byloje nėra duomenų, kad juos pastatė A. K.. Byloje yra namo gyventojų susitarimai, namo gyventojai bendru sutarimu siekė sutvarkyti kiemą, kuris yra kultūros paveldo zonoje, buvo nuspręsta įrengti tokį grindinį, kuris yra saugotina vertybė ir gyventojai sutarė, kad dalyje kiemo, kur yra neparkuojamos transporto priemonės, bus pastatyti gėlių vazonai, tai buvo gyventojų bendru sutarimu. Tai nėra valstybinės žemės užėmimas, nes tai daroma bendraturčių sutarimu. Tai, kad vienas iš bendraturčių, valstybė, nedalyvavo tame susitarime, nepanaikina teisės bendraturčiams susitarti, nėra reikalaujama, kad būtų absoliuti dauguma.

Teismo posėdyje NŽT atstovai nurodė, kad A. K. atsakomybės neįtakoja tai, jog kiti butų savininkai nebuvo patraukti atsakomybėn. Jos veiksmai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, bendrasavininkų sutarimo dėl žemės naudojimo nebuvo, todėl minėtų vazonų pastatymas pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atkreipė dėmesį, jog A. K. patikrinimo metu dar nebuvo žemės sklypo savininkė. Nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas skundžiamą nutarimą priėmė tinkamai nustatęs administracinio nusižengimo požymius, t. y. įvertinęs, ne tik patikros aktą bet ir visus byloje esančius dokumentus. NŽT surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad pažeidimą padarė būtent A. K.. Pabrėžė, kad praktikoje nėra reglamentuojami objektai, kuriais galima užimti valstybinę žemę, tai gali būti bet kas, kas valingai užima valstybinę žemę. Vazonai yra pastatyti Žemės sklypo vidiniame kieme, todėl jie trukdo kitiems asmenims patekti, važinėti. Nurodė, kad institucija neprieštarautų, jog teismas skirtų mažesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą, tačiau nepaneigiant pažeidimo padarymo fakto.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad vazonai kieme atsirado baigiant tvarkyti kiemą, siekiant išsaugoti kiemo dangą, kadangi kiemas yra kultūros paveldo objektas. Baigiant kiemo darbus, įvyko kiemo gyventojų pasitarimas, kad reikia padėti vazonus. Ne visi namo gyventojai sutiko su vazonų pastatymu, todėl juos pastatė tik savo gyvenamojoje teritorijoje. Dėl vazonų pastatymo toje vietoje pritarė tų butų savininkai, kurie gyvena tame kampe. Sprendimą priėmė jis, UAB „A“ ir R. K., o A. K. tuo metu susirinkime gal ir nebuvo. Gyventojų susirinkimą, kurio metu buvo nuspręsta dėl vazonų, protokolavo „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jis surado vazonus, kažkas kitas juos užsakė, lyg tai K. surinko pinigus ir darbininkai pastatė. Vazonas sveria apie 40 kg, jį galima stumdyti. Vazonai nepatinka tiems butams, kurie užsisakę 6 leidimus mašinoms įvažiuoti, tačiau jie netrukdo naudotis žemės sklypu. Ten yra platus takas, kad būtų galima vaikščioti pėstiesiems, važiuoti su vežimėliais. A. K. neužtvėrė kelio vazonais, ji tuose dalykuose nedalyvavo, viską sprendė R. K., UAB „A“ ir jis.

Liudytojas R. K. parodė, kad prieš porą metų gyventojai tvarkė kiemą, įrenginėjo kiemo dangą ir baigdami tvarkymo darbus nusprendė kiemą pagražinti. Vazonai buvo skirti pagražinimui. Dėl vazonų pastatymo nusprendė trys butai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jie norėjo, kad jų pusėje būtų graži erdvė. Sprendimas buvo priiminėjamas kiemo susirinkimuose. Susirinkimų dėl kiemo tvarkymo buvo ne vienas. Sprendimai buvo priimti gal per metus. A. K. dalyvavo ne visuose susirinkimuose, jis ją atstovaudavo. Neatsimena, ar A. K. dalyvavo to susirinkimo metu, kai buvo nuspręsta dėl vazonų. Kitų butų savininkai savo pusėje pasidarė žalias zonas, kurios vėliau tapo parkavimo vietomis, jie susitvarkė savo dalį. Negalėjo pakomentuoti, kodėl skunde nurodyta, kad jis pastatė vazonus, gal kaimynai manė, kad jis vienas tai nusprendė, bet kalbėdamas susirinkimuose jis atstovavo 3 butus (V. S., K. ir UAB „A“). Vazonai netrukdo laisvai judėti, ten žmonės važiuoja dviračiais, vežimėliais. Jų tikslas nebuvo ką nors apriboti, bet ginti bendrą interesą, kad žmonės nevažiuotų ir nestatytų automobilių prie lango. Bendro gyventojų susitarimo, kad draudžiama parkuoti automobilius, nebuvo. Buvo nutarta, kad kas norės, galės parkuoti, kas norės, galės neparkuoti ir savo vietoje galės įsirengti poilsio zoną. Jie savo pusėje pastatė staliuką. Skundą turbūt rašė žmogus, kuris nedalyvavo susirinkimuose. Rašytinis sprendimas buvo priimtas kiemo tvarkymui ir pagražinimui, o kiti dalykai ne visada buvo protokoluojami. A. K. prie vazonų statymo neprisidėjo. Tuos dalykus organizavo jis. Trys butai, nusprendė, kad reikia pagražinti kiemą ir pasodinti gėlių. Kadangi nebuvo vietos, kur jas pasodinti, jis pasakė, kad reikia vazonų. Jis viską organizavo, vazonus atvežė, o pastatė kiemą tvarkę darbininkai.

Liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad nematė, kas pastatė vazonus kieme, tačiau visiems buvo aišku, kad K. ir keli kiti kaimynai atsitvėrė. Atsitvėrė trys kaimynai – S., K., kito pavardės neprisiminė, nes ten nuomojamas butas. Tai žino iš bendrų pokalbių su kaimynais. Pats asmeniškai nematė, kas statė tuos vazonus, nestebėjo. Matė, kad kažkuris iš K. šeimos į vazoną medelius sodino, neprisiminė kuris. Buvo daug namo susirinkimų, kurių metu svarstytas ir kiemo grindinio tvarkymo klausimas, to susirinkimo metu, mano, kad nebuvo svarstoma dėl kiemo sutvarkymo, puošybos. Negirdėjo, kad susirinkimuose būtų svarstoma dėl vazonų statymo. Gal kokiam susirinkime jis ir nedalyvavo, seniai buvo, neprisiminė. Teigė, kad jo pareiškime įsivėlė netikslumas, nes atstvėrė trys minėti kaimynai. Jis nežino, kuris iš K. priėmė sprendimą, juos abu laiko K., neišskiria. Teigė jau jau pripratęs prie tų vazonų, jam netrukdo, nors pradžioje atrodė akiplėšiškas reikalas. Jie jį iš dalies tenkina, tačiau vazonai galėtų būti plastmasiniai, kad esant reikalui būtų galima patraukti. Pro vazonus jis ir kiti asmenys praeina, žodinio draudimo praeiti nėra. Kai buvo NŽT patikrinimai nedalyvavo, negavo iš jų pranešimų apie planuojamus patikrinimus, arba jų neskaitė.

Skundžiamą nutarimą priėmęs NŽT darbuotojas M. J. teismo posėdyje parodė, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas A. K. jai nedalyvaujant, atsižvelgiant į turimus duomenis (protokolą, patikrinimo aktą, registrų centro išrašo duomenis). Buvo pateiktas kaimynų skundas, kad buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Išnagrinėjus dokumentaciją buvo nustatyta, kad nėra nustatytos kiemo naudojimosi tvarkos. Nesant nustatytos kiemo naudojimosi tvarkos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali naudotis būtent ta žemės dalimi, kuri buvo atitverta vazonais, be kitų kaimynų ir NŽT sutikimo. Šiuo atveju veiksmai buvo atlikti savavališkai, nesuderinus su sklypo bendrasavininkais. Nors skunde buvo nurodytas R. K., nutarime nurodyta, kad sklypą užtvėrė A. K., nes jie yra vieno buto bendrasavininkai, šeimos nariai. A. K. buvo atvykusi į skyrių aiškintis, iš jos paaiškinimų nekilo abejonių, kad jie yra šeima. Daromas pažeidimas yra jų abiejų, jie abu naudojasi šiuo žemės plotu, todėl protokolas buvo surašytas A. K.. Ji buvo pasirinkta kaip vienas iš to buto šeimos narių. Jos kaltė nustatyta remiantis patikrinimo aktu, kuriuo konstatuotas užėmimas, kaimynų paaiškinimu ir skundu. Taip pat buvo surašytas protokolas, kur paminėta, kad ji yra padariusi pažeidimą. Administracinių nusižengimų kodekse yra pasakyta, kad įrodymai yra protokolas, patikrinimo aktas bei kiti dokumentai. Institucija išsiaiškino, kad tą pažeidimą galimai atliko K. ir K.. Bet kokia intervencija į valstybinį ar privatų žemės sklypą laikoma užėmimu. Jei nėra valstybinės žemės patikėtinio ar kaimynų sutikimo, tai yra laikoma intervencija ir trukdymas naudotis žeme. Vazonai yra užfiksuoti dviejuose patikrinimuose iš eilės. Klombų ir vazonų sąvokos jo nuomone yra tapačios. Tyrimo metu nustatyta, kad patį užėmimo veiksmą atlieka K. šeima, t. y. R. K. ir A. K.. Teismų praktikoje pasakyta, kad nebūtinai savo paties veiksmais asmuo daro pažeidimą. Tyrimo metu nustatyta, kad tuo sklypu naudojasi K. šeima, o ne daugiau asmenų. A. K. buvo atvykusi prieš nutarimo surašymą, bet koks buvo pokalbis, neprisiminė. Nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo, iš ko tai nustatė – neprisiminė.

Specialistu apklaustas Z. V. (Z. V.) paaiškino, kad dalyvavo 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinime, kartu su namo gyventojais. Jis matė gėlių klombas, matavo jų ilgį ir plotą, nustatytus faktus užfiksavo akte. Neatsiminė, ar patikrinimo metu buvo pasakyta, kas pastatė klombas.

Iš UAB „S“ Pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus 2015 m. liepos 21 d. susirinkimo protokolo Nr. SP-Mik7-150721/1 matyti, kad susirinkime dalyvavo UAB „S“ atstovas ir (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai (tarp jų ir A. K.). Susirinkimo metu svarstyta: 1) kiemo tvarkymas, 2) lėšos darbams atlikti, 3) įgaliotinio rinkimas.. Nutarta kiemo tvarkymui pritarti pagal IĮ „K. S. architektūros studija“ projektą, tai pat nutarta dėl kauptinos sumos ir įgaliotinio (b. l. 126-127). UAB „Gerbuvita“ pažymoje „Už 2016 m. lapkričio mėn. atliktų darbų vertę“ nurodyta daugiabučio gyvenamojo namo kiemo remonto (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbų kaina (b. l. 128).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. 10-S-5544(11.89-10-14) (Reg. Nr. 1GS-99) „Dėl pranešimo nagrinėjimo medžiagoje ROIK0116000651634” NŽT buvo persiųstas V. R. ir kitų gyventojų (R. B., G. O., A. V., R. N. ir A. N.) pranešimas, dėl galimai neteisėtų R. K. veiksmų (atsitveriant betoniniais vazonais dalį kiemo adresu (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19, 20).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. 49SFN-258-(14.49.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ informavo tuometinius Žemės sklypo savininkus bei V. R. ir R. K., kad Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017 m. kovo 9 d. atliks Žemės sklypo patikrinimą vietoje dėl galimai užimtos valstybinės žemės (b. l. 21-22).

Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017 m. kovo 9 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2017 m. kovo 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-158. Patikrinimo metu užfiksuota, kad Žemės sklype, kurio 852/1605 dalis priklauso Lietuvos Respublikai, esančiame vidiniame kieme pastatyti 6 betoniniai lauko vazonai, kuriais yra ribojamas autotransporto priemonių patekimas į dalį kiemo, apribotas žemės plotas lauko vazonais 64 kv. m. (b. l. 25-28).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. 49SFN-512-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo R. K. ir A. K., kad siekdamas nustatyti, ar geranoriškai pašalintas žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytas administracinis nusižengimas, Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gegužės 24 d. atliks pakartotinai patikrinimą vietoje. Bei pažymėjo, kad privaloma laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų bei naudoti žemės sklypus pagal nustatytas ribas ir vidaus naudojimosi tvarką (b. l. 23-24). Nurodytas raštas institucijai grąžintas neįteiktas (b. l. 29-32)

Iš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2017 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. 49SU-85-(14.49.55), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-164-(14.49.2), Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad A. K. įgijo 105 kv. m ploto valstybinės kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 1605 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-16). Pagal 2018 m. vasario 8 d. VĮ Registrų centras išrašą Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, A. V., R. K. ir A. K., D. O., K. L., S. K. ir A. K., N. B. ir V. B., M. J. (b. l. 12-16).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017 m. gegužės 24 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2017 m. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-341. Patikrinimas neįvyko, kadangi nebuvo galima patekti į teritoriją, buvo uždaryti vartai (b. l. 32-36).

Žemesnės instancijos teismas

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 49SFN-2695-(14.49.104) „Dėl pakartotinio kvietimo dalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą pateikimo“ pakartotinai kvietė R. K. ir A. K. atvykti į Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei pažymėjo, kad nurodytu laiku neatvykus į Vilniaus miesto skyrių R. K. ir A. K. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 42-43).

Žemesnės instancijos teismas

NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2018 m. sausio 9 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2018 m. sausio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-12. Patikrinimo metu užfiksuota, kad Žemės sklype pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2017 m. kovo 9 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-158 yra nepašalinti, t. y. aikštelė neatlaisvinta (b. l. 59-63).