Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio R. V. ir išieškotojo OOO „Pro Energo“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-26 nutarties taikos sutarties sudarytos tarp skolininko UB „Serneta“ ir išieškotojo OOO „Pro Energo“ vykdymo procese patvirtinimo klausimu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundus argumentavo tuo, kad ĮBĮ 9 str. 3 dalyje įtvirtinta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas antstolio prašymo patvirtinti skolininko ir išieškotojo taikos sutartį vykdomojoje byloje, nepagrįstai vadovavosi šia teisės norma, nes taikos sutarties tvirtinimas nėra priskirtinas prie turto realizavimo ir (ar) išieškojimo veiksmų.

Be to, išieškotojas nurodė, kad skundžiama nutartis nulėmė bankroto bylos skolininkui iškėlimą. Skolininko bankroto byla Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. 2-2588/2013 iškelta dėl to, kad teismas nepatvirtino taikos sutarties. Dėl skundžiamos nutarties atsisakyti tvirtinti taikos sutartį iš esmės mokiai įmonei buvo sudarytos kliūtys susitarti su stambiausiu savo kreditoriumi, ko pasėkoje būtų užkirstas kelias sąlygoms įmonės reabilitacijai atsirasti. Įmonė, kurios tolimesnė veikla buvo visiškai įmanoma, tapo nemoki ir bus eliminuota iš rinkos. Teismui panaikinus skundžiamą nutartį, atsirastų aplinkybės, sudarančios pagrindą iš naujo kreiptis į teismą dėl skolininko bankroto bylos CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindais. Išieškotojas yra užsienio juridinis asmuo, investavęs savo nuosavą kapitalą į Lietuvos Respublikoje registruotą juridinį asmenį. Situacija, kai išieškotojo ir skolininko sudaryta ir teisės aktų reikalavimus atitinkanti taikos sutartis vykdymo procese nepagrįstai nepatvirtinama, dėl ko įmonei, į kurią investavo išieškotojas keliama bankroto byla yra ne kas kita kaip trukdymas investuotojui įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti investavimo objektą. Dėl šios priežasties, įsiteisėjus nutarčiai, išieškotojas įgys teisę patraukti civilinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl žalos investuotojui atlyginimo.

ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o iškėlus bankroto bylą šalys neturi teisės susitarti dėl kitokios kreditorinio reikalavimo tenkinimo tvarkos nei numatyta ĮBĮ, atitinkamai teismas neturi teisės tokių susitarimų tvirtinti. Skolininko atveju mokėjimų terminai pasibaigė dar 2013 m. lapkričio 28 d. Vadovaujantis ĮBĮ 18 str. 1 dalies nuostata, antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės. Tokiu atveju vykdomoji byla laikoma baigta. Teismui iškėlus bankroto bylą skolininkui, tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę tvirtinti skolininko kreditorių, įskaitant išieškotojo, finansinius reikalavimus, kurie tenkinami išimtinai ĮBĮ nustatyta tvarka.

Taikos sutartis yra tariamas sandoris, neturint tikslo realiai vykdyti taikos sutarties, o tik siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo (CK1.63 str.). Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis yra niekinis sandoris bei vadovaujantis CPK 42 str. 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 dalis), tokia taikos sutartis negali būti teismo tvirtinama. Taikos sutartis taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Tokią išvadą pagrindžia šios aplinkybės: Nepaisant to, kad skolininkas buvo ir yra nemoki įmonė, nei skolininko vadovas, nei išieškotojas, kuris yra vienintelis skolininko akcininkas, nevykdė ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Priešingai, pats skolininkas skundė pirmosios instancijos teismo nutartį iškelti bankroto bylą, o išieškotojas, būdamas vieninteliu akcininku ir turėdamas lemiamą įtaką skolininko veiksmams, su juo sudarė taikos sutartį vykdymo procese, kuria vos keliems mėnesiams atidėjo skolų mokėjimo terminus, siekdamas įrodyti teismui, jog skolininkas neva yra moki įmonė, nors žinojo, kad jis nėra pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti taikos sutarties sąlygų. Skolininko administratoriaus nuomone, tokie formalūs skolos mokėjimo atidėjimo veiksmai rodo, kad skolininkas ir išieškotojas turėjo vienintelį tikslą - išvengti bankroto bylos iškėlimo.

Skundžiama nutartis nenulėmė bankroto bylos iškėlimo skolininkui, nes jis bet kokiu atveju yra nemokus. Tai konstatavo bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp skolininko UAB „Serneta“ ir išieškotojo OOO „Pro Energo“, vykdymo procese, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Vilniaus apygardos teisme 2013-02-18 gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Serneta“ iškėlimo. Pareiškimas priimtas 2013-02-25. 2013-09-11 iškelta bankroto byla. 2013-11-28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-09-11 nutartis palikta nepakeista. Antstolis R. V. 2013-11-21 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl taikos sutarties, sudarytos tarp skolininko UAB „Serneta“ ir išieškotojo OOO „Pro Energo“, patvirtinimo vykdymo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymo netenkino, nes teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Serneta“ iškėlimo.

Išieškotojas nurodo, kad patvirtinus taikos sutartį, kuria skolininkas ir išieškotojas susitarė dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo, skolininkas nebeatitiktų nemokios įmonės būklės ĮBĮ prasme, nes pradelstos skolos nebeviršytų pusės į skolininko balansą įrašytos turto vertės, todėl būtų pagrindas atnaujinti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo CPK 366 str. 2 dalies pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-2588/2013, kuria pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo paliko nepakeistą, nurodė, jog atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, jog jis yra pajėgus tinkamai ir laiku vykdyti taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis (jei ji būtų patvirtinta teismo), taip pat tai, kad taikos sutartis sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo 11.119.300 Lt įsiskolinimas nėra pradelstas. Vadinasi aplinkybė, jog taikos sutartis nebuvo patvirtinta teismo nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant, ar skolininko skola išieškotojui yra pradelsta ir neturėjo reikšmės sprendžiant nemokumo klausimą. Taigi, skolos pripažinimo pradelsta ir bankroto bylos iškėlimo faktą lėmė ne skundžiamos nutarties priėmimas, o kitos aplinkybės.

ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimą, reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką reglamentuoja ĮBĮ normos. Iškėlus bankroto bylą šalys neturi teisės susitarti dėl kitokios kreditorinio reikalavimo tenkinimo tvarkos nei numatyta ĮBĮ, atitinkamai teismas neturi teisės tokių susitarimų tvirtinti. Iškėlus bankroto bylą skolininkui, kreditorius gali skolininko bankroto administratoriui pateikti kreditorinį reikalavimą, kurio pagrįstumo klausimas bus išspręstas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos ir kuris bus tenkinamas ĮBĮ, o ne išieškotojo ir skolininko ar kitų asmenų susitarimų, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vadovaujantis ĮBĮ 18 str. 1 dalies nuostata, antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės. Remiantis CPK 632 str. 1 d. 6 punktu, persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla laikoma baigta. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d. ir nuo šio momento antstolis turi pareigą užbaigti vykdomąją bylą. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad, skolininkui iškėlus bankroto bylą, panaikinti ginčijamą nutartį ir patvirtinti taikos sutartį nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Kiti, teismo neaptarti, atskirųjų skundų argumentai ginčo baigties neįtakoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.