Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-146-894/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-22
Bylos Nr.
2-146-894/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13433-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Pareiškėjas
A. T., S. T.
Civilinė byla Nr.2-146-894/ 2013 (S) Proceso Nr. 2-05-3-13433-2012-9 Proc. sprendimo kategorija: 77.4.4.; 117.1.;128.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m.sausio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjams A. T. ir S. T., A. T. atstovei advokatei R. S., suinteresuotiems asmenims antstolei G. A., T. K., T. K. atstovei advokatei E. M., išnagrinėjo pareiškėjų A. T. ir S. T. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei G. A., T. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. ir S. T. prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00502 priimtą 2012-08-01 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Pareiškėjai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19420-375/2011 nustatyta laikinoji E. K. ir T. K. bendravimo tvarką. Iš 2012-08-01 akte nurodytų antstolio nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog skundžiamame akte nurodytomis dienomis pareiškėjai užtikrino minėtos teismo nutarties vykdymą. Dėl E. K. ir jo tėvo bendravimo kokybės pareiškėjai neatsako, teismo nutartimi pareiškėjai neįpareigoti atlikti kokius nors veiksmus ar jų neatlikti. Iš skundžiamo akto nėra aišku, kokias nutarties nevykdymo aplinkybes antstolė nustatė ir kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus kiekvienas iš pareiškėjų atliko. Pati antstolė pripažįsta, jog E. K. nurodytomis dienomis turi visas sąlygas bendrauti su tėvu, tačiau būdamas 10 metų, pats atsisako bendrauti, ką ne kartą yra žodžiu nurodęs ir prie antstolės G. A.. Ginčijamame akte yra nurodyta, jog anūko ir jo tėvo susitikimas vyko 2012-06-15 9:30 vai. Tai buvo penktadienis ir 2011-11-08 nutartis nenumato galimybės T. K. bendrauti su savo sūnumi. Jei antstolės akte nurodyta diena yra teisinga, akivaizdu, jog E. K. 2012-06-15 atsisakymas bendrauti su savo tėvu nutartyje nenurodytu laiku negali būti laikomas 2011-11-08 nutarties vykdymo pažeidimu. Nurodo, jog Kauno miesto apylinkes teismo 2011-11-08 nutartimi nėra įpareigoti priversti vaiką konkretų nustatytą visą laiką bendrauti su jo tėvu, neturi teisės net daryti įtakos jų bendravimui ar į jį kištis. Fiziškai negali užtikrinti kitų dviejų asmenų (vaiko ir tėvo) tarpusavio bendravimo kokybės ir bendravimo laiko. Nėra įstatymo ar kito teisės akto, kuris suteiktų teisę prievarta versti tiek savo anūką, tiek jo tėvą tiksliai bendrauti konkretų laiką (dvi valandas) arba užtikrinti jų tarpusavio bendravimo kokybę. Nuo 2011-11-08 nutarties priėmimo sistemingai užtikrinom vaikui galimybę bendrauti su savo tėvu, nedarėm kliūčių jų tarpusavio bendravimui, užtikrinom galimybę vaikui laisvai išeiti susitikti su T. K.. Teismo nutartimi nustatytu laiku mūsų anūkas E. K. visada būna namuose, nustatytu laiku išeina vienas, niekieno netrukdomas susitikti su savo tėvu ir vienas su juo bendrauja. Nurodo, jog anūkui ne kartą išaiškino jo pareigą vykdyti teismo nutartį, bet ir bendrauti su tėvu, bet E. K. pats kategoriškai atsisako bendrauti su savo tėvu ar kur nors su juo vykti, išeina susitikti su tėvu tik mūsų priprašytas. T. K. pats yra atsakingas už bendravimo su vaiku kokybę, pats turi sudominti vaiką su juo bendrauti ar kur nors su juo vykti. Nurodo, jog vykdo 2011-11-08 teismo nutartį, tačiau teismo nutartimi įpareigoti bendrauti asmenys negali pilnai bendrauti visą nutartyje nurodytą laiką dėl to, jog jų emocinis tarpusavio ryšys yra silpnas ir šiai ginčo dienai juos sieja priešiškumas. Mūsų anūkas yra jau sąmoningas ir pats, kaip ir kiekvienas normalus tokių metų vaikas, sprendžia su kuo ir kiek nori bendrauti, suvokia, ar kitas asmuo jo atžvilgiu elgiasi nuoširdžiai ir sąžiningai (b.l. 5-7).

Suinteresuotas asmuo antstolė G. A. 2012-07-20 patvarkyme dėl 2012-09-14 skundo vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00502 nurodė, kad 2012-06-07 A. T. ir S. T. įteikti patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo, raginimas vykdyti nutartį geruoju. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolei nuvykus adresu (duomenys neskelbtini)į E. K. gyvenamąją vietą 2012-06-15, 2012-06-19, 2012-06-21, 2012-07-05, 2012-07-10, nustatyta, kad E. K. susitikimai su tėvu T. K. vykdavo po kelias minutes, E. K. atėjęs susitikti su tėvu pareikšdavo, kad nenori bendrauti ir vykti kartu su tėvu. 2012-06-26, 2012-07-03 raštais T. K. informavo, kad sūnus atsisako su juo praleisti laiką. Vykdant Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-19420-375/2011-1 l-08d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuo 2012-06-04d. T. K. nei karto nebuvo galimybės bendrauti su sūnum E. K. taip kaip numatyta Kauno m. apylinkės teismo nutartyje t.y. pasiimant sūnų E. K. iš jo būvimo vietos 17.30 vai. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 vai. T. K. bendraudamas su sūnum prie jo būvimo vietos (duomenys neskelbtini)kiemo vartų po keletą minučių ar ir per užrakintus kiemo vartus visiškai neturi galimybės įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, rūpintis sūmum, dalyvauti jo gyvenime. (duomenys neskelbtini)atvykui į sūnaus būvimo vietą niekada nebuvo sudarytos galimybės bendrauti numatytą nutartyje laiką gyvenamojo namo Kaišiadorių g. 17, Kaune kieme ar sūnaus kambaryje. LR CP 3.155 str. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. A. T. ir S. T., gyvendami kartu su anūku E. K., turi tinkamai paruošti anūką E. K. susitikimams su tėvu T. K.. A. T. ir S. T. teiginys, kad jie ne kartą išaiškino anūkui jo pareigą ne tik vykdyti teismo nutartį, bet ir bendrauti su tėvu nėra teisingi, nes susitikimo metu antstolei paprašius, kad A. T. paragintų anūką vykdti kartu su tėvu kaip numatyta teismo nutartyje, A. T. to nepadarė (3-4 b.l.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad skunde suinteresuoti asmenys nurodo, kad 2012-08-01 akte užfiksuotas susitikimas vyko 2012-06-15 9:30 val., t.y. prieš savaitgalį, kuris, neva, nenumatytas 2011-11-08 nutartimi ir todėl nesuteikia teisės man bendrauti su sūnumi. Akivaizdžiai matyti, kad birželio mėnesio trečiasis savaitgalis buvo 2012-06-16 - 2012-06-17, tačiau tretieji asmenys, aiškino, kad man su sūnumi bendrauti nepriklauso, kas užfiksuota 2012-08-01 akte. A. ir S. T. skundo esmė tai, kad jie neva netrukdo bendravimui, tačiau pats sūnus to nenori. Suinteresuoti asmenys teigia, kad sūnus E. K. visada būna namuose nustatytu laiku ir išeina vienas, nieko netrukdomas su manimi susitikti. Tačiau iš 2012-08-01 akto matyti, kad 2012-06-21 17:30 val. (t.y. nutartimi numatytu laiku) nuvykus pas sūnų, negalėjau paimti jo iš jo gyvenamosios vietos, nes buvo užrakinti vartai. Manau, kad tokie veiksmai akivaizdžiai parodo ir patvirtina, kad seneliai nedaro nieko, kad vyktų normalus civilizuotas bendravimas tarp manęs ir sūnaus bei būtų atstatytas normalus sūnaus bei tėvo ryšys. Kaip matyti iš skundo argumentų, juose teigiama jog „mes nesame įpareigoti priversti vaiką prievarta konkretų nustatytą laiką bendrauti su tėvu ir priversti vaiką su juo vykti“. Iš tokių teiginių aišku, kad seneliai tiesiog priešiškai nusistatę prieš bet kokį bendravimą ir savo iniciatyva nesiima absoliučiai jokių bendravimą gerinančių veiksmų. Suinteresuoti asmenys, jiems laikinai teismo suteikta valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, sudaro kliūtis man bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Nurodo, kad vaiką seneliai privalo paruošti bendravimui tinkamai jį aprengti ir atvesti bent jau prie namo vartų, įsileisti T. K. į kiemą, ar į kambarį kuriame vaikas gyvena, kad jis kaip tėvas galėtų kalbėtis su sūnumi ne per užrakintus vartus, kaip yra užfiksuota nevykdymo akte (2012-06-21) antstolio protokole. Pažymėtina, kad sūnus Edvinas niekada nebūna paruoštas susitikimui ar išvykimui su manimi į miestą, jis būna su kambarinėmis šliurėmis, ar pliažo basutėmis, nuskalbtais šortais, be marškinėlių, kas parodo , kad jo kartu išsivežti būtų ir taip negalima. Teismo nutartis, kuria nustatyta bendravimo su sūnumi tvarką yra neturtinio pobūdžio bei privaloma suinteresuotiems asmenims ir gali būti įgyvendinama tik aktyviais jų veiksmais. Nesudarydami galimybės teismo nustatytu laiku man - tėvui pasimatyti su sūnumi bei ignoruodami mano pastangas surasti kitą (ne teismo sprendime nustatytą) dieną susitikti su sūnumi, jie elgėsi priešingai vaiko interesams ir neužtikrina galimybės man auklėti sūnų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaiką. Šiuo atžvilgiu teisinga pusiausvyra turi būti nustatyta tarp vaiko intereso likti viešoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Savo skunde suinteresuoti asmenys kaltina mane, kad aš nededu pastangų su vaiku suartėti, kad yra tiesiog akivaizdus melas. Kaltina, kad atvykstu tik teismo nustatytu grafiku, tačiau taip jie patys sau prieštarauja, nes jokiu kitu laiku, nei nustatyta teismo, pareiškėjai man net į telefonų skambučius neatsiliepia. Aš jau antri metai darau viską, kad galėčiau būti ir bendrauti su savo sūnumi Edvinu. Sūnus pagal savo amžių dar negali visapusiškai suprasti situacijos esmės, analizuoti ir vertinti susiklosčiusios šeimyninės situacijos, todėl jis nesugeba suformuluoti savarankiškos nuomonės (93-95 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Civilinio proceso kodekso VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas (CPK 594 str.). Vykdymo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą. Todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas tų veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19420-375/2011 buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka:

T. K., a/k (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi, E. K., a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, sūnų Edviną pasiimant iš jo buvimo vietos 17.30 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.T. K., a/k (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi E. K., a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja I -ąjį ir III-ąjį mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos šeštadienį 9.30val ir gražinant į dabartinę gyvenamąją vietą sekmadienį 18.30 val. ;Moksleivių rudens atostogų metu, ieškovas T. K., a/(duomenys neskelbtini) su savo sūnumi E. K. a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja 3 dienas, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir pasibaigus sutartam laikui grąžinant jį į dabartinę gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.Moksleivių žiemos atostogų metu, ieškovas T. K., a/k (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi E. K., a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja 7-nias dienas per atostogas, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir pasibaigus sutartam laikui, grąžinant jį į gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.Šv. Kalėdų metu, ieškovas T. K., a/(duomenys neskelbtini) su savo sūnumi, E. K., a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja 2- ją Kalėdų dieną, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir grąžinant į dabartinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.

T. K. 2012-06-04 pateikė prašymą antstolei G. A. dėl priėmimo vykdymui vykdomojo dokumento, išduoto dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19420-375/2011, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, įvykdymo (10 b.l.). Minėto prašymo pagrindu 2012-06-05 priimtas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotoju nurodant T. K., skolininkais – A. T. ir S. T.. Šis patvarkymas 2012-06-07 įteiktas A. T. (13 b.l.). 2012-06-06 antstolė surašė raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo raginimu A. ir S. T. raginami „per dešimt dienų nuo šio raginimo gavimo dienos įvykdyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos – nutartį“ (14 b.l.). Apie pradėtą vykdomąją bylą antstolė informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) (15 b.l.). 2012-06-12 antstolė surašė raštą Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuriuo, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, siūlo dalyvaujant T. K., A. ir S. T., aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir vykdymo tvarką (18 b.l.). 2012-06-19 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 0088/12/00502, kuriuo patvarkė į aptarimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, vyksiantį Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose 2012-06-29, 13.30 val. kviesti T. K., A. T., S. T., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, psichologą (23-24 b.l.). Pateiktas antstolės surašytas šio pasitarimo protokolas (28-39). 2012-08-01 antstolė surašė nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu (nuo 2012 06 24 iki 2012 11 07) 25 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. <...>. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, antstolė G. A. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka būtų galėjusi tik tuo atveju, jei skolininkai (A. ir S. T.) būtų nevykdę antstolės priimto Patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Antstolės teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra pridėta Patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, taip pat nėra duomenų apie jo išsiuntimą vykdymo proceso šalims ir Vaiko teisių tarnybai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad antstolė, priimdama ginčijamą aktą, nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų.

2012-08-01 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte iš esmės nurodyta, jog, antstolei nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į E. K. gyvenamąją vietą 2012-06-15, 2012-06-19, 2012-06-21, 2012-07-05, 2012-07-10, nustatyta, kad E. K. susitikimai su tėvu T. K. vykdavo po kelias minutes. E. K. atėjęs susitikti su tėvu pareikšdavo, kad nenori bendrauti ir vykti kartu su tėvu (67-68 b.l.). 2013-01-15 teismo posėdyje antstolė ir suinteresuotas asmuo T. K. bei jo atstovė advokatė E. M. Š. paaiškino, jog, jų vertinimu, A. ir S. T. nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-19420-375/2011, nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi neparuošia E. K. susitikimams su tėvu, t.y. neatrakina vartų, nepakviečia atvykusio T. K. į kiemą, tinkamai neaprengia vaiko, kad šis galėtų su tėvu išvykti, nenuteikia vaiko psichologiškai susitikti su tėvu (137-140 b.l.). Atsiliepime į skundą T. K. teigia, jog seneliai privalo E. K. paruošti bendravimui, tinkamai jį aprengti ir atvesti bent jau prie namo vartų, įsileisti T. K. į savo kiemą ar į kambarį, kuriame vaikas gyvena“ (94 b.l.).

Teismas vertina, jog E. K., kuriam yra 10 metų, pagal savo amžių pilnai gali savarankiškai prieiti prie vartų ir pas jį atvykusį tėvą įsileisti (atrakinti vartelius). Aplinkybę, kad vaikas pakankamai subrendęs suprasti, kad reikia atrakinti vartus, teismo posėdyje pripažino ir antstolė G. A. (138 b.l.). Aplinkybę, kad E. K., norėdamas bendrauti su atvykusiu į susitikimą tėvu, pats atrakindavo vartelius ir jį įsileisdavo, patvirtina byloje esantys T. K. 2012-06-26, 2012-06-28, 2012-07-03 pranešimai antstolei (41, 42, 45 b.l.) bei T. K. paaiškinimai teismo posėdyje, kad „(duomenys neskelbtini) ateidavo su raktais“, „vaikas ateidavo vienas ir atsirakindavo“ (139 b.l.). Tuo tarpu, įrodymų, patvirtinančių, kad A. ir S. T. piktybiškai būtų neįleidę T. K. į savo namų valdą, taip trukdydami jam bendrauti su sūnumi, byloje nėra pateikta. Priešingai, aplinkybę, jog A. T. netrukdė T. ir E. K. bendravimui, įrodo T. K. 2012-07-01 surašytas pranešimas antstolei, kuriame rašoma, jog A. T. nurodė, jog neprieštarautų, kad T. K. susitiktų su sūnumi ir kitu, teismo nutartyje nenurodytu laiku, jei to norėtų E. K. (43 b.l.). Pažymėtina, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19420-375/2011 nustatytoje laikinojoje bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nustatyta jokių aktyvių veiksmų, kuriuos privalo atlikti A. ir S. T., pas kuriuos yra E. K. nuolatinė gyvenamoji vieta. A. ir S. T. minėta nutartimi nėra įpareigoti sudaryti sąlygas T. K. ir E. K. bendrauti jiems priklausančioje namų valdoje. Priešingai, teismo patvirtintoje laikinojoje bendravimo tvarkoje vienareikšmiškai nustatyta, jog T. K. su sūnumi E. K. bendrauja „sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos“ ir pasibaigus bendravimui skirtam laikui jį „grąžinant į jo gyvenamąją vietą“ (8-9 b.l.). Todėl teismas nepagrįsta laiko antstolės ir T. K. atstovės teismo posėdyje išsakytą nuomonę, jog A. ir S. T., vykdydami teismo nutartį dėl bedravimo tvarkos, privalėjo pakviesti T. K. į kieme esančią pavėsinę ar į vaiko kambarį (139-140 b.l.). A. T. paaiškino, jog E. K. sakė, kad tėvą pasikviestų į pavėsinę (140 b.l.). Tuo tarpu, nei antstolė, nei T. K. nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, jog A. ir S. T. draudė ar kitaip trukdė E. K. pasikviesti savo tėvą T. K. į namų valdą ar į namus ir taip trukdė jiems bendrauti. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog A. ir S. T., kokiu nors būdu trukdė T. K. pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos bendravimui skirtu laiku, teismas sprendžia, jog ginčijamas antstolės surašytas aktas yra nepagrįstas. T. K. teigia, jog A. ir S. T. nevykdė teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos, kadangi vaikas susitikimų metu būdavo apsirengęs netinkamai, kad galėtų kartu su tėvu išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Duomenų, kad A. ir S. T. T. K. ar E. K. prašomi atsisakė perrengti E. K., kad šis galėtų išvykti su tėvu iš namų, byloje nepateikta. Be to, teismo nuomone, E. K., būdamas 10 metų amžiaus, tėvo paragintas jam pačiam to norint galėjo persirengti pats. Darytina išvada, kad T. K. subjektyvi nuomonė, kad vaikas buvo netinkamai aprengtas išvykai su tėvu, nesudaro pagrindo spręsti, jog A. ir S. T. nevykdė teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos.

Byloje pateiktas teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-194-375/2012 protokolas, kuriame užfiksuota E. K. apklausa, patvirtina aplinkybę, jog E. K. ir T. K. santykiai nėra geri ir vaikas pats nenori bendrauti su savo tėvu (125, 129-132 b.l.). Minėtame protokole užfiksuoti E. K. žodžiai, kad jį „močiutė verčia bendrauti“ su tėvu (130 b.l.).

Papildomai pažymėtina, kad ginčijamame akte antstolė nurodė, jog 2012-07-10 „buvo išaiškinta, kad jei nevyks tėčio susitikimai su sūnumi, antstolė bus priversta kreiptis į teismą su prašymu skirti baudą“. Teismo posėdyje antstolė patvirtino, kad minėtą išaiškinimą pateikė ne tik A. T., bet kartu ir nepilnamečiui E. K. (138 b.l.). Minėtą aplinkybę patvirtina ir A. T. 2012-07-12 raštas antstolei (44-46 b.l.). Teismo vertinimu, minėtos informacijos pateikimas 10 metų vaikui galėtų turėti neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai.

Teismas įvertinęs ginčijamo antstolės G. A. vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00502 priimto 2012-08-01 akto turinį bei kitų byloje nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), daro išvadą, jog ginčijamame akte nurodytais pagrindais antstolės padaryta išvada, jog A. ir S. T. nevykdo teismo nutarties dėl laikinos E. ir T. K. bendravimo tvarkos, yra nepagrįsta. Dėl aukščiau išvardintų motyvų ginčijamas 2012-08-01 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas plačiau nepasisako, laikydamas juos teisiškai nereikšmingais skundo išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290-292 str., 442 str. 6 p., 443, 513 str.,

nutaria:

pareiškėjų A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti antstolės G. A. vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00502 priimtą 2012-08-01 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė