Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-410-1118/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
e1-410-1118/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50427-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-410-1118/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50427-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, teistas:

(duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams; (duomenys neskelbtini) nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 parų arešto bausmę;

(duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams; (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties parų areštą; 2017 m. gruodžio 8 d. paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2020 m. gruodžio 21 d. apie 21.36 val. per internetinę programėlę „Messenger“ iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „A. V.“ siuntė S. K. į jos telefoną žinutes, kuriose grasino S. K. ir jos trijų vaikų akivaizdoje nušauti sutuoktinį ir tėvą M. K.: „Įsivaizduok einu gatve, eina tavo vaikai. Eina tavo vyras tas (duomenys neskelbtini) išsitraukiu šautuvą, kad ir nelegalų, ir nušaunu tavo vyrą tavo vaiku akivaizdoje. Če taip po 10 metu“, „Manau susitarėm žertva 3 vaikus turi suka tu. Iššaudom su savo tuo M. K. Aš ana nušausiu grįžęs. Konkrečiai. Kulka į kaktą po 10 metu.“, grasino nušauti S. K. sūnų (duomenys neskelbtini) po šio aštuonioliktojo gimtadienio: „Įsivaizduok tavo sūnui (duomenys neskelbtini) suėjo 18 gimtadienis ir aš jį nušauna.“, taip duodamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė yra numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

A. V. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. apie 21.36 val. jis iš savo mobilaus telefono per programėlę „Messenger“, kuriame buvau pasivadinęs „A. V.“ arba „A. V.“ parašė žinutę, kurioje buvo išdėstytos nelabai aiškios mintys, jis pats nelabai suprato, ką parašė, nes buvo parašyta su klaidom, tekstas nenuoseklus, bet, kiek pamena, buvo grasinanti žinutė ir parašė jis ją S. K. Pamena, kad rašė S. K.. Nežino, kodėl jis jai tokias žinutes rašė, gal dėl to, kad norėjo išsilieti dėl praeities įvykių, kur S. K. vyras M. K. sprendė jo bylą dėl skyrybų, po to dėl vaiko priežiūros, o jis nebuvo patenkintas M. K. priimtu sprendimu. Taip pat M. K. buvo teisėju byloje, kur jis buvo teisiamas už smurtą prieš savo buvusią žmoną. Teisėjas M. K. paskyrė jam bausmę - 7 mėnesius laisvės atėmimo, kurią jis turėjo atlikti įkalinimo įstaigoje, tačiau Šiaulių apygardos teismas jam paskyrė tik 3 mėnesius arešto, kurį jis atliko. Kadangi jis tą vakarą buvo neblaivus ir supykęs, jis ir parašė M. K. ir M. K. žmonai S. K. Ką jis rašė S. K., dabar tiksliai nepamena, bet tas tekstas, kiek pamena, yra parašytas pranešime apie įtarimą, nes, kiek pamena, jis parašė lygtai vieną ilgą tekstą, o gal dvi žinutes. Kitą dieną atsikėlęs ir peržiūrėjęs į savo mobilaus telefono duomenis pamatė, kad kažką siuntė S. K. ir M. K. per Messenger programėlę, tačiau jis jau buvo šių užblokuotas. Jis perskaitė savo rašytą žinutę S. K., kur tekstas buvo su klaidomis, tai buvo negraži žinute su grasinimais. Tada jis pagalvojo, kad kas jam vakar vakare užėjo. Daugiau jis jokių asmeninių duomenų apie S. K. ir M. K. neieškojo, nesistengė susisiekti. Apie tai, kad rašė S. K. ir M. K., jis niekam nepasakojo, jis tiesiog užmiršo po laiko, kad šiems rašė. Nori pasakyti, kad jo rašytoje žinutėje išsakyti žodžiai, kurie yra išvardyti pranešime apie įtarimą, yra nerealūs ir jis nebūtų atlikęs jokių veiksmų, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir jau apie 2,5 metus nėra buvęs Lietuvoje ir tikrai nebūtų įvykdęs jokių blogų ketinimų, nes jis jų net neturėjo, tai buvo tik jo girto arba pavartojusio narkotinių medžiagų užėjusio psichologinio silpnumo akimirkos išraiška ir ateityje jis neketina nieko daryti. Dėl to, kad S. K. rašė tokias negražias, grasinančias žinutes jis nuoširdžiai gailisi. Jei jo nebūtų užblokavę, jis būtų bandęs šių asmenų atsiprašyti, bet kadangi jį užblokavo per Messenger, o daugiau jis jokių kontaktinių duomenų neturi, tai neturėjo galimybės atsiprašyti. Jis nežino, kur (duomenys neskelbtini) gyvena, nežino nei adreso, nei gatvės, nei kontaktinių duomenų, tik, kiek supranta, kad šie gyvena (duomenys neskelbtini) A. S. ir M. K. sūnų (duomenys neskelbtini) jis sužinojo iš (duomenys neskelbtini) Facebook paskyros, nes ji buvo užsidėjusi kažkur, gal ant profilio, ir po nuotrauka buvo parašyta, kad (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) dar turi dukrą ir sūnų, tačiau šių vardų jis nežino. Nori pasakyti, kad jo parašytoje žinutėje „Įsivaizduok, kad tavo sūnui (duomenys neskelbtini) suėjo 18 gimtadienis ir aš jį nušaunu“, tikrai jis jokių ketinimų neturėjo, nes jis net nežino, kiek S. K. sūnui (duomenys neskelbtini) metų, nežino gimimo dienos. Dabar galvoja, kad parašė dėl to, kad buvo išgėręs, norėjo sukelti baimę. Jis tikrai gailisi, atsiprašo M. K. ir S. K.. Jis, kad ir grįžtų kada į Lietuvą, tikrai šių asmenų neieškos. Dar kartą nori pasakyti, kad jis jokių veiksmų realių nežadėjo imtis ir nesiims ateityje. Tai buvo daugiau jo psichologinis išsiliejimas dėl gyvenimo nesėkmių ( b. l. 109-112).

Kaltinamojo kaltė, be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusiosios S. K. 2020 m. gruodžio 28 d. parodymais, kad 2020 m. gruodžio 21 d. apie 21.36 val. į savo telefoną per Messenger programėlę gavo kelias žinutes. Matė, kad žinutes parašė jai nepažįstamas asmuo. Atidariusi žinutes ir pradėjusi jas skaityti labai išsigando, nes žinučių turinys buvo grasinantis, žinutėse buvo rašoma apie ketinimus susidoroti tiek su ja, tiek su jos vyru ir vaikais. Žinutes rašęs asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ yra pasivadinęs „A. V.“. Visų žinučių ji neperskaitė, iš karto parodė jas savo vyrui M. K.. Vyras, pamatęs kas rašė ir perskaitęs visas jai siųstas žinutes, pasakė, kad ji apsiramintų, sakydamas „viskas bus gerai, viską sutvarkysiu“. Tuomet vyras užblokavo asmenį, kuris jai rašė žinutes. Vyras ją ramino, nes kai ji skaitė pirmas žinutes, jų turinys buvo toks, kad tai lietė ne tik ją, jos vyrą, bet ir jos vaikus. Vienoje žinutės buvo parašytas jos vaiko vardas - (duomenys neskelbtini). Ji labai išsigando negalėjo naktį pamiegoti. Jai yra labai nemalonu ir baugu, nes nežino, ką grasinęs asmuo gali padaryti. Rašiusio žinutes ir socialiniame tinkle pasivadinusio „A. V.“ asmens ji nežino, nepažįsta, pirmą kartą matė asmenį tokiu vardu ir pavarde. Ji jaučiasi nesaugi, bijo ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos, labiausiai bijo dėl savo vaikų. Nei anksčiau, nei po to daugiau jokių grasinančių žinučių ji negavo, darbe jai niekas negrasino, prie namų įtartinų asmenų nepastebėjo ( b. l. 28-30);

nukentėjusiojo M. K. 2020 m. gruodžio 28 d. parodymais, kad 2020 m. gruodžio 21 d. vakare, būnant su šeima namuose, apie 21.36 val. žmona S. K. į savo telefoną gavo žinutę į socialinio tinklo „Facebook“ Messenger. Paskaičiusi žinutę žmona parodė ją jam. Perskaitęs žinutes jis pamatė, kad jų turinyje yra grasinama susidorojimu jam, jo žmonai ir vaikams. Asmuo, rašęs žinutes, socialiniame tinkle yra pasivadinęs „A. V.“. Jis suprato, kad grasinančio pobūdžio žinutes rašo A. V.. Jis šį asmenį žino iš anksčiau, nes dirbo (duomenys neskelbtini) teisėju ir yra tekę su A. V. susitikti teismo posėdyje, t. y. jis nagrinėjo A. V. skyrybų bylą, vėliau baudžiamąją bylą. A. V. anksčiau, 2019 metų liepos mėnesį, yra grasinęs ir jam. Jis 2019 m. liepos 23 d. buvo parašęs pareiškimą dėl grasinimo, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Tuomet asmenį, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini), po tokių šio veiksmų, t. y. viešų pranešimų ir komentarų, kuriuose grasino ir ragino jį nužudyti, jis buvo užblokavęs, yra užblokuotas iki šiol. Jis mano, kad tai tas pats asmuo, kadangi jis yra šį užblokavęs, tai šis per socialinį tinklą „Facebook“ susirado jo žmonos anketą ir parašė grasinančias žinutes jo žmonai. Tose žinutėse tiesiogiai yra grasinama tiek jo žmonai, tiek jam, taip pat yra minimas ir jo vaiko vardas. A. V. grasina jį nužudyti, nužudyti jo sūnų. Mano, kad A. V. yra neprognozuojamas ir pavojingas, nes jis nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl smurto, kurioje A. V. buvo kaltinamas, kiek pamena, kad persekiojo savo buvusią žmoną, savo seilėmis išpaišė buvusios žmonos buto duris. Jis negali toleruoti tokio pobūdžio žinučių, tuo labiau, kad žinutės siųstos jo žmonai, kuri labai išsigando, pergyvena dėl jo ir dėl vaikų. Žinutes gavo tik tą 2020 m. gruodžio 21 d. Daugiau jokių grasinimų negavo, nes tiek jis, tiek žmona šį asmenį užblokavo. Kažkokių įtartinų asmenų, kurie vaikščiotų prie jo namų ar persekiotų automobiliu, nėra pastebėjęs (b. l. 42-44). 2021 m. birželio 4 d. nukentėjusysis M. K. papildomai parodė, kad jis susipažino su ikiteisminio tyrimo byla ir byloje civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje. Taip pat byloje civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje jo žmona S. K. Jis ir S. K. sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 138).

2020 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 21 d. 21.36 val. nukentėjusiojo M. K. žmonai S. K. į socialinio tinklo „Facebook“ messenger programėlę A. V. atsiuntė grasinančias žinutes, kuriose yra įžeidinėjami M. K. ir jo žmona, grasinant nužudyti juodu ir jų mažamečius vaikus. Informaciniame pranešime papildomai nurodo, kad minėtas asmuo ne pirmą kartą grasina nužudyti jį ir jo šeimą – 2019 m. liepos 23 d. apie analogišką nusikalstamą veiką jis buvo informavęs policijos pareigūnus, tačiau tuo metu tyrėja J. E. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad minėtas asmuo A.V. yra neprognozuojamas ir jo grasinimai realūs, nes, kaip pažymi nukentėjusysis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) teisėju, nagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, o vėliau – bylą, dėl smurto prieš savo buvusią sutuoktinę. Toks žinučių pobūdis sukėlė baimę dėl vaikų saugumo ir nukentėjusiojo žmonai. Taip pat pažymi, jog A. V. persekioja nukentėjusįjį už buvusias teisėjo pareigas, ir jo nagrinėtas bylas, kadangi jis yra užblokavęs A. V., jis rašo nukentėjusiojo žmonai S. K. ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1, 2 dalis (b. l. 23-25);

2020 m. gruodžio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. K. pateikė A. V. pranešimų kopiją, į socialinio tinklo „Facebook“ messenger programėlę (b. l. 54-63).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta esant tik tiesioginei apibrėžtai tyčiai. Subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra tas, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti, ir to siekia. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, gestais, telefonu, faksu, internetu nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių jis tai sužino, o grasinimas gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas, o grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis per internetinę programėlę „Messenger“ iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „A. V.“ siuntė S. K. į jos telefoną žinutes, kuriose grasino S. K. ir jos trijų vaikų akivaizdoje nušauti sutuoktinį ir tėvą M. K., taip pat grasino nušauti ir sūnų (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiesiems baimę, nesaugumo jausmą ir suteikė pagrindo manyti, kad šie kaltinamojo grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Šią teismo išvadą patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiųjų parodymai ir kita bylos medžiaga.

Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 100-102), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 96-98), UAB „(duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre“ psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 91), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo numatytą BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmę - baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam šios baudos dydžio minimumui.

Kaltinamajam išaiškinus galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutiko, tačiau prašė jam paskirtą baudą išdalinti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 117). Pastebėtina, jog įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis tam tikram laikotarpiui, teismas gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo prašymo nemotyvavo, nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, todėl nustatyti baudos mokėjimą kaltinamojo nurodytam laikotarpiui nėra pagrindo. Tačiau teismas, siekdamas paskirtosios bausmės tikslų įgyvendinimo, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, baudos sumokėjimo terminą nustato 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę sumažintą bausmę - 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti A. V., kad bauda (40 MGL – 2000 Eur) turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A). Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė