Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2021-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-561-269/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-09
Bylos Nr.
A5.-561-269/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00121-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pažeidėjas
I. K.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-561-269/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00121-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.
VILNIAU REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje I. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 5, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ reg. (duomenys neskelbtini), - direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau-UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas:

- nelegaliai įdarbino ,, (duomenys neskelbtini) ir leido dirbti įmonės naudai Baltarusijos Respublikos piliečiams (toliau-užsieniečiai) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim(duomenys neskelbtini) nuo 2021-01-12, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t .y. užsieniečiai įdarbinti neturint dokumento, suteikiančio teisę dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tuo nesilaikant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau-UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalies nuostatuose nustatytos tvarkos;

- nepranešė apie trečiųjų šalies piliečių įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (toliau-VSDFV), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kaip nurodyta UĮ 62 straipsnio 7 dalyje, tai yra įmonė nepateikė informacijos apie užsieniečių R. K., A. M., ir D. S. įdarbinimą užpildydama LDU, t. y. padarė ANK 95 straipsnyje.

I. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 2). Pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad bylą būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis), (b.l. 23-27).

Nusižengimo tyrimo metu I. K. nurodė, kad užsieniečius įdarbino nežinodamas, kad užsieniečiai su kitos įmonės kvietimu neturi teisės dirbti. Skubaus tvarka sutvarkė dokumentus. Su pažeidimu sutinka ir labai gailisi. Prašė skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą (b.l. 2, 23-27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad I. K. padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu tyrimo metu, tiek kitais byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3); nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 3-4); UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ informaciniu raštu (b. l. 7); Baltarusijos Respublikos piliečių, įdarbintų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbo sutartimis, pasų ir vizų kopijomis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b. l. 8-17); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (b. l. 19); VSDFV informacinės sistemos duomenimis (b. l. 18); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (b. l. 20-22).

Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nagrinėjamu atveju objektyvieji nelegalaus darbo požymiai reglamentuoti UTPĮ ir UĮ.

UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje, be kita ko, numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Kaip matyti iš nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes jie surinkti tinkamai, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, trečiosios šalies piliečiams R. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini) leidimai dirbti buvo išduoti tik tuo pagrindu, kad jie dirbs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o I. K. neatkreipė dėmesio į šį įstatymo reikalavimą ir leido dirbti jiems UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai nuo 2021-01-12.

Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbą vertinant kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 3 trečiosios šalies piliečiai buvo įdarbinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, nustatyta darbo tvarka, atlyginimo dydis, buvo vedama jų darbo apskaita bei mokami atlyginimai. Tačiau minėta, kad būtent I. K. vadovaujamoje bendrovėje jie negalėjo būti įdarbinti, nes dirbti šioje bendrovėje nebuvo gautas leidimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad I. K., sužinojęs, jog asmenis įdarbino pažeisdamas įstatymo reikalavimus, šį pažeidimą pašalino.

Vadovaudamasis išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog I. K., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti bendrovės naudai trečiosios šalies trejiems piliečiams, neturintiems leidimo dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje, tai yra, šie asmenys buvo įdarbinti nelegaliai. Teisinė atsakomybė darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taigi I. K. administracinė veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

I. K. atsakomybę lengvina, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, supratęs, jog padarė įstatymo pažeidimą, iš karto ėmėsi veiksmų ir pažeidimą pašalino, todėl nusižengimu žala nebuvo padaryta. I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ėmėsi skubių priemonių ir pažeidimą pašalino, kad I. K. LITEKO duomenimis už analogiškus nusižengimus nebaustas. Visgi teismas nenustato pagrindų, leidžiančių jam taikyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pagal šias nuostatas asmens padėtis gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. I. K. neteikė teismui jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar labai sunki. Aukščiau aptartos administracinę veiką bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, yra svarbios individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau suformuotoje teismų praktikoje jos nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis, ir nesudaro pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Tai yra įprastos, dažną asmenį apibūdinančios aplinkybės, todėl jų buvimas savaime negali lemti švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra laikoma, jog padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas vien dėl to, kad buvo išvengta rimtesnių pasekmių.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir paveikti asmenį, padariusį nusižengimą, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų nusižengimų, – gali būti pasiekta I. K. skyrus baudą, atitinkančią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646, 675 straipsniais, teismas, -

nutaria:

I. K. (I. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-561-269/2021 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 21129579237.

Išaiškinti I. K. (I. K.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis