Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2913-394/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-09-11
Bylos Nr.: eI-2913-394/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00701-2018-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“
Atsakovas: Telšių rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Dalia Stakvilevičiūtė

Kategorijos

17.2Statinio projektas, prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
57.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-2913-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00701-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 55.1.1; 55.1.3; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ atstovams E. G. ir advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

nedalyvaujant atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ skundą ir patikslintą skundą atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Slėnis“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Slėnis“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. R7-233 ir įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo peržiūrėti UAB „Slėnis“ 2018 m. sausio 18 d. prašymą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Dalia Stakvilevičiūtė paaiškino, jog UAB „Slėnis“ nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys 2,3432 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėja teikė prašymą Telšių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“, kuriame planuojama gamybos ir pramonės paskirties bei administracinės paskirties pastatų statyba. 2017 m. gegužės 29 d. atsakovė atsiuntė spendimą Nr. R7-1210, kuriame nepritarė naujos statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Atsakovė nepritarimą gamybos ir pramonės pastato statybai motyvavo tuo, kad besiribojančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), veikianti įmonė UAB „Gazimpeksas“ vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą suskystintomis dujomis bei jų sandėliavimu – suskystintų dujų pilstymo stotis. Atsakovės teigimu, ši veikla, apie jai vykdyti naudojamus pastatus ir inžinerinius statinius nustato 150 metrų apsaugos zoną – atstumas nuo suskystintų dujų rezervuarų iki pastatų, kurioje, be kitų apribojimų, draudžiama statyti pastatus ir kitus statinius. 2017 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja gavo atsakovės raštą Nr. R7-1873 su 2017 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu dėl statinių statybos teisėtumo (duomenys neskelbtini). Jame nurodoma, kad nėra nustatyta ir registruota suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zona. 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjos atstovai kreipėsi į atsakovę dėl informacijos susijusios su valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimu bei vystoma veikla. 2018 m. sausio 10 d. atsakyme atsakovė nurodė, kad suskystintų dujų perpylimo postas yra aukštesniojo lygio pavojingumo objektas ir jam taikoma normatyvinė apsaugos zona „XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zona“, kuri apima 150 m. atstumą nuo rezervuarų iki pastatų. 2018 m. sausio 18 d. pareiškėja pakartotinai teikė prašymą atsakovei dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“. 2018 m. sausio 29 d. raštu Nr. R7-233 atsakovė nepritarė šiai rengimo užduočiai dėl tų pačių motyvų, kaip ir 2017 m. gegužės 10 d. rašte. Remiantis viešais duomenimis, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga ”XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonos”. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio teritorijoje tariamai vykdomos veiklos Telšių rajono savivaldybės administracija riboja UAB „Slėnis” veiklą, taip pat nėra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonos”, o yra nustatyta tik ”VIII. Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zona” (0,75 ha), kuri neriboja UAB „Slėnis” planuojamos veiklos. Telšių rajono savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė pritarti UAB „Slėnis“ pateiktiems prašymams „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“, kuriuo siekiama gamybos ir pramonės paskirties pastato – katilinės, gamybos ir pramonės paskirties pastato – džiovyklos, administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo, o Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. R7-233 prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ numato, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 22 straipsnis numato, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Nei žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įrašyta specialiųjų žemės naudojimo apsaugos zonų „XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonos”. Dėl to, atsakovės nurodomi statybos apribojimai negali būti taikomi žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes jie iki šiol nėra įregistruoti, o įstatyme imperatyviai nurodoma, kad tokie ribojimai taikomi tik nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento planinio patikrinimo 2017 m. lapkričio 21 d. ataskaitoje nurodyta, kad „vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 45 p. reikalavimais, turi būti nustatytas 150 m atstumas (sanitarinė apsaugos zona) nuo suskystintų dujų rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių).“ Tame pačiame akte taip pat nurodoma, kad sanitarinės zonos nėra įteisintos, nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą. Todėl Telšių rajono savivaldybės administracija, priimdama 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. R7-233, negalėjo vadovautis apsaugos zonų apribojimais, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Antra, specialios apsaugos zonos, kuriomis atsakovė motyvuoja savo sprendimą ne tik kad neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau jos nepažymėtos ir Telšių miesto bei rajono viešai skelbiamuose bendruosiuose planuose. Todėl pareiškėja, įsigydama pastatus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturėjo jokių galimybių žinoti apie galimus statybos apribojimus. Tokiu būdu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėja, įsigydama pastatus bei išsinuomodama žemės sklypą, turėjo teisėtą lūkestį ne tik eksploatuoti jau esamus pastatus, bet ir juos patobulinti bei statyti naujus. 2008 m. sausio 11 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje pateiktos žemės sklypui galiojančios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pateiktame sąraše nėra „XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonos”. Iš pareiškėjos turimų sutarčių matyti, kad niekur nėra paminėtos specialios apsaugos zonos, kurios gali apriboti naujų pastatų statybą. Žemės nuomos sutarties 3 p. nurodomas išnuomojamo žemės sklypo pobūdis yra pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba. Būtent tokia veikla pareiškėja ir planavo užsiimti išsinuomodama žemės sklypą. Jei būtų išviešinta informacija (kokią pareigą ir numato tesės aktai), pareiškėja nebūtų įsigijusi šių pastatų ir nevykdytų savo veiklos tokioje pavojingoje zonoje. Trečia, UAB „Gazimpeksas“ savo veiklą vykdyti pradėjo tik 2001 m., kai pareiškėjos valdomi pastatai egzistuoja jau nuo 1982 m. Kadangi sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), atsirado gerokai anksčiau nei suskystintų dujų perpylimo postas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybės administracija apskritai neturėjo teisės išduoti UAB „Gazimpeksas“ statybos leidimo, nes tai prieštarauja teisės aktuose nustatytai tvarkai. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 7 p., žemės naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų. UAB „Gazimpeksas“ vykdoma veikla akivaizdžiai pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teises, nes apriboja jų teisę statyti naujus pastatus. Ketvirta, atsakovė pateikia neteisingą informaciją. Telšių rajono savivaldybė yra pateikusi UAB „Gazimpeksas“ suskystintų dujų perpylimo posto išorės avarinį planą, kuriame teigiama, kad „nuo suskystintųjų naftos dujų antžeminių rezervuarų iki pastatų ir statinių 150 m. sanitarinė apsaugos zona“. 2018 m. vasario 22 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento rašte Nr. (8-12 4.80E)2 nurodoma, kad Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose suskystintųjų dujų pilstymo stotims sanitarinės apsaugos zonos dydis nenustatytas. Be to, minėtame išorės avariniame plane pateikiamas sąrašas artimiausių objektų nuo Telšių SDPP galimo avarijos židinio ir šiame sąraše nėra nurodyta pareiškėjos veikla, nors, pasak atsakovės argumentų, pareiškėja yra arčiau nei 150 m nuo galimo avarijos židinio. Todėl atsakovė ne tik nesilaiko įstatymuose numatytų imperatyvių normų dėl apribojimo įregistravimo, tačiau viešai pateikia ir prieštaringą informaciją, kuri yra akivaizdžiai klaidinanti. Teisės aktai, tiesiogiai reglamentuojantys projektinių pasiūlymų rengimą, numato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Telšių rajono savivaldybės administracija, priimdama 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. R7-233 nesivadovavo teisės aktuose numatyta tvarka ir taip pažeidė teisėtumo principą. Pareiškėja tiek iki ginčo, tiek ir ginčo metu aktyviai gynė savo teises ir kreipėsi į įvairias Lietuvos Respublikos institucijas (Telšių rajono savivaldybės administraciją, Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją) dėl savo teisėtų interesų apsaugos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patvirtino, kad aukštesniojo lygio pavojingumo objektui UAB „Gazimpeksas“ yra nustatytas reikalavimas dėl suskystintų dujų pilstymo stočių apsaugos zonos, tačiau apsaugos zona nėra įteisinta. Valstybinė energijos inspekcija prie Energetikos ministerijos savo atsakyme atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, tačiau, tuo pačiu klausimu į ją pasikreipus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, buvo įvertinta, kad apsaugos zona šiam objektui nėra įregistruota. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius informavo, jog, kadangi apsaugos zona nėra įregistruota, jokie apribojimai negali būti taikomi pareiškėjos nuomojamam žemės sklypui. Atsakovė 2018 m. kovo 13 d. atsakyme R7-572 nurodė, kad apsaugos zona yra taikoma, tačiau ji nėra įrašyta į Nekilnojamojo turto registrą. Atsakovė neturėjo teisės nepritarti pareiškėjos naujos statybos projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai tuo pagrindu, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), yra taikomi suskystintų dujų apsaugos zonos apribojimai – tokie apribojimai taikomi tik įregistravus apsaugos zoną Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nėra jokių faktinių duomenų byloje, iš kurių savivaldybė sprendė, kad ginčo žemės sklypas patenka į minėtą 150 metrų teritoriją, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 turi būti taikomas ir ginčo sklypo atžvilgiu, nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo vertinama gretimo sklypo vykdoma veikla. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti dujų išpilstymo posto eilė, o pagal teisės aktus postui jokie apribojimai nėra taikomi. Iš esmės visos institucijos pripažįsta, jog UAB „Gazimpeksas“ vykdo veiklą nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, tačiau jokių pasekmių nėra. UAB „Gazimpeksas“ suskystintų dujų perpylimo posto išorės avarinio plano 2.2 punkte nurodomi gretimai esantys objektai, tačiau nei jame, nei kituose punktuose nėra įvardyta, kad UAB „Slėnis“ patenka į kokią nors zoną. Jeigu UAB „Gazimpeksas“ imsis veiksmų ir įsiregistruos tą zoną, tai bus kita situacija, bet šiuo metu nėra jokių trukdžių, kad savivaldybė trukdytų teisėtai veikiančiam subjektui plėtoti veiklą ir vykdyti statybos darbus. Pareiškėja neskundė atsakovės 2017 m. gegužės 29 d. rašto anksčiau, nes rašte buvo nurodyta, kad atsakovė dar aiškinsis aplinkybes, pripažindama, kad savivaldybės pozicija nėra tokia tvirta ir aiški, todėl pareiškėja laukė, kol savivaldybė priims galutinį sprendimą. Tačiau savivaldybė, net gavusi papildomus duomenis, nepriėmė galutinio sprendimo iki kol pareiškėja pakartotinai pasikreipė į atsakovę. Pareiškėja pati kreipėsi su užklausimais į eilę institucijų, pati aiškinosi aplinkybes, taip pat prašė, kad prokuroras gintų viešą interesą. Yra prokuratūros sprendimas, kuriuo nurodyta Nacionalinei žemės tarnybai imtis veiksmų. Kad būtų pastatyta stotis, turėjo būti nustatyti apribojimai, tačiau neaišku, ar ten stotis, ar postas. Be to, ir bendrajame plane nėra pažymėta, kad ten yra koks pavojingas objektas.

Atsiliepimas

Atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjos skundu bei patikslintu skundu nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog UAB „Gazimpeksas“ deklaruoja apie žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2001 metų vykdomą suskystintų dujų perpylimo posto veiklą, t. y. žemės sklype dviejuose vietose yra išdėstyti rezervuarai po 50 m (atitinkamai 4 ir 10 rezervuarų), kuriuose laikomos suskystintos dujos. Tokiam objektui, kaip aukštesniojo lygio pavojingajam objektui, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, XI skyriaus nuostatomis, yra taikoma normatyvinė apsaugos zona „XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zona“, kuri apima 150 metrų atstumą nuo rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) kiekvienais metais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatomis, Lietuvos Respublikos pavojingųjų objektų patikrinimo programa, atlieka UAB „Gazimpeksas“ suskystintųjų dujų perpylimo posto, kaip aukštesniojo lygio pavojingojo objekto, planinį patikrinimą, kuriame dalyvauja atstovai iš kelių valstybinių institucijų, tame tarpe ir Administracija. 2016 ir 2017 metų UAB „Gazimpeksas“ suskystintų dujų perpylimo posto, aukštesniojo lygio pavojingojo objekto planinio patikrinimo ataskaitose (toliau – Ataskaita), ties punktu „Pavojingam objektui taikomas normatyvinis (teisės aktais nustatytas) sanitarinės apsaugos zonos dydis (m) arba apsaugos zona (m)“ įrašyta „Nėra nustatytas normatyvinis sanitarinės apsaugos zonos dydis“, tačiau, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, nustatyta 150 m apsaugos zona – atstumas nuo suskystintų dujų rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių). Ties Ataskaitos punktu, kuris prašo nurodyti ar tokia zona įteisinta, nurodyta, kad tokia zona nėra įteisinta. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento atliekamo patikrinimo metu visada dalyvauja ir Administracijos atstovas, Administracija negali nežinoti apie UAB „Gazimpeksas“ žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomą veiklą ir tai veiklai nustatytus apribojimus. Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 punkto nuostatomis, prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti naujas (papildomas) specialiąsias žemės naudojimo sąlygas paduoda žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba asmuo, suinteresuotas planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise, todėl inicijuoti naujų (papildomų) specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 punkto nuostatomis, valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatomis, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Administracija 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. R7-1191 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Administracija, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo IV skyriaus 12 ir 14 punkto nuostatomis, pritaria projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, tik įvertinusi ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. raštas Nr. R7-233 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“ (toliau – Sprendimas) teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ir su šiuo reikalavimu susijęs kitas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo peržiūrėti UAB „Slėnis“ 2018 m. sausio 18 d. prašymą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“ nepagrįstas. Atsakovė taip pat nurodė, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kasmet oficialiai teikia Administracijai UAB „Gazimpeksas“ suskystintų dujų perpylimo postas, aukštesniojo lygio pavojingasis objektas tikrinimo ataskaitas, kuriose ir yra nurodyta, kad pavojingam objektui taikomas normatyvinis (teisės aktais nustatytas) sanitarinės apsaugos zonos dydis 150 m. Šią tikrinimo ataskaitą Administracija gavo 2016 m. vasario 2 d., todėl bent nuo šios dienos Administracijai tapo žinoma apie žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomus apribojimus. Analogiškos nuostatos dėl žemės sklypui taikomų apribojimų nurodytos ir vėlesnėse tikrinimo ataskaitose bei raštuose (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 28 d. Planinio patikrinimo ataskaitos 3 lapas, 2018 m. sausio 11 d. raštas Nr. 9.4-85(10.19E) „Dėl pavojingojo objekto patikrinimo ataskaitos patikslinimo“). Taigi, Administracijai 2016 m. vasario 2 d. buvo žinoma apie žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomus apribojimus. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal 2008 m. sausio 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. V4-7 (toliau – Sutartis) Telšių apskrities viršininko administracija išnuomojo UAB „Smilmona“ žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (ja remiantis, UAB „Smilmona“ teisės ir pareigos susitarimu dėl Sutarties pakeitimo yra perėjusios UAB „Slėnis“). Pagal Sutarties 4 p. naujų pastatų statyba galima tik gavus nuomotojo sutikimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar pareiškėja yra gavusi nuomotojo sutikimą dėl naujų pastatų statybos, nes neturint nuomotojo sutikimo nuomojamoje žemėje statyti naują pastatą pradėtos procedūros dėl naujo pastato pažeidžia nuomotojo (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus) teises.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „Slėnis“ skundas ir patikslintas skundas tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. R7-233 nepritarti pateiktai Gamybos ir pramonės paskirties pastato – katilinės, gamybos ir pramonės paskirties pastato – džiovyklos ir administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo peržiūrėti UAB „Slėnis“ 2018 m. sausio 18 d. prašymą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“.

Pareiškėja skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nesirėmė galiojančiais teisės aktais, nesiaiškino faktinių duomenų, tačiau sprendė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą 150 metrų apsaugos zoną, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, draudžiama statyti pastatus ir kitus statinius.

Savo nepritarimą projektinių pasiūlymų užduočiai pateiktuose atsiliepimuose atsakovė iš esmės įrodinėja šiais argumentais: 1. gretimybėje esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Gazimpeksas“ deklaruoja apie nuo 2001 metų vykdomą suskystintų dujų perpylimo posto veiklą, o tokiam objektui, kaip aukštesniojo lygio pavojingajam objektui, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, XI skyriaus nuostatomis, yra taikoma normatyvinė apsaugos zona „XI. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zona“, kuri apima 150 metrų atstumą nuo rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių); 2. nors ši zona ir nėra įteisinta, tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kasmet oficialiai teikia Administracijai UAB „Gazimpeksas“ suskystintų dujų perpylimo posto, aukštesniojo lygio pavojingojo objekto, tikrinimo ataskaitas, kuriose ir yra nurodyta, kad pavojingam objektui taikomas normatyvinis (teisės aktais nustatytas) sanitarinės apsaugos zonos dydis 150 m; 3. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise, todėl inicijuoti naujų (papildomų) specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 4. Administracija, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo IV skyriaus 12 ir 14 punkto nuostatomis, pritaria projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, tik įvertinusi ar statinio (jo dalies) statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas, redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.), nustatantis statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) (toliau – projektas) rengimo tvarką.

Kaip matyti iš Reglamento 13 priedo, nustatančio projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju, 11 punkto, statytojas parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Pagal šio Reglamento 13 priedo 12 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pagal šio Reglamento 13 priedo 13 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita). Reglamento 13 priedo 14 punkte numatyta, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr. pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556‑336/2011, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 19 d. kreipėsi į atsakovę Telšių rajono savivaldybės administraciją su 2018 m. sausio 18 d. prašymu suderinti parengtą Gamybos ir pramonės paskirties pastato – katilinės, gamybos ir pramonės paskirties pastato – džiovyklos ir administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą, pridėdama projektavimo užduotį. Atsakovė skundžiamu 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. R7-233 informavo, jog projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritaria, nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta jokių naujų faktų, lieka galioti tos pačios nepritarimo priežastys, kurios pareiškėjai buvo pateiktos Telšių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. R7-1210. Pastarajame rašte atsakovė konstatavo tokius nepritarimo motyvus: su pareiškėjos sklypu šiaurinėje ir vakarinėje dalyje besiribojančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Gazimpeksas“ vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą suskystintomis naftos dujomis bei jų sandėliavimu; ši veikla, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 44 ir 45 punktų nuostatomis, apie jai vykdyti naudojamus pastatus ir inžinerinius statinius nustato 150 metrų apsaugos zoną (atstumą nuo suskystintų dujų rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių), kurioje, be kitų apribojimų draudžiama statyti pastatus ir kitus statinius; ši apsaugos zona nėra įrašyta nei į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nei besiribojančių žemės sklypų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis; už tokio apribojimo įrašymą į kadastro ir nekilnojamojo turto registrą yra atsakingas planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, suinteresuotas asmuo; patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis ir įrašius tokį apribojimą, galima tiksliai nustatyti kurioje žemės sklypo dalyje statyba nėra galima.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią specialiosios žemės naudojimo sąlygos tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nuostatomis (43-48 punktai), reglamentuojančiomis suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonas, suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus ir kitus statinius (44.1 punktas), o, statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos turi nustatomi atitinkami atstumai. Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, o, norint įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą naujas (papildomas) specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, prašymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 punkto nuostatomis, turi paduoti žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba asmuo, suinteresuotas planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu.

Kaip matyti tiek iš ginčijamo sprendimo, tiek iš 2017 m. gegužės 29 d. rašto Nr. R7-1210 turinio, nors atsakovė ir remiasi atitinkamo teisės akto, šiuo atveju Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nuostatomis, tačiau sprendimai nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei jų analize (Reglamento 13 priedo 14 punkto prasme), sprendimuose taip pat nėra detalizuota, ar administracijos direktorius aiškinosi, kam nuosavybės teise priklauso gretimybėje esantis žemės sklypas, jei jame vykdoma veikla trukdo kaimyninių žemės sklypų naudotojams inicijuoti statybos darbus, kas atsakingas už šio sklypo kadastro duomenų tikslinimą, kokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjos projektuojami pastatai patektų į 150 m apsaugos zoną, kaip ir kokiu būdu pareiškėja galėtų pakoreguoti su prašymu pateiktą Gamybos ir pramonės paskirties pastato – katilinės, gamybos ir pramonės paskirties pastato – džiovyklos ir administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kad ji pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus būtų galima, juolab, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 punkto nuostatas.

Kita vertus, atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, besąlygiškai vadovavosi tomis pačiomis, savo 2017 m. gegužės 29 d. rašte Nr. R7-1210 išdėstytomis, nepritarimo priežastimis ir motyvacija, teigdama, jog atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nepateikė naujų faktų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši atsakovės argumentacija yra prieštaringa, abstrakti, neatitinkanti galimai pasikeitusios faktinės situacijos, buvusios skundžiamo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. R7-233 priėmimo metu, atsakovės naujai nustatytų duomenų prasme, įvertinant tiek atsakovės atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. gauto iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymo (į Administracijos 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. R7-1191 „Dėl statinių teisėtumo“), tiek byloje esantį Administracijos 2017 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. R7-1873, kuriame nurodoma, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštiškas išaiškinimas turi įtakos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojams ir naudotojams bei su šiuo sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams. Be to, administracijos 2017 m. gegužės 29 d. rašte matyti abejonės dėl to, ar UAB „Gazimpeksas“ vykdomai veiklai reikalingi pastatai ir inžineriniai statiniai buvo pastatyti išlaikant reglamentuotus atstumus, bei atsakovės siekis jas pašalinti. Jau vien tokia situacija, teisėjų kolegijos nuomone, suteikė teisę pareiškėjai 2018 m. sausio 18 d. prašymu kreiptis į atsakovę, prašant iš naujo (pakartotinai) suderinti Gamybos ir pramonės paskirties pastato – katilinės, gamybos ir pramonės paskirties pastato – džiovyklos ir administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą. Tuo tarpu skundžiamame sprendime nėra duomenų nei apie minėtų abejonių pašalinimą (nepašalinimą) bei atsakovės padarytas išvadas šiuo klausimu, taip pat nenurodytos ir konkrečios priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą Reglamento 13 priedo 14 punkto prasme. Toks sprendimas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją, nes iš jo turinio negalima suprasti visuomeninių santykių esmės, subjektų, dalyvaujančių šiuose santykiuose, neaiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Atkreiptinas atsakovės dėmesys ir į tai, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo pripažinimui teisėtu.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. R7-233 yra nemotyvuotas, neargumentuotas, priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, bei Reglamento 13 priedo 14 punkte įtvirtintų specialiųjų reikalavimų atsakymui, kuriuo motyvuotai pranešama statytojui, kodėl nepritariama projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, todėl sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą 2018 m. sausio 18 d. prašymą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. R7-233 nepritarti naujos statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai.

Įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Slėnis“ 2018 m. sausio 18 d. prašymą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėLaisvutė KartanaitėŽanas Kubeckas