- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- I-1182-815/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02674-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo J. R. atstovei – advokatei Matildai Liatukaitei, atsakovės – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams – šios institucijos Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei Laimai Štelbienei bei Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – J. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2), kurį tikslino (b. l. 22-24), kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno IV teritorinio skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. išvadą Nr. DRS-742 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ (toliau – ir Išvada Nr. DRS-742);
Žemesnės instancijos teismas
1.2. panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SS-2430 „Dėl J. R. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-2430);
1.3. panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. S-317 „Dėl J. R. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S-317);
1.4. įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbingumo ministerijos priimti naują pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo aktą, nustatant jam 40 procentų darbingumo lygį.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. išvadoje Nr. DRS-742 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“, pareiškėjui buvo nustatytas penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. SS-2430 „Dėl J. R. darbingumo lygio“ pareiškėjui nustatytas penkiasdešimties penkių procentų darbingumo lygis.
2.2. Nesutikdamas su minėta išvada pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, kad Sprendimas Nr. SS-2430 būtų pakeistas, nustatant jam 40 procentų darbingumą. Komisija 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. S-317 „Dėl J. R. darbingumo lygio“ pareiškėjo skundą atmetė ir 2012 m. liepos 20 d. Sprendimą Nr. SS-2430 paliko nepakeistą.
3. Skundžiamas Komisijos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. S-317 yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų.
3.1. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, netinkamai interpretavo, pritaikė darbingumo lygį reglamentuojančius teisės aktus bei netinkamai įvertino darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje esančius duomenis ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą.
3.2. 2009 m. lapkričio 6 d. pareiškėją ištiko širdies infarktas, po kurio gydymo jam ir buvo nustatytas nedarbingumas. 2009 m. gruodžio 23 d. Tarnybos Kauno skyrius priėmė darbingumo lygio vertinimo aktą, kuriuo jam buvo nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis.
3.3. Dėl silpnos sveikatos būklės pareiškėjas negalėjo dirbti jokio fizinio darbo, jį vargina nuolatinio širdies bei krūtinės ląstos skausmai, galvos svaigimas, lygsvaros sutrikimai, visų galūnių tirpimas ir t. t. Jis labai greitai nuvargsta ir uždūsta, kartojasi dažni dusulio priepuoliai. Visi šie negalavimai atsirado nuo 2009 m. Jis nuolat gydomas ambulatoriškai, konsultuojamas specialistų, tačiau jokio pagerėjimo nėra. Yra priverstas kiekvieną dieną vartoti vaistus nuo širdies ritmo sutrikimų – plečiančiuosius ir kitus. Kadangi jo sveikata tik blogėja ir nėra jokio pagerėjimo, buvo įsitikinęs, kad nedarbingumo lygis yra didesnis nei nustatytas, todėl jo paties prašymu buvo nukreiptas pakartotiniam darbingumo lygio nustatymui.
3.4. 2012 m. liepos 20 d. Tarnybos Kauno teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1 priedo I dalies 3.1 punktu, XIII dalies 76.2.1 punktu, VI dalies 41.1.2.2 punktu, nustatė jam 55 procentų bazinį darbingumą, taikė darbo ir kitų aplinkybių koeficientą 1, nustatė 55 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 23 d.
3.5. Mano, kad tiek Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius, tiek ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai taikė darbingumo lygį reglamentuojančius teisės aktus bei visiškai neatsižvelgė į tai, kad jam yra diagnozuota papildomų susirgimų, dėl kurių jo darbingumo lygis yra mažesnis. Tiek 2009 m. gruodžio 23 d. priimant darbingumo lygio vertinimo aktą, tiek ir priimant 2012 m. gegužės 31 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. GL-1091, buvo vadovautasi tuo pačiu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, tik dėl nesuvokiamų priežasčių, pirmą kartą jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o antruoju atveju, neatsižvelgiant į dar labiau pablogėjusią sveikatos būklę – 55 procentų nedarbingumo lygis. Jo sveikatos būklė tik blogėja – papildomai diagnozuoti stuburo negalavimai – įstatymai dėl darbingumo lygio kriterijų nustatymo nepasikeitę, tačiau be jokio teisinio pagrindo priimami neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, kurie naikintini dėl nurodytų aplinkybių bei teisinių argumentų.
II
Atsakovai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinis skyrius atsiliepime (b. l. 53-54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikė tokius argumentus.
1. Nurodė, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, yra materialinio teisinio pobūdžio. Nors pareiškėjo nuomone, atsakovas, vertindamas darbingumo lygį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko, darbingumo lygis jo atžvilgiu buvo nustatytas nepagrįstai per didelis ir dėl ko yra pagrindas naikinti skundžiamą individualų teisės aktą, tačiau, pareiškėjas dėl to nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti skundžiamų sprendimų pagrįstumu ir (ar) teisėtumu bei remiasi tik savo subjektyvia nuomone. Pareiškėjas, nurodydamas skundžiamo akto panaikinimo pagrindą, paaiškina, jog skundžiamas Komisijos priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, o ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. jog skundą Komisija nagrinėjo tik formaliai, priimtas sprendimas vienpusiškas ir dėl to neobjektyvus. Atsakovas nedalyvavo Komisijos administracinės procedūros priėmimo procese, dėl ko nėra ir negali būti atsakingu už jos priimtus sprendimus. Komisijos procesinių teisės normų pažeidimas arba jų netinkamas pritaikymas, jei toks ir buvo, dėl ko galėjo būti neteisingai nustatytas darbingumo lygis, nėra pagrindas naikinti atsakovo priimtą skundžiamą individualų administracinį aktą.
2. Darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašu, jo 1-ju bei 2-ju priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) (Žin., 2005, Nr. 38-1253; 2012, Nr. 2-61). Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinis darbingumas, kuris nustatomas dėl diagnozuotų ligų, būklių ar traumų padarinių sukeltų funkcinių sutrikimų, bei atsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).
3. Pareiškėjo darbingumo lygį iš esmės įtakoja kraujotakos sistemos liga. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pareiškėjui diagnozuotos širdies ligos, 2009 m. buvo vadovautasi Kriterijų aprašo I priedo VI dalies 40.10.3. punktu, kurio dispozicija taikoma dėl stabilios krūtinės anginos. Stabilios krūtinės anginos funkcinės klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją; šiuo atveju buvo nustatyta III funkcinė klasė, kuri pasižymi tuo, kad priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100-500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą, kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus. Buvo vertinta minimalia galima 40 proc. bazinio darbingumo verte, kai galimos vertės, numatytos įsakymo – nuo 40 iki 60 proc., nes 2009 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas susirgo ūmiu subendokardiniu miokardo infarktu. Po pareiškėjo patirto ūmaus miokardo infarkto liko širdies nepakankamumas, dėl ko ginčo laikotarpiu taikytas jau ne aukščiau paminėtas kriterijus, kuris naudojamas esant ūmiai patologijai, o Kriterijų aprašo I priedo VI dalies 40.1.2. punktas, kuris naudojamas dėl širdies nepakankamumo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas, nurodydamas skundo dalyką ir pagrįsdamas reikalavimą, aprašo tik savo sveikatos būklę. Toks skundo argumentavimas nelaikytinas teisiškai reikšmingu ir tenkinti skundą J. R. nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad sąvokos „sveikatos būklė“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau nėra ir negali būti tapačios ir Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai organizmo sutrikimai, dėl kurių masto yra parenkamas kriterijus, pagal kuri yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai.
5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog skunde, be kitų būtinų turinio elementų, turi būti nurodytos ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei pridėti tai patvirtinantys įrodymai, įrodinėjimo priemonės, jų turinį ir pateikimo tvarką reglamentuoja IX skirsnio normos. Ignoruodamas savo pareigą procese, pareiškėjas apsiriboja tik bylos aplinkybių išvardijimu ir nepateikia jokių faktinių duomenų, leidžiančių suabejoti priimtų sprendimų pagrįstumu. Dėl šios priežasties atsakovas negali pateikti išsamių paaiškinimų parengiamojoje bylos stadijoje. Tokie pareiškėjo nurodyti argumentai, kaip „manau“ ar „buvau įsitikinęs“ nelaikytini teisiškai reikšmingais ir jų pagrindu tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjo J. R. atstovė – advokatė Matilda Liatukaitė (2012 m. balandžio 5 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-P-3368-1595 (b. l. 179-180) prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais.
2. Teismo posėdyje atsakovės – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai – šios institucijos Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Štelbienė (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. įgaliojimas dėl dalyvavimo teismuose Nr. I-1026, b. l. 163) bei Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Matelis (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimas dėl dalyvavimo teismuose Nr. I-708, b. l. 164) prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad: pareiškėjas J. R. 2009 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu nustatyti jam darbingumo lygį (b. l. 155); Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-8525 pareiškėjui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. birželio 22 d. (b. l. 136-142). Pareiškėjas 2010 m. birželio 2 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu nustatyti darbingumo lygį (b. l. 134); Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2010 m. birželio 2 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-3349 jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 1 d. (b. l. 110-116); pareiškėjas 2012 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl darbingumo lygio nustatymo (b. l. 108); Tarnybos Kauno IV teritorinis skyrius 2012 m. gegužės 31 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1091 nustatė pareiškėjo darbingumo lygį 55 procentus (netektas darbingumas 45 procentai) nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. (b. l. 45-48, 82-88) bei, remdamasis šiuo aktu, 2012 m. gegužės 31 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DRS-742 pareiškėjui nustatė 55 procentų darbingumo lygį nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. (b. l. 25); pareiškėjas 2012 m. birželio 12 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui dėl Tarnybos Kauno IV teritorinis skyriaus sprendimo dėl nedarbingumo sumažinimo (b. l. 80); Tarnybos kontrolės skyrius 2012 m. liepos 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL – 2166 pakartotinai įvertino J. R. darbingumo lygį (b. l. 74-79) ir 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. SS-2430 „Dėl J. R. darbingumo lygio“ Tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus Sprendimą Nr. DL-1091 dėl nustatyto 55 procentų darbingumo lygio ir termino paliko galioti nepakeistą (b. l. 26-28, 71-73); Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. skundą dėl 2012 m. liepos 20 d. Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-2430 „Dėl J. R. darbingumo lygio“, 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. S-317 paliko Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SS-2430 nepakeistą (b.l. 9-17, 29-37, 62-69).
2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas bei jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Kriterijų ir Tvarkos aprašai bei šių dokumentų priedai.
Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 d. neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (2 str. 7 d.).
Pažymėtina, kad, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, todėl asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas, neturinčiam atitinkamų žinių, ne visada jie yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-2122/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1456/2010, 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kriterijų ir Tvarkos aprašuose nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalis).
Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, darbingumo lygį nustato Tarnyba. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius (asmens bazinį darbingumą), funkcinius ir profesinius, bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.
Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.
3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis (b. l. 173). Tačiau, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punktu, visa pareiškėjo diagnozė nevertinta (žr. Sprendimą Nr. SS-2430, b. l. 71-73), o pagal Komisiją įtakos koeficientas netaikytas pagrįstai, nes kitos darbingumo vertės yra daugiau negu 75 proc. (b. l. 9-17). Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad Tarnybos Kauno IV teritorinis skyrius, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius bei Ginčų komisija, nustatydamos pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais.
3.1. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 28 d. išnagrinėta norminė administracinė byla Nr. I552-23/2012, kurioje buvo ginčijamas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punktas (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), nustatantis taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Teismas konstatavo, kad Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia, iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nustatant pareiškėjo J. R. darbingumo lygį, visų pirma, jo bazinį darbingumą (kuris daro įtaką ir bendram darbingumo lygio procentui), buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 13 d. galioja nauja Kriterijų aprašo 6 punkto redakcija, nustatanti taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų.
3.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.
Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 konstatavo, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs įvykdymui būtino stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, o ji baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė koreguoti sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apskundė teismui Tarnybos bei Tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimus, kuriais darbingumo lygis jam nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai jau po kreipimosi į teismą, tačiau dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad sprendimas dėl neįgalumo nustatymo pareiškėjui J. R. negali būti laikomas įvykdytu. Dėl nurodytų priežasčių teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis tomis teisės normomis (šiuo atveju – Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktais), kurios yra pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (neteisėtomis). Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai būtų neteisinga, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu, todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad remiantis konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančiomis Kriterijų aprašo nuostatomis pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis negali būti laikomas teisingu, o ginčijami sprendimai – teisėtais ir pagrįstais.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo J. R. skundas tenkintinas: Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugsėjo 18 sprendimas Nr. S-317, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. SS-2430 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. išvada Nr. DRS-742 naikintini, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo J. R. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 23 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugsėjo 18 sprendimą Nr. S-317, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SS-2430 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. išvadą Nr. DRS-742.
Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo J. R. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 23 d.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.