- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-171/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- E. D.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė, Ingrida Botyrienėsku
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. D. (E. D. ) gynėjos advokatės I. Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria E. D. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjos skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. C. , 2009 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 496,879 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 126,338 g (25,4 %) psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą E. D. , vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kartu su D. C. gabeno Vilniaus miesto gatvėmis iki namo Nr. 2, esančio Vilniuje, L. Giros gatvėje, kur 2009 m. birželio 2 d., apie 20 val. 30 min., juos abu sulaikė policijos pareigūnai. Tuo metu, kai D. C. , siekdamas atsikratyti įkalčių, psichotropinę medžiagą - metamfetaminą iš automobilio išmetė, ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
E. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi E. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi E. D. kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas dviem mėnesiams. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi E. D. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Kaltinamojo E. D. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti kaip nepagristą.
Gynėja skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, E. D. pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, tik formaliai pažymėjo, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje teismas be jokio pagrindo nurodė automobilio apžiūros protokolą, specialisto išvadą Nr. 140-(4756)-IS 1-4463, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą, taip pat tarnybinius pranešimus dėl asmenų sulaikymo, liudytojų parodymus, tačiau neatskleidė nė vieno iš šių duomenų turinio ir savo nutartyje nemotyvavo, kaip kiekvienas iš jų atskirai bei jų visuma sudaro faktinį pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Gynėjos nuomone, šiuose duomenyse nėra užfiksuoti kokie nors neteisėti E. D. veiksmai. Automobilio apžiūros metu, kuomet jis buvo apžiūrėtas dalyvaujant pačiam E. D. , jokių psichotropinių medžiagų nebuvo rasta (automobilyje jos atsirado tik atliekant šios transporto priemonės apžiūrą su kitu kaltinamuoju D. C. ), todėl automobilio apžiūros protokolas nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti pareikšto kaltinimo pagrįstumo.
Kaltinimo pagrįstumo, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nepatvirtina taip pat byloje esantys tarnybiniai pranešimai bei apklaustų kaip liudytojai tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų parodymai, nes juose yra išdėstytos tos pačios, kaip ir minėtame automobilio apžiūros protokole, nurodytos aplinkybės. Kiti byloje esantys duomenys nesusieja E. D. su jam inkriminuota nusikalstama veika. Gynėja mano, kad E. D. įvykio vietoje atsirado tik todėl, kad savo automobiliu vežė kitą kaltinamąjį D. C. , apie kurio neteisėtus veiksmus jos ginamasis nieko nežinojo.
Gynėja skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo pratęsti taikomos kardomosios priemonės termino E. D. . Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad E. D. bėgs ar slėpsis nuo teismo, ar trukdys procesui. Gynėja tvirtina, kad teismas šį pagrindą nurodė nepagrįstai ir formaliai. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad E. D. turi šeimą (gyvena kartu su sugyventine J. M. ), augina mažametę dukterį L. D. , gim. 2008-11-04, bei jo sugyventinės J. M. mažametę dukterį J. M. , gim. 2004-07-10; kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, legalų pragyvenimo šaltinį (dirba vadybininku UAB (duomenys neskelbtini) ), taip išlaiko savo šeimą; ginamasis charakterizuojamas teigiamai, neturi jokių ryšių užsienyje, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gali išvykti iš Lietuvos ir pasislėpti nuo teismo; byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu jis ketino slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 punkte numatyta kiekvieno suimto asmens teisė proceso metu būti paleistam į laisvę, kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad pagrįsto manymo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo, savaime nebeužtenka (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o turi būti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindų. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą. Be to, EŽTT ne kartą pažymėjo, kad niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad toks asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą, todėl nuolat tęsti suėmimo terminą tuo pagrindu negalima. EŽTT taip pat pažymėjo, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti suėmimą (ar tęsti suėmimo terminą) (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją).
Kaltinamojo gynėja mano, jog Vilniaus apygardos teismo išvados, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtini BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, todėl sudaro pagrindą manyti, jog E. D. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra iš esmės neteisėtos, nes pažeidžia aukščiau aptartas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir prieštarauja EŽTT jurisprudencijai. Esant šioms aplinkybėms, gynėja mano, kad teismas E. D. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai.
Kaltinamojo E. D. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. D. gynėjos I. Botyrienės skundas tenkinamas.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi kaltinamajam E. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis, nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės termino pratęsimu. Nagrinėdamas skundžiamos nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonėmis gali būti skiriamos (arba suėmimo terminai pratęsti), siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką. Toks įstatymo reikalavimas nėra formalus, nes būtent tokių duomenų buvimas (ar nebuvimas) nulemia parenkamos kardomosios priemonės rūšį. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje formaliai išvardijo kaltinamajame akte nurodytus duomenis, neva leidžiančius manyti, kad E. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y.: automobilio apžiūros protokolas, specialisto išvada, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, tarnybiniai pranešimai dėl asmenų sulaikymo, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga (t. 2, b. l. 167-168). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tai konstatuodamas neįsigilino į kiekvieno iš išvardytų duomenų turinį ir ar jų pakanka spręsti apie kiekvienam iš kaltinamųjų inkriminuotą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad pirmiau paminėti duomenys tik patvirtina psichotropinių medžiagų suradimo automobilyje faktą. Tačiau iš kito kaltinamojo D. C. parodymų matyti, kad rasta psichotropinė medžiaga - metamfetaminas priklauso jam, o E. D. apie tai nieko nežinojo. Tai jis (D. C. ) patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 131-133, 135-142). E. D. kategoriškai neigia, kad žinojo apie D. C. daromą (padarytą) nusikalstamą veiką. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kokie subjektyvūs duomenys patvirtina arba paneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes tai yra teismo, nagrinėjančio bylą pirmąja instancija, prerogatyva. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir neginčijamų objektyvių (taip pat subjektyvių) duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas E. D. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (ar pratęstas jo terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. D. pirmiau nurodytais pagrindais buvo paskirta kardomoji priemonė, o vėliau tęsiamas suėmimo terminas (t. 2, b. l. 47-48, 77-78, 88-90). Apeliacinis teismas sutinka su gynėjos skundo argumentais, kad EŽTT ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad suėmimas negali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad toks asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą arba vien tik pareikšto įtarimo (kaltinimo) sunkumu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją). Apeliacinio teismo nuomone, vien tik to, kad kaltininkas gali pasislėpti, kaltinimo sunkumas ar jam gresianti griežta bausmė, nepakanka suėmimo terminui pratęsti, nes byloje yra kitų aplinkybių, kurios sumažina tokią tikimybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. turi šeimą, augina mažametę dukterį L. D. , gim. 2008-11-04 (bei sugyventinės J. M. dukrą), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, išlaiko savo šeimą, charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, kad jis turi ryšių užsienyje. Kaip matyti iš pirmiau išvardytų aplinkybių, E. D. sieja glaudūs socialiniai ryšiai. Apeliacinio teismo nuomone, esant šioms aplinkybėms E. D. nuo 2009 m. birželio 4 d. taikomi pasikartojantys ir tie patys suėmimo termino skyrimo ir suėmimo pratęsimo pagrindai neleidžia manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje atlikti ir byla šiuo metu perduota teismui.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas E. D. suėmimo terminą, nutartyje nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kad jis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. kaltinamas (ikiteisminio tyrimo metu pareikštas įtarimas) labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau, kaip pirmiau minėta, tai turi būti įvertina kartu su faktiniais duomenimis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė šią veiką. Kaip jau minėta pirmiau, šioje nutartyje patikimų ir objektyvių tokių faktinių duomenų surinkta nepakankamai. Nors E. D. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Todėl vien tik dėl šios aplinkybės teigti, kad, būdamas laisvėje, jis darys naujas nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje analogiškais pagrindais nebuvo pratęstas suėmimo terminas kitam kaltinamajam D. C. (t. 1, b. l. 167-170). Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartyje padarytos išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams, todėl ji panaikinama. Teismo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti E. D. pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį, kuria E. D. (E. D. ), gim. 1985-06-06, kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 2 d., panaikinti ir E. D. iš suėmimo paleisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.