Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui, kaltinamajam D. B., jo gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei, nukentėjusiesiems M. J., L. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 9 klasių išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, nesimokantis, teistas:

1. 2012-07-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2. 2012-07-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

3. 2012-10-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. subendrinus su - 2012-07-05 ir 2012-07-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais laisvės apribojimu 1 metams ir 9 mėnesiams, 2014-01-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, bausmę atlikęs 2014-03-14, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sudaręs bauginančią situaciją pagrobė svetimą turtą: 2013 m. lapkričio 8 d. apie 12.00 val., veikdamas kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, požeminėje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties Turizmo mokykla, Taikos pr. 69, Klaipėdos m., priėjo prie nepilnamečio M. J. ir liepė jam nusiauti savo sportinius batus, o nukentėjusiajam nepaklusus ir ėmus eiti link išėjimo, D. B. grasinančiu balso tonu šiam nurodė autis batus gražiuoju, sakydamas, kad niekas iš čia esančių asmenų nenori šio sumušti, M. J. nepaklusus, jis priėjo iš už nugaros, uždėjo nukentėjusiajam ranką ant peties ir atsukęs į save, abiem rankom įsirėmęs į pečius, prispaudė prie sienos ir grasinančiu balso tonu liepė nusiauti batus, tuomet M. J., išsigandęs, kad šio atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, nusiavė savo sportinius batus „Nike“ - 279 litų vertės ir padavė juos D. B., kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys visą laiką stovėjo šalia, tokiu būdu D. B. pagrobė L. J. priklausančio turto už 279 litus.

D. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2013-11-08 pasikvietė klasioką M. J., su kuriuo mokėsi Klaipėdos Statybininkų mokykloje, eiti kartu su juo, nes norėjo atimti jo sportinius batelius. Martyną nusivedė į požeminę pėsčiųjų perėją, esančią netoli Statybininkų mokyklos. Su jais kartu nuėjo jo, D. B., trys draugais, su kuriais kartu turėjo važiuoti namo į Gargždus. Kartu su juo atėję draugai buvo 3 m atstumu nuo jų su nukentėjusiuoju. Požeminėje perėjoje liepė nukentėjusiajam atiduoti sportinius batelius, bet M. J. atsisakė. Uždėjo jam ranką ant peties, pasuko į save, prispaudė prie sienos, pasakė nebijoti, nes niekas jo nesiruošia mušti. Taip pasakė, nes matė, kad M. J. yra išsigandęs. Tada M. J. pats nusiavė savo sportinius batus, iš kuprinės išsitraukė kitus batelius. Jis pasiėmė nukentėjusiojo sportinius batus ir nuėjo. Batų jam nereikėjo, tik norėjo nukentėjusįjį pamokyti už ankstesnį negražų poelgį. Sportinius batus atidavė vienam iš savo pažįstamų, kuriam, tiksliai nurodyti negali. Su Martynu kartu nuėjo iki stotelės. M. J. nuėjo, o jis, D. B., išvažiavo namo. Sekančią dieną į mokyklą atvažiavo policijos pareigūnai. Žino, kad nukentėjusysis savo sportinius batus atgavo. Dėl šio poelgio ir praleistų pamokų buvo pašalintas iš mokyklos. Su juo kartu buvusių asmenų pavardžių nežino, nes pašalinus iš mokyklos, su jais nebesusitiko.

Iš 2013-11-12 protokolo- pareiškimo matyti, kad L. J. kreipėsi į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad iš jos sūnaus grasinant panaudoti smurtą buvo atimti sportiniai bateliai ( b.l. 1).

Iš 2013-11-14 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti sportiniai bateliai, kurie po apžiūros grąžinti L. J. (b.l. 9-12).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Pats kaltinamasis pripažino, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą –sportinius batus 279 litų vertės.

D. B. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kaip plėšimas. Baudžiamosios teisės teorijoje plėšimu traktuojamas svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuojau pat panaudoti ar kaip nors kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodė, kad grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Be to, svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t.y. jį pasisavinti. Šioje byloje nustatyta, kad nepilnametis nukentėjusysis buvo su kaltinamuoju bei trimis jo draugais požeminėje pėsčiųjų perėjoje. Iš kaltinamojo pakelto ir grasinančio tono nukentėjusysis suprato, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas. Kaltinamasis rankomis įsirėmęs nukentėjusiajam į pečius, prispaudė M. J. prie sienos. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini sukūrimu situacijos, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, tačiau iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis anksčiau paminėtais veiksmais sudarė bauginančią situaciją, tai yra grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės nesikeičia, todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad kaltinamasis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sudaręs bauginančią situaciją, pagrobė svetimą turtą. D. B. veika kvalifikuotina kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes kaltinamasis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstama veika buvo baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, perdavė pagrobtus sportinius batus vienam iš kartu su juo buvusių asmenų. Kaltinamasis D. B. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sudaręs bauginančią situaciją, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje su šioje byloje neteisiamais asmenimis nelaikomas kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nėra duomenų apie įstatyme nustatytus subjektų bendruosius ir specialiuosius požymius.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis D. B. padarė vieną savanaudišką apysunkį nusikaltimą, teisiamas ketvirtą kartą. Išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti. Teismas atsižvelgia ir į D. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad šiuo metu dirba su mama pagal verslo liudijimą, pardavinėja rūbus, šiuo metu nesimoko. Nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs pilnametystės, nors studijavo Klaipėdos Statybininkų mokykloje, tačiau 2013-11-14 buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų už grubius mokyklos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nustatyta, kad Klaipėdos Statybininkų mokyklos direktoriaus jis charakterizuojamas neigiamai, kaip prastai lankantis pamokas, netinkamai besielgiantis, ignoruojantis mokyklos vidaus tvarkos mokinio elgesio taisykles (b.l. 95). Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir ankstesnius teistumus, kaltinamajam D. B. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam D. B. paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis šiuo metu dirba, siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis yra nuteistas ankstesniais teismo nuosprendžiais, padarytos tuo pačiu metu -2012 m.vasario-liepos mėnesiais, bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius D. B. atliko. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, šiuo metu dirba su mama pagal verslo liudijimą, jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, kaltu padaręs nusikaltimą prsipažino ir gailisi, nukentėjusieji jam atleido ir prašo griežtai nebausti. Atsižvelgiama į pagrobto turto vertę, į tai, kad žala nukentėjusiesiems nepadaryta, nes sportiniai bateliai grąžinti nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę. Yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą D. B. atidėti, paskirti kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301- 308 str.,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1d., 2 d. D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str.1d. 5 p., 87 str. 2d.1p., 2p., paskirti D. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei mokytis arba dirbti.

D. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.