Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.14.5.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2022 m. lapkričio 28 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas, el. paštas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. J. ne vėliau kaip nuo 2014 m. gegužės 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje su D. I., D. K., S. M. ir J. Č., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą (pinigines lėšas ir daiktus), įtikino D. I. fiktyviai įsidarbinti į jokios veiklos nevykdančią ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) tam, kad D. I. galėtų apgaule gauti paskolą ir grąžinti jam skolą, o jis, D. K. ir S. M. galėtų D. I. vardu ateityje gauti kreditus, sudaryti sutartis paslaugoms ir prekėms gauti; iš D. I. gautą jo asmens dokumentą per D. K. perdavė J. Č., kuri, nesant jokios darbo sutarties, veikdama fiktyvaus ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterio R. P. vardu, naudodamasi jo elektroniniu parašu, perdavė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tokiu būdu nuo 2014 m. gegužės 2 d. fiktyviai D. I. įdarbino melagingai nurodant, kad jam mokamas 15 000 Lt darbo užmokestis;

nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d., tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo, D. K., S. M., D. I. naudai įgyti svetimą turtą ir pinigines lėšas, žinodamas, kad ateityje jų nei jis, nei D. I. ar kiti asmenys negrąžins, nurodė S. M. kartu su D. I. pastarojo vardu gauti kreditą, sudaryti kuo daugiau sutarčių paslaugoms ir prekėms gauti, po to D. I., vežiojamas, lydimas, kontroliuojamas (prižiūrimas) ir gaudamas patarimus iš S. M., veikiančio kaip D. J. ir D. K. atstovas, teikė paraiškas kreditams savo vardu gauti ir sudarinėjo sutartis:

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje numatytų sąlygų, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. I. buvo suteiktas 10 000 Lt (tai atitinka 2 896,20 Eur) kreditas, 2014 m. rugsėjo 5 d. pervedant pinigus į jo sąskaitą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ banke;

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) partnerį (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje numatytų sąlygų, įsigijo mobiliojo telefono atminties kortelę, kuriai finansuoti sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2, kuriuo D. I. buvo suteikta 2 419,56 Lt (tai atitinka 700,75 Eur) vartojamoji paskola;

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) partnerį (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje numatytų sąlygų, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) suteikė D. I. 4 062,20 Lt (tai atitinka 1 176,49 Eur) dydžio kreditą telefonams ,,Samsung S5“ ir ,,Apple 5C“, kurių bendra vertė 3 800 Lt (tai atitinka 1 100,56 Eur), įsigyti;

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) partnerį (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje numatytų sąlygų, sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) suteikė D. I. 4 534,30 Lt (tai atitinka 1 313,22 Eur) mobiliesiems telefonams „Samsung Galaxy S5“ (IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įsigyti;

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prekybos salone, iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje numatytų sąlygų, pagal 2011 m. rugsėjo 25 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo pajungiant du abonentinius numerius įsigijo du mobiliojo ryšio telefonus „Apple iPhone 5S“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2 018,09 Lt (tai atitinka 584,48 Eur), ir „Apple iPhone 5S“ (IMEI (duomenys neskelbtini) ), kurio vertė 2 018,09 Lt (tai atitinka 584,48 Eur), tokiu būdu įgijo įrangos, kurios bendra vertė 4 036,18 Lt (tai atitinka 1 168,96 Eur), be to, neatsiskaitė 989 Lt (tai atitinka 286,43 Eur) už suteiktas paslaugas, tuo bendrai padarydami (duomenys neskelbtini) 5 025,18 Lt (tai atitinka 1 455,39 Eur) turtinę žalą;

2014 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) partnerį (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje numatytų sąlygų, sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) suteikė D. I. 989,00 Lt (tai atitinka 286,43 Eur), mobiliajam telefonui ,,GT-193011“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigyti,

tokiu būdu apgaule iš kredito bendrovių D. I. vardu apgaule užvaldė pinigines lėšas, turtą, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, padarydamas žalą bendrai 27 030,24 Lt (tai atitinka 7 828,50 Eur) sumai.

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi, paaiškino, jog viskas buvo seniai, naudodamasis savo teise neduoti parodymų atsisakė duoti parodymus. Nurodė norintis, kad baudžiamasis procesas prieš jį būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir sutinkantis sumokėti baudą. Prašė, kad jam skirti dokumentai ir sprendimai, priimti jo atžvilgiu, būtų siunčiami į jo el. paštą (duomenys neskelbtini).

D. J. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 27 d., apklaustas kaip liudytojas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, nurodė, kad jo tėvas E. J. prieš mirtį pasakė, kad toks vaikinukas „i.“ jam skolingas 2 000 Lt, kad kažkur tarp jo daiktų yra skolos raštelis, ir liepė, jam mirus, susirasti tą vaikiną ir atsiimti skolą. Ar tėvas sakė vardą ir pavardę, neprisimena, tačiau davė jo telefono numerį. D. J. 2014 m. pradžioje arba pavasarį, dar buvo sniego, tėvui dar esant gyvam, paskambino tėvo duotu numeriu, prisistatė (duomenys neskelbtini) sūnumi ir pasiūlė susitikti pakalbėti. Su vaikinu susitiko Alytuje, prie septintos vidurinės mokyklos tik dviese, į susitikimą važiavo automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“. Susitikęs pamatė, kad tą vyriškį pažinojo iš matymo, žinojo, kad jo pravardė „K.“, taip pat žinojo, kad jis yra trenerio, kurį vadindavo „ž.“, pusbrolis, jį matydavo sporto salėje, kartais ateidavo sportuoti. Susitikimo metu kalbėjo apie tai, kad vaikinas ieškosi darbo, kad skolą atiduos dalimis. „K.“ pasakė, kad atiduos 4 000 Lt, kaip suprato, jie taip buvo susitarę su tėvu, kad 2 000 Lt skola ir 2 000 Lt procentai. Susitarė, kad mokės kiekvieną mėnesį dalimis po 500 Lt, tačiau vaikinas savo pažadų nevykdė, paskambinus pasakydavo, kad dar neturi darbo, pinigų. 2014 m. vasarą, jau po tėvo mirties, „K.“ pats paskambino ir pasakė, kad nori atiduoti skolą. Susitiko aikštelėje prie Sporto rūmų, kur yra fontanas. D. J. atvažiavo pirmas, matė, kad į susitikimą „K.“ atėjo nuo Dainavos mikrorajono pusės, kartu su juo buvo geriausias D. J. draugas S. M., tačiau šis liko stovėti atokiau, kokiu 50 m atstumu. „K.“ padavė 2 000 Lt. S. negalėjo to matyti. Su „K.“ jokio dokumento apie skolos grąžinimą nepasirašė, D. J. pasakė, kad skolos raštelį suplėšys, „K.“ juo pasitikėjo. Nežino, iš kur „K.“ gavo pinigų, tik matė, kad jis turėjo daugiau negu 2 000. D. J. skolos raštelį, rastą tarp tėvo daiktų, suplėšė. Prieš „K.“ atiduodant skolą, su juo tą dieną susitikęs nebuvo, bet po skolos atidavimo buvo susitikęs. „K.“ tą pačią dieną paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti, pasakė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančios prie degalinės (duomenys neskelbtini). D. J. nuvyko vienas, „K.“ irgi buvo vienas, jis atėjo į mašiną, krepšyje atsinešė 3-4 naujus, neišpakuotus mobiliojo ryšio telefonus „Apple“. Pasiūlė tuos telefonus pirkti. Sumokėjo apie du tūkstančius litų, tuos pačius, kuriuos ,,K.“ buvo atidavęs kaip skolą. Neklausė, iš kur „K.“ gavo telefonus. Šie buvo be dokumentų, t. y. be garantijų. Jam pasirodė keista, kad „K.“ turi brangių telefonų, bet nesiaiškino, kur juos gavo. Telefonus pirko, norėdamas juos perparduoti ir užsidirbti pinigų. Telefonus pardavė Vilniuje savo pažįstamam. 2014 m. rudenį „K.“ vis skambindavo, prašydavo paskolinti pinigų, bet D. J. neskolindavo. Neprisimena, ar tą pačią dieną, kai „K.“ grąžino skolą, buvo bibliotekoje poliklinikos patalpose. Su S. M. yra draugai, jokių konfliktų neturėjo, paskutinį kartą su juo bendravo dieną prieš sulaikymą. Kad S. M. buvo sulaikytas, sužinojo iš pažįstamų sporto klube, taip pat sužinojo, kad jiems yra uždrausta bendrauti, todėl su juo ir nebendravo. D. K., pravarde „A.“, pažįsta, matydavo sporto salėje, bendrų reikalų neturi, nežino, kuo tas užsiėmė, kur dirbo ar kur gyveno. K. jokių daiktų jam pirkti niekada nesiūlė. S. M. yra pažįstamas su D. K., bet ar jie turi kokių nors reikalų, nežino. Firmos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėtas. Jis neprisimena tokio susitikimo, kurio metu būtų susitikę jis, S., D. K. ir „K.“. Iš skolos raštelio žino, kad „K.“ yra D. I.. Su juo nesusipykę, niekada su juo nekonfliktavo, bendravo draugiškai. Ar S. M. ir D. I. turėjo kokių nors bendrų reikalų, nežino. Nežino, kokiu numeriu naudojosi D. K..

Be paties kaltinamojo D. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00531 atskirtas 2015 m. liepos 14 d. iš ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00831-14 J. J. ir D. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno T. P. 2014 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00831-14, nes gauta informacija, kad D. K. ir J. Č., veikdami organizuotoje grupėje, prisidengdami ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla, galimai vykdo sukčiavimus, t. y. įmonėje įdarbinami asocialūs asmenys, kuriems neva mokami dideli atlyginimai, jų vardu imami kreditai, klastojami dokumentai, gaunamos VSDFV išmokos, sudarinėjami įvairūs sandoriai, iš kurių apgaule įgyjamas didelės vertės svetimas turtas.

2015 m. birželio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kad D. J. apgaule bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai įdarbino D. I. ir jo vardu iš kredito bei kitų bendrovių apgaule įgijo pinigines lėšas, turtą, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, padarydamas žalą bendrai 17 029 Lt (tai atitinka 4 932,11 Eur) sumai.

D. I., ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 17 d. apklaustas kaip liudytojas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad prieš pusantrų metų iš E., pravarde „K.“, pasiskolino 2 000 Lt su sąlyga, kad po mėnesio grąžins 4 000 Lt, pasirašė skolos dokumentą, kai grąžinti negalėjo, kas kelis mėnesius „K.“ paskambindavo ir pasakydavo, kad jau skolingas dvigubai, ir taip kartojosi, kol pasakė, kad skolingas 20 000 litų. Vėliau sužinojo, kad E. mirė. Apie savo skolą „K.“ išsikalbėjo klube ir paaiškėjo, kad kalbėjo su jo sūnumi, vardu D., pravarde „K.“. D. pasakė, kad jei per tris mėnesius surinks ir atiduos 10 000 Lt, kitą skolos dalį „nurašys“. Jam D. paskambindavo telefonu. (duomenys neskelbtini). Neturėjo pinigų skolai grąžinti, todėl D. telefonu pasiūlė jį įdarbinti į kažkokią firmą, tada galės pasiimti paskolą ir tokiu būdu atiduos skolą. Jis sutiko, todėl D. davė savo pasą. D. sakė, kad dirbti nereikės, įdarbinimas yra tam, kad galėtų gauti paskolą. Įdarbintas galėjo būti 2014 m. pavasarį ar vasarą. D. sakė kol kas paskolų neimti, pasakys, kai reikės imti paskolas. Pirmą paskolą 250 ar 350 Lt paėmė D. nežinant, t. y. iš (duomenys neskelbtini). Patikrino, ar duos paskolas, nes anksčiau nedavė, nes nedirbo. Antrą kartą paėmė 2 000 Lt paskolą iš (duomenys neskelbtini). Dar paėmė 1 000 litų paskolą iš Ūkio banko lizingo. Prieš pusantro mėnesio, po D. skambučio, susitiko, D. priekaištavo, kad jis be jo žinios ima paskolas, buvo supykęs. D. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ofiso. D. pasakė, kad ateis vaikinas, nes skuba. Tada priėjo nepažįstamas vaikinukas, prisistatė D. draugu, su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) ofisą. D. buvo liepęs paimti tokio dydžio paskolą, kokią didžiausią duos, dėl to tikriausiai vaikinas jį ten lydėjo, kad nepabėgtų su pinigais. Užpildė paraišką 10 000 Lt pusei metų, nurodė asmeninę sąskaitą ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dirbusi mergina pasakė, kad pinigai sąskaitoje bus po 15 min. Iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į ,,(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su D. draugu. Iš savo sąskaitos paėmė 10 000 Lt. Kai išėjo iš banko, susitiko su D., kuriam atidavė 10 000 Lt. D., gavęs pinigus, pasakė, kad neskolingas. Po šios paskolos jis paėmęs dar vieną - 1 000 Lt kreditą iš (duomenys neskelbtini) . Jis pats D. skambino ir prašė, kad jį pavežiotų tą pačią dieną, kai D. atidavė 10 000 Lt, nes nori pabandyti, gal jam duos išsimokėtinai telefonų. Jis sugalvojo, kad pasiims telefonų, juos parduos ir taip turės pinigų paskolai grąžinti. Apie savo ketinimą pasakė D., kuris atsakė: „bandyk, jei tau duos“. D. atsiuntė tą savo draugą, D. I. paėmė nuo namų ir vežiojo po Alytų. Buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) išsimokėtinai pasiėmė du telefonus „Apple“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – „Samsung S5“ ir „Apple“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – „Apple“ ir „Samsung“. Iš viso - šešis telefonus. Kitą dieną D. draugas jį nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“ Kaune, kur „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėtinai pasiėmė 7–ą telefoną „SamsungS3“. Šitą paskutinį telefoną pardavė už 100 litų D. draugui, kurį jis praminė „d.“. Iš anksčiau paimtų telefonų vieną „Apple“ padovanojo savo broliui P. I.. D. „K“ pardavė tris (atrodo du „Apple“ ir vieną Samsung S5) už 1 500 Lt, t. y., po 500 Lt už vieną. Dar du telefonus pardavė Vilniuje po 1 000 Lt, juos parduoti padėjo ten gyvenantis jo pusbrolis T. I.. Pinigus iššvaistė, praleido klubuose, lošimų punktuose. Išsimokėtinai paimtų telefonų bendra vertė apie 12 000 Lt, jis už juos neįmokėjęs nei vienos įmokos, jokių laiškų, įspėjimų negavęs. D. „K.“ draugas - „D.“, telefono numeris (duomenys neskelbtini), jį susirado rugsėjį telefonu, pakvietė pasikalbėti. Vaikinas sakė, kad „važiuosim rytoj į Kauną, gražiai apsirenk“. Iš kalbų suprato, kad jį nori nusivežti į „(duomenys neskelbtini)“, kad jis pabandytų išsimokėtinai savo vardu paimti auksinę grandinėlę. Jis sutiko. Sekančią dieną su juo nuvažiavo į Kauną, ne į „(duomenys neskelbtini)“, o prie kažkokio ofiso netoli „(duomenys neskelbtini)“, vaikinas pasakė, kad D. I. čia gaus paskolą. Prie to ofiso susitiko du jam nepažįstamus vyrus, vienas jų buvo su akiniais, kaip vėliau sužinojo, vardu A. „D.“ su tais dviem vyrais kalbėjo apie jį, klausinėjo, ar jis turi skolų, jie sakė, kad jeigu klaus, sakyti, kad jis skolų neturi. T. A. jį nusivedė į kažkokios firmos kontorą, kur, kaip jis suprato, dirbo A. draugas, vardu V. A. V. pasakė, kad neva jis nori pradėti verslą ir kad V. jam viską paaiškintų. A. jį ten paliko. Iš pradžių jis nesuprato, dėl ko jį ten nuvedė. V. jį pradėjo klausinėti, kuo užsiima, kur dirba, davė užpildyti anketą. Kai pradėjo pildyti anketą, suprato, kad jį atvežė tam, kad atsidarytų firmą ir gautų verslui paskolą. V. pradėjo žymėti, kokius dokumentus reikia atsivežti kitam kartui, davė jų sąrašą. Susitarė susitikti po savaitės, ketvirtadienį. Lapą, tiksliau dokumentų sąrašą, kurį jam davė V., pasiėmė „D.“, sakė, kad padės užpildyti. Iš to sąrašo pats gavo tik vieną dokumentą, t. y. pažymą iš „Sodros“ apie savo darbą ir jo užmokestį. Kas toje pažymoje buvo parašyta, nesigilino, bet suprato, kad dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ ir per paskutinius 3 mėnesius uždirbo apie 15 000 Lt. Kai nuvažiavo pas V. antrą kartą, nuvežė dokumentus, užpildė sąmatą, kalbėjo apie 30 000 Lt paskolą, vėliau V. A. sakė, kad reikia 80 000 Lt. Jis patikėjo, kad pradės verslą ir kad tikrai gaus paskolą. A., girdint „D.“, sakė, kad iš tų 80 000 Lt D. I. liks 50 000 Lt ir firma. Jis pagal verslo liudijimą daro (duomenys neskelbtini), todėl galvojo, kad, jų padedamas, tikrai galės pradėti savo verslą. Suprato, kad už pagalbą pradedant verslą jam reiks atsiskaityti su A. ir „D.“, t. y. atiduoti dalį gautų paskolos pinigų, tačiau konkrečiai apie tai nesitarė. Kodėl jie sugalvojo jam padėti, nežino, neklausė. Kai su V. susitiko trečią kartą, jam pasakė, kad D. I. turėtų sumokėti 2 400 Lt. Kadangi jis nesuprato už ką, pasakė, kad skambintų A., nes čia tas viską tvarko, ir kad dėl pinigų kalbėtų su juo. A. vis kišosi į sąmatos sudarymą, prisigalvojo kažkokių pastolių pirkimą. Jis V. nesumokėjo nė lito. A. telefono numerio nežino, jis jokių savo kontaktų nenurodė. Daugiau pas V. nebuvo. V. nurodymu „(duomenys neskelbtini)“ pasidarė elektroninį parašą, bet kam jis reikalingas, nežino. Kažkurio susitikimo metu V. klausė, kuo užsiima ,,(duomenys neskelbtini)“, bet kadangi jis nežinojo, tai paklausė telefonu „D.“, kuris pasakė, kad firma užsiima (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelę yra padavęs „D.“, kuris sakė, kad reiks kažkur pateikti kopiją. Mano, kad jie tos kortelės norėjo kaip garanto, kad D. I. niekur nedings. Prieš antrą važiavimą pas V. jis „D.“ pasakė, kad daugiau niekur nevažiuos, nes apie šį reikalą buvo pasikalbėjęs su savo drauge, ši bandė jį atkalbėti, sakė, kad gali įsivelti į kokią nesąmonę. „D.“ sakė, kad jeigu jis nevažiuos, tai jam bus blogai, kad jį „sulaužys“, kad čia rimti kauniečiai užsiėmę. „D.“ pas jį buvo atvažiavęs, davė telefonu pakalbėti su kažkokiu vyru. Tas vyras sakė, kad viskas bus normaliai, kad „padarys“ pinigėlių, pasidalins, kad nepergyventų. Kas tas vyras, su kuriuo kalbėjo telefonu, nežino. Jam negrasino. Maždaug prieš mėnesį buvo susitikęs savo pažįstamą, pravarde „K.“, su kuriuo išsikalbėjo, kad jis yra neva ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis tikėjo, kad V. jam atidarys firmą ir kad jis pradės verslą, kad pavyks užsidirbti, kad atiduos kitas paskolas. Jo pravardė „K.“.

Ikiteisminio tyrimo metu D. I., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nurodė apklausiamas specialiuoju liudytoju.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M., apklaustas kaip įtariamasis, 2015 m. birželio 19 d. parodė, kad vežiojo D. I. imti telefonų, kredito, bet nežinojo, kad jis už juos nemokės. D. I. iki pranešime apie įtarimą nurodytų įvykių pažinojo tik iš matymo, nes šis ateidavo į sporto klubą pas savo pusbrolį, kuris vedė treniruotes. Su D. I. susipažino 2014 m. rugsėjo 5 d., tą dieną, kai važiavo su juo imti telefonų ir kai jo vardu buvo paimtas 10 000 Lt kreditas „(duomenys neskelbtini)“. Apie anksčiau D. I. imtus kreditus nieko nežino. D. J. kvietimu pasikalbėti 2014 m. rugsėjo 5 d. atvyko į sutartą vietą, kur rado D. J., D. I. ir D. K.. D. J. jam parodė į D. I. ir pasakė, kad „jis mano tėvukui skolingas pinigų ir nori grąžinti skolą“, D. J. paprašė I. pavežioti, kur reikia. Pavežioti D. I. per bankus, tam, kad išsiaiškinti, kuriuose jis turi sąskaitas, prašė D. K.. Kokiu tikslu buvo reikalinga informacija apie D. I. sąskaitas, nežino, to niekas neaiškino. Jis neprisimena, kad kuriuo nors laikotarpiu pas save būtų turėjęs kokius nors D. I. dokumentus – asmens tapatybės ar banko. D. I. jam atidavė vieną „Omnitel“ SIM kortelę, jos numerio neprisimena. Šią SIM kortelę jis įsidėjo į telefono aparatą, kuriuo naudojasi pats. Kadangi D. I. kortelę atidavė, buvo geranoriškas, galvojo, kad už paslaugas sumokės D. I.. Kai vežiojo D. I. imti kredito, telefonų, jis nežinojo, kur ir kuo D. I. dirba, kokios jo pajamos. Apie tai jis sužinojo vėliau, kai jį vežiojo į Kauną, kai rašė jam CV.

D. J. 2015 m. birželio 30 d. nutarimu pripažintas įtariamuoju dėl veikos, numatytos 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskelbta jo paieška.

Ikiteisminis tyrimas J. J. atžvilgiu 2019 m. balandžio 17 d. nutrauktas dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais.

Informacija iš VRM duomenų bazės apie bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ registracijos duomenis patvirtina, kad užfiksuoti 2014 m. liepos 2 d. juridinio fakto (asmens) naudotojai; Sodros informacija apie 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 23 d. bendrovėje registruotus darbuotojus, tarp kurių yra D. I., dirbantis nuo (duomenys neskelbtini).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. rašto matyti, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo bendrovės įregistravimo dienos iki (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijas per EDS teikė J. Č., kuri (duomenys neskelbtini) per EDS atsisakė teisių teikti ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijas; (duomenys neskelbtini) pasirašyta dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartis tarp VMI ir ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2014 m. spalio 10 d. protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. 16.20 val. vyko telefoninis pokalbis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.) į Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), kuriame D. K. pasako, kad reikia lapų (dokumentų, garantijų). D. J. atsako, kad garantijų nėra, jas tie (asmenys, įgiję telefonus) išmetė, nenori kalbėti telefonu, sako susitiks ir viską paaiškins. D. K. nervinasi dėl išmestų garantijų.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2014 m. spalio 14 d. protokolo matyti, kad:

- 2014 m. rugsėjo 23 d. 16.41 val. vyko telefoninis pokalbis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.) į Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), kur abu kalbasi apie kažkokį žmogų, kuris atsisakė kažką daryti, kad dėl to atsisakymo D. K. patirs nuostolių. D. K. prašo, jog pats D. J. pabandytų perkalbėti tą žmogų;

- 2014 m. rugsėjo 23 d. 23.20 val. telefoninis pokalbis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.) į (duomenys neskelbtini) (D. K.), kur D. K. prašo D. J. viską sutvarkyti; 2014 m. rugsėjo 24 d. 9.21 val. telefoninis pokalbis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.) į Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), kur D. J. D. K. pasako, kad viską sutvarkė. D. K. apsidžiaugia;

- 2014 m. rugsėjo 24 d. 20.31 val. telefoninis pokalbis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.) į Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), kur D. K. pasako D. J., kad kažkokiam žmogui rytoj paskambins sekretorė ir pasakys susitikimo laiką. D. K. liepia nuvažiuoti pas tą žmogų ir paimti jo telefoną bei, kai skambins sekretorė, atsiliepti ir pakalbėti pačiam D. J.;

- 2014 m. rugsėjo 24 d. 22.03 val. telefoninis pokalbis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.) į Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), kur D. K. paklausia D. J., ar šis buvo kažkur nuvažiavęs;

- 2014 m. rugsėjo 25 d. 8.31 val. telefoninis pokalbis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.) į Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), kur D. K. klausia, ar D. J. pasakė kažkokiam žmogui, jog turi laukti skambučio. Klausia, ar bus, kas tą žmogų nuveš į sodą ir pan.

Iš 2014 m. lapkričio 17 d. kratos protokolo matyti, kad pas D. K. (duomenys neskelbtini) atlikus kratą, rasti ir paimti įvairūs dokumentai, tarp jų D. I. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sodros pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės rėmelis (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš daiktų apžiūros 2015 m. sausio 29 d. protokolo matyti, kad apžiūrėta D. I. asmens tapatybės kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas ir SIM kortelė.

2014 m. lapkričio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad iš D. I. paimti įvairūs dokumentai, užrašai, daiktai.

Daiktų (dokumentų) apžiūros protokole 2015 m. birželio 26 d. nurodoma, kad buvo apžiūrėti ir užfiksuoti daiktai, dokumentai, užrašai, paimti iš D. I., užfiksuotos įvairios kredito ir paskolų sutartys, mobiliojo ryšio bendrovių sutartys. Tarp užrašų rasti rankraštiniai užrašai su E. J. adresu ir telefono numeriu, kurie 2015 m. liepos 13 d. pakvitavimu grąžinti D. I.

2014 m. liepos 22 d. informacija iš registrų apie D. I. banko sąskaitų numerius patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo pagrindu gauta informacija iš bankų apie sąskaitose esančius piniginių lėšų likučius ir pervedimus, kur užfiksuotas piniginių lėšų buvimas ir judėjimas D. I. bankinėse sąskaitos bankuose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 21 d. rašto su priedais matyti, kad užfiksuota, jog D. I. 2014 m. rugsėjo 5 d. Alytuje sudarė kredito sutartį ir jam pervestas 10 000 litų dydžio kreditas, kuris kartu su kredito kaina (iš viso 12 283,44 Lt) turi būti grąžintas 2015 m. kovo 18 d.

„(Duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. kovo 25 d. raštuose ir jų prieduose nurodyta informacija apie asmenims suteiktas paslaugas, t. y., kad 2014 m. rugsėjo 5 d. D. I. įgyti du abonentiniai numeriai ir du mobiliojo ryšio telefonai „Apple iPhone 5S“. Padaryta turtinė žala 1 455,22 Eur, t. y., įsigytos įrangos turtinė žala sudaro – 1 168,90 Eur, o suteiktų paslaugų 286,32 Eur.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį; J. Č. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; S. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį; L. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį; D. I. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį; M. Z. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; A. K. nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį. Taip pat šiuo teismo nuosprendžiu bendrovėms ir kredito įstaigoms priteisti civiliniai ieškiniai iš kaltinamųjų (susiję su sukčiavimais), tarp jų: (duomenys neskelbtini)“ naudai 2 896,20 eurų turtinei žalai atlyginti solidariai iš D. K., J. Č., S. M. ir D. I. (dėl D. I. vardu 2014 m. rugsėjo 5 d. gauto kredito); (duomenys neskelbtini) naudai 579,24 eurai turtinei žalai atlyginti solidariai iš D. K., J. Č., S. M. ir D. I. (dėl D. I. vardu 2014 m. rugsėjo 3 d. gauto kredito); (duomenys neskelbtini) naudai 1 176,49 eurai turtinei žalai atlyginti solidariai iš D. K., J. Č., S. M. ir D. I. (dėl D. I. vardu 2014 m. rugsėjo 5 d. iš (duomenys neskelbtini) gauto kredito); (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjai (duomenys neskelbtini) naudai 1 455,22 eurai turtinei žalai atlyginti solidariai iš D. K., J. Č., S. M. ir D. I. (dėl D. I. vardu 2014 m. rugsėjo 5 d. įsigytos įrangos ir gautų paslaugų). Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendis nekeistas dalyje dėl veikų kvalifikavimo ir nuteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi kasaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio atmesti.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D. J. sukčiavimas pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu jau yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą (pinigines lėšas ir daiktus), įtikino D. I. fiktyviai įsidarbinti į jokios veiklos nevykdančią ,,(duomenys neskelbtini)“ tam, kad D. I. galėtų apgaule gauti paskolą ir grąžinti jam skolą, o jis su kitais asmenimis galėtų D. I. vardu ateityje gauti kreditus, sudaryti sutartis paslaugoms ir prekėms gauti; iš D. I. gautą jo asmens dokumentą per D. K. perdavė J. Č., kuri, nesant jokios darbo sutarties, veikdama fiktyvaus ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. P. vardu, naudodamasi jo elektroniniu parašu, perdavė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tokiu būdu D. I. nuo 2014 m. gegužės 2 d. fiktyviai įdarbino, melagingai nurodant, kad jam mokamas 15 000 Lt darbo užmokestis; toliau tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo ir D. K., S. M., D. I. naudai įgyti svetimą turtą ir pinigines lėšas, žinodamas kad ateityje jų nei jis, nei D. I. ar kiti asmenys negrąžins, nurodė S. M. kartu su D. I. pastarojo vardu gauti kreditą, sudaryti kuo daugiau sutarčių paslaugoms ir prekėms gauti, po to D. I., vežiojamas, lydimas, kontroliuojamas (prižiūrimas) ir gaudamas patarimus iš S. M., veikiančio kaip D. J. ir D. K. atstovo, teikė paraiškas kreditams savo vardu gauti ir sudarė šešias sutartis su kredito bendrovėmis ir kitomis įmonėmis, tokiu būdu apgaule iš kredito bendrovių D. I. vardu užvaldė pinigines lėšas, turtą, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, padarydamas bendrą 27 030,24 Lt (tai atitinka 7828,50 Eur) žalą.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, formuluodama kaltinimą, nurodė, kad D. J. apgaule užvaldė pinigines lėšas, turtą, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, padarydamas bendrą 17 029 Lt (tai atitinka 4 932,11 Eur) žalą. Tačiau bendra kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra 27 030,24 Lt (tai atitinka 7 828,50 Eur). Prokurorė nurodė ir neteisingą (duomenys neskelbtini) padarytą žalą eurais dalyje dėl įrangos įgijimo – 584,45 Eur, kai tuo tarpu ši žala yra 584,48 Eur, taip pat bendrą (dėl įrangos įgijimo ir dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas) (duomenys neskelbtini) padarytą žalą eurais – 1 455,22 Eur, kai tuo tarpu ši žala yra 1 455,39 Eur (5 025,18 Lt : 3,4528). Šios prokurorės padarytos aritmetinės klaidos ištaisytinos, nurodant, kad D. J. pagal 2011 m. rugsėjo 25 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo pajungiant du abonentinius numerius įsigijo du mobiliojo ryšio telefonus „Apple iPhone 5S“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2 018,09 Lt (tai atitinka 584,48 Eur), ir „Apple iPhone 5S“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2 018,09 Lt (tai atitinka 584,48 Eur), tokiu būdu įgijo įrangos, kurios bendra vertė 4 036,18 Lt (tai atitinka 1 168,96 Eur), be to, neatsiskaitė 989 Lt (tai atitinka 286,43 Eur) už suteiktas paslaugas, tuo bendrai padarydami (duomenys neskelbtini) 5025,18 Lt (tai atitinka 1 455,39 Eur) turtinę žalą. Toks aritmetinių klaidų ištaisymas bei atitinkamas kaltinimo patikslinimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai bei jo atsakomybei.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole ir pranešime, kuriuos pasirašė kaltinamasis D. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. D. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis pareiškė neprieštaraujantis ir sutinkantis dėl siūlomos bausmės rūšies - baudos ir jos galutinio sumažinto dydžio - 20 MGL (753,20 Eur), taip pat sutinkantis baudą sumokėti ir ją sumokėsiąs, kai gaus baudžiamąjį įsakymą į savo elektroninį paštą, kurį nurodė papildomoje apklausoje.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis D. J. padarė vieną baigtą tęstinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis kaltinamasis D. J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip pats nurodė, yra (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis D. J. turėtų tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ar priklausomybių ligomis, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda skiriama iki 500 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350, įsigaliojęs 2011 m. balandžio 28 d.)). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, žadėjo ją sumokėti. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, D. J. asmenybę, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus visiškai įgyvendinta už nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų kaltinamąjį D. J. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jam skiriama baudos bausmė, artima minimaliai. Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpį bei jos baigtumo laiką, apskaičiuojant paskirtos baudos dydį eurais, taikytinas iki 2015 m. sausio 1 d. galiojęs MGL dydis, t. y. 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).

Kaltinamojo D. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis dirba, baudai sumokėti nustatomas 2 mėnesių terminas (BK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 30 MGL dydžio (1 129,80 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad turi būti sumokėta 20 MGL dydžio (753,20 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad D. J. privalo paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam D. J. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.