Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-770-1062/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-26
Bylos Nr.: eA-770-1062/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02021-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas: D. A.
Atsakovas: Audito
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Euristika“

Administracinė byla Nr. eA-770-1062-2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02021-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Euristika“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. GT-14(17)-S (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai buvo paskirtas papeikimas už tai, kad pareiškėja, būdama turto vertintoja, netinkamai parengė Verslo vertinimo ataskaitą EUR 2014 m. gegužės 15 d. Nr. 1309/62 (toliau – ir Ataskaita), t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 5, 11 ir 13 punktus bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų Turto arba verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika), 102.6, 107.1 ir 109 punktų reikalavimus.

3. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, teigė, kad visų Ataskaitos 17 lentelėje nurodytų dydžių vertinė išraiška buvo nustatyta ekspertiniu būdu. Vertindama turtą, pareiškėja vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurie nedraudžia ekspertinio vertinimo, taip pat nenumato, jokių privalomų metodikų skaičiuojant premijos už nesisteminę riziką vertinimą įmonei. Teisės aktuose nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu, kiek detaliai minėti skaičiavimai turi būti atlikti ir atskleisti, kokia turi būti turto vertės nustatymo pagrindimo apimtis, todėl tai negali būti pripažinta pažeidimu. Ekspertiniu būdu nustatyti tam tikri dydžiai gali būti naudojami vertintojo taikomose formulėse bei jų pagrindu pateiktose skaičiavimo sekose, ir tai neprieštarauja Metodikos 102.6 papunkčiui.

4. Nurodė, kad įmonės laisvųjų pinigų srautų prognozės Ataskaitoje buvo pakankamai pagrįstos. Ataskaitoje yra pateiktas paaiškinimas, kodėl nenaudotas vertinamo turto požiūriu metodų derinys – vertinta įmonė materialaus turto neturėjo, todėl metodų derinys negalėjo būti taikytas. Pabrėžė, kad, priimant skundžiamą Sprendimą, buvo padaryta nemažai procedūrinių pažeidimų, t. y. Garbės teismas buvo šališkas ir išankstinę nuomonę apie Ataskaitą pareiškė dar net neišnagrinėjęs bylos, be to, buvo atimta teisė būti išklausytai Garbės teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad apskaičiuojant diskonto normą Ataskaitoje naudoti rizikų svyravimai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, taip pažeidžiant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 102.6 papunkčio reikalavimus. Ataskaitos 16 ir 17 lentelėse nurodytos vertinamos įmonės procentinės reikšmės naudojamos, apskaičiuojant diskonto normą, tačiau jos nėra pagrįstos jokiais skaičiavimais ar kitokiais objektyviais duomenimis. Nors pareiškėja teigia, kad vertes nustačiusi ekspertiniu būdu, tačiau toks vertinimo būdas neatleidžia nuo pareigos laikytis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų ir pagrįsti naudojamas vertes. Tarnybos manymu, toks vertinimo pagrindimas, kai tam tikras dydis pagrindžiamas išimtinai tik ekspertiniu būdu nustatytais koeficientais, laikytinas netinkamu ir nepakankamu. Šiuo atveju visi koeficientai, naudoti apskaičiuojant diskonto normą buvo nustatyti, kaip nurodo pareiškėja, ekspertiniu būdu, taigi diskonto normos dydis buvo nustatytas iš esmės tik pačios vertintojos nuomone. Be to, Tarnyba laikosi pozicijos, jog visa pagal Įstatymo 22 straipsnį privaloma informacija, įskaitant vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus, turi būti pateikiama pačioje vertinimo ataskaitoje, o ne vėliau su paaiškinimais teikiamuose dokumentuose. Atliekant įmonės, kurios vienintelis turtas – suteiktos paskolos, vertinimą turėjo būti taikomas turto požiūrio metodų derinys (arba nurodomos aplinkybės, dėl kurių toks derinys netaikytinas).

7. Pažymėjo, kad pareiškėja nušalinimų Garbės teismo nariams nereiškė, todėl išsakomos abejonės dėl Garbės teismo nario nešališkumo vertintinos kritiškai. Garbės teismas turi teisę nagrinėti drausmės bylą nedalyvaujant turto vertintojui, jeigu vertintojas neatvyksta į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 15 d. pareiškėja UAB „Euristika“ vardu parengė Ataskaitą. 2016 m. lapkričio 3 d. Tarnyba gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. S2016/(21.19-2102)-12-4580 „Dėl atlikto turto vertinimo“, kuriuo prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. (1.15)D2-479 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir UAB „Euristika“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo išvados projekte nurodytų pastabų Ataskaitai. 2017 m. vasario 15 d. Tarnyba gavo pareiškėjos prašymą Nr. 1702/01, kuriuo prašoma leisti susipažinti su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pateiktu paklausimu ir kitais dokumentais bei pratęsti paaiškinimų pateikimo terminą. 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. (1.15) D2-509 Tarnyba pateikė pareiškėjai prašomų dokumentų kopijas ir informavo apie paaiškinimų pateikimo termino pratęsimą. 2017 m. kovo 10 d. Tarnyba gavo pareiškėjos D. A. ir UAB „Euristika“ paaiškinimus dėl patikrinimo išvados projekte nurodytų pastabų Ataskaitai. 2017 m. kovo 20 d. surašyta patikrinimo išvada Nr. GT1-11 ir teikimas dėl drausmės bylos D. A. iškėlimo Nr. GT1-11. 2017 m. kovo 28 d. įvyko parengiamasis Garbės teismo posėdis, kurio metu nuspręsta pareiškėjai iškelti drausmės bylą ir 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. (1.15)D2-930 Tarnyba informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą iškelti pareiškėjai drausmės bylą, nurodydama, kad drausmės byla bus nagrinėjama 2017 m. balandžio 4 d. Garbės teismo posėdyje. 2017 m. kovo 29 d. Tarnyba gavo pareiškėjos prašymą susipažinti su jos drausmės bylą sudarančiais dokumentais ir tą pačią dieną dokumentų kopijos pareiškėjai išsiųstos elektroniniu paštu. 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (1.15) D2-1024 Tarnyba informavo pareiškėją, kad Garbės teismo posėdis, numatytas 2017 m. balandžio 4 d., neįvyks, o 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (1.15) D2-1085 Tarnyba nurodė, kad pareiškėjos drausmės byla Garbės teismo posėdyje bus nagrinėjama 2017 m. balandžio 13 d. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėja informavo Tarnybą, kad dėl ligos ji negalės dalyvauti numatytame Garbės teismo posėdyje, todėl 2017 m. balandžio 13 d. vykusio Garbės teismo posėdžio metu Garbės teismas nusprendė pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimą atidėti, todėl 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (1.15) D2-1188 pareiškėja buvo informuota, kad jos drausmės bylos nagrinėjimas nukeltas į 2017 m. balandžio 27 d. 2017 m. balandžio 26 d. pareiškėja informavo Tarnybą, kad dėl ligos ji negalės dalyvauti Garbės teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. balandžio 27 d. Garbės teismo posėdžio metu pareiškėjos drausmės byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. 2017 m. balandžio 27 d. priimtas Garbės teismo sprendimas Nr. GT-14(17)-S, kuriuo pareiškėjai skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ginčijamame Sprendime konstatuota, jog surašant Ataskaitą buvo pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 11 ir 13 punktų bei Metodikos 102.6, 107.1 ir 109 punktų reikalavimai.

Šalies argumentai

11. Pareiškėja teigė, kad ji nepažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 102.6 ir 109 papunkčių reikalavimų.

12. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Metodikos 102.6 papunktis numato, kad verslo vertintojas verslo vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Ataskaitos 17 lentelėje (Ataskaitos 24 psl.) nurodyti rizikos tipai ir ekspertinis įvertinimas: valdymo kokybė – 5 proc., įmonės dydis – 1 proc., finansų struktūra – 2 proc., prekinė / teritorinė diversifikacija – 1 proc., vartotojų diversifikacija – 1 proc., pelnų lygis ir galimybė prognozuoti – 5 proc., kiti rizikos faktoriai – 5 proc., tačiau Ataskaitoje nenurodyta, kokių kriterijų ir skaičiavimų pagrindu nustatyti konkretūs rizikos dydžiai. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu.

Šalies argumentai

13. Pareiškėja teigė, jog visų Ataskaitos 17 lentelėje nurodytų dydžių vertinė išraiška buvo nustatyta ekspertiniu būdu. Vertindamas šį pareiškėjos teiginį, teismas pažymėjo, kad Garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog Ataskaitoje yra pateikti tik gauti rezultatai, tačiau nėra aišku, kaip jie gauti (kokie matematiniai veiksmai atlikti, apskaičiuojant nustatytus rizikos dydžius, kurių pagrindu nustatyta diskonto norma ir galutinė rinkos vertė). Nagrinėjamu atveju iš Ataskaitoje pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kaip pareiškėja apskaičiavo konkrečius rizikos dydžius. Ataskaitoje nepateikti atliktos rinkos analizės rezultatai, duomenys ar kita informacija, kuri patvirtintų Ataskaitoje taikytų dydžių nustatymą. Teismas vertino, jog turto vertės pagrindimui neabejotinai turi būti pateikti išsamūs turto vertės ir nustatytų reikšmių skaičiavimai, kurie pagrįstų gautą galutinį rezultatą. Garbės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Ataskaitoje nėra nurodyta, jog vertinamos įmonės veiklos sąnaudos 2011–2015 m. prognozuojamos, atsižvelgiant į 3 proc. galimą infliacijos dydį, be to, nepagrįstas 3 proc. minėto dydžio nustatymas. Ataskaitoje nėra pateikta rinkos veiklos analizė, kuri pagrįstų, kodėl buvo nustatyti konkretūs prognozuojami dydžiai. Teismas vertino, jog taikant anksčiau išdėstytą ir teismų praktikoje išsamiai išaiškintą Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto turinį, Ataskaitos dalis neatitinka šios Įstatymo nuostatos. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priėjo išvadą, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 102.6 papunkčio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pareiškėja nesutiko, kad turto požiūrio metodų derinį pritaikė netinkamai – vertinta įmonė materialaus turto neturėjo, todėl metodų derinys negalėjo būti taikytas. Teismas, spręsdamas dėl vertinimo turto požiūriu derinio, nustatė, kad iš Ataskaitoje pateiktos informacijos neįmanoma identifikuoti konkretaus vertinamo turto – nekilnojamojo ar kilnojamojo. Pagal Metodikos 109 punktą turto požiūrio metodų derinio esmė – verslo vertės nustatymas taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog nustatant įmonės rinkos vertę, būtina atlikti šios įmonės turto vertinimą, tačiau to padaryti iš Ataskaitoje pateiktos informacijos nėra jokios galimybės. Kaip išsamiai jau buvo pasisakyta ginčijamame Garbės teismo sprendime, jokie vertės skaičiavimai Ataskaitoje neatlikti, o tik perrašyti įmonės balanso duomenys. Teismas sprendė, kad vertinimas, kai neatliekant jokių vertinimo veiksmų vertinamos įmonės balanse nurodyta vertė prilyginama rinkos vertei, yra netinkamas, todėl konstatavo, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja pažeidė ir Metodikos 109 papunkčio reikalavimus.

Šalies argumentai

15. Pareiškėja teigė, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai ir Garbės teismo nariai jos atžvilgiu buvo šališki. Teismas, spręsdamas dėl procedūrinių pažeidimų, pažymėjo, kad pareiškėja šiuos pažeidimus siejo su Garbės teismo parengiamojo posėdžio procedūra. Garbės teismo veiklą, organizuojant turto vertintojų drausmės bylų nagrinėjimą, reglamentuoja Įstatymo 28–29 straipsniai bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 3 punktas nustato Garbės teismo veiklos principus, tarp kurių yra nešališkumo, objektyvumo bei teisėtumo principai. Nuostatų 3.2 papunktyje numatyta, koks Garbės teismo narys negali būti laikomas nešališku.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios gali turėti įtakos Garbės teismo nario (K. K.) nešališkumui ir dėl kurių Garbės teismo narys privalėjo nusišalinti. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Garbės teismo nariai buvo nešališki. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Garbės teismo nariai būtų išreiškę išankstinę nuomonę dėl pareiškėjos netinkamai atliktos Ataskaitos. Be to, pati pareiškėja nepareiškė nušalinimo, nors tokią abejonę iškėlė, taigi darytina išvada, kad sutiko su Garbės teismo sudėtimi ir nesuabejojo šio teismo narių nepriklausomu bei objektyvumu. Pareiškėja jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti Garbės teismo galimą šališkumą ar suinteresuotumą neobjektyviai išnagrinėti drausmės bylą, ar nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, nenurodė. Skunde pateikti teiginiai dėl Garbės narių netinkamų pasisakymų teismo posėdžio metu, dėl jų nuomonės apie pareiškėjos Ataskaitą, vertintini kaip pareiškėjos samprotavimai ir nesudaro pagrindo išvadai, jog Garbės teismas buvo nešališkas.

17. Pagal Nuostatų 24 punktą, jeigu vertintojas nepateikia paaiškinimo arba paaiškinime nurodytos priežastys nėra pagrįstos arba jeigu vertintojas neatvyksta į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės (kai prieš tai Garbės teismo posėdis buvo atidėtas dėl vertintojo neatvykimo), drausmės byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant vertintojui. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ji informavo, jog dalyvauti Garbės teismo posėdyje negalės dėl ligos ir dėl šios priežasties posėdis turėjo būti atidėtas. Pažymėjo, jog Nuostatų 24 punktas yra taikomas būtent tais atvejais, kai vertintojas antrą kartą neatvyksta į Garbės teismo posėdį. Tokiu atveju nėra reikšminga, dėl kokių priežasčių ji nedalyvavo teismo posėdyje. Bylos duomenimis, pareiškėja du kartus iš eilės neatvyko į Garbės teismo posėdį, taigi pareiškėja pati laisva valia pasirinko tokį elgesio variantą, todėl atmestinas jos teiginys, kad tokiu būdu jai buvo atimta teisė būti išklausytai Garbės teismo posėdžio metu. Be to, dėl pareiškėjos ligos 2017 m. balandžio 13 d. vykusio Garbės teismo posėdžio metu Garbės teismas nusprendė pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimą atidėti (2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (1.15) D2-1188 pareiškėja buvo apie tai informuota), kaip tai numato Nuostatų 23 punktas. Taigi, pareiškėja žinodama, kad negalės dalyvauti Garbės teismo posėdyje antrą kartą iš eilės, ji galėjo pasinaudoti teise turėti atstovą.

18. Teismas priėjo išvadą, kad Garbės teismas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu pareiškėjai paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą, kuri yra proporcinga padarytiems pažeidimams (nėra per griežta už tokio pobūdžio pažeidimams). Netenkinus pareiškėjos skundo, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

III.

19. Pareiškėja D. A. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 straipsnio 11 ir 13 punktai bei juos detalizuojantys Metodikos punktai nebuvo pažeisti. Apeliantė akcentuoja, kad buvo atimta teisė būti išklausytai Garbės teismo posėdžio metu, negalėjo pasisakyti Garbės teismo posėdžio metu. Teismas neteisingai taikė Nuostatų 23, 24 punktus.

20.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos 2014 m. gegužės 15 d. Verslo vertinimo ataskaitoje EUR Nr. 1309/62 yra pateikti tik gauti rezultatai, tačiau nėra aišku, kaip jie gauti (kokie matematiniai veiksmai atlikti, apskaičiuojant nustatytus rizikos dydžius, kurių pagrindu nustatyta diskonto norma ir galutinė rinkos vertė), kaip pareiškėja apskaičiavo konkrečius rizikos dydžius. Pareiškėja teigia, kad Ataskaitos 17 lentelėje pateiktos valdymo kokybės, įmonės dydžio, finansų struktūros, prekinės/teritorinės diversifikacijos, vartotojų diversifikacijos, pelnų lygio ir kitų rizikos faktorių vertės, kurios yra premijos už nesisteminę riziką pagal rizikos veiksnius dydžio dedamosios, žymimos Eg bei sudarančios diskonto normos (I) sumą, nėra nustatytos neaiškiai. Pažymi, kad joks teisės aktas nenustato formulių ar skaičiavimų metodikų, kadangi tokių nėra, todėl pareiškėja negalėjo kitokiu būdu – ne ekspertiniu būdu, apskaičiuoti valdymo kokybės, įmonės dydžio, finansų struktūros, prekinės/teritorinės diversifikacijos, vartotojų diversifikacijos, pelnų lygio ir kitų rizikos faktorių vertes.

20.3. Nesutinka su teismo argumentais, kad Ataskaitoje įmonės veiklos sąnaudos 2011–2015 m. prognozuojamos, atsižvelgiant į 3 proc. galimą infliacijos dydį, tačiau, nepagrįstas 3 proc. minėto dydžio nustatymas (Ataskaitoje nėra pateikta rinkos veiklos analizė, kuri pagrįstų, kodėl buvo nustatyti konkretūs prognozuojami dydžiai). Pareiškėja teigia, kad Ataskaitos 19 puslapyje yra pateiktas grafikas „Vidutinė metinė SVKI“ infliacija (procentais)“, kurioje nurodyti faktinės infliacijos dydžiai, tarp jų ir 2011 metų dydis – 3 procentai, be to, 2011, 2012 statistikos departamento duomenimis infliacija svyravo nuo 4,1 iki 3,5 procento, o nuo 2004 metų iki 2011 metų svyravo nuo 2,7 iki 4,1 procento, todėl esant normalioms sąlygoms nebuvo pagrindo prognozuoti kitokio infliacijos dydžio nei tarpinio tarp 2,7 ir 4,1 procento.

Žemesnės instancijos teismas

20.4. Teismas teigė, jog iš Ataskaitoje esančios informacijos neįmanoma atlikti turto vertinimo, kadangi jokie skaičiavimai neatlikti, o tik perrašyti įmonės balansai. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog įmonės turtą sudarė iš suteiktų paskolų gaunamos palūkanos, pačios paskolų sumos, nesuprantama, kaip rinkos kaina galima įvertinti pinigines lėšas, jeigu ne jų nominalia verte, todėl visi teismo argumentai, jog iš esmės tik perrašytas balansas, o vertinimas nebuvo atliktas, atmestinas. Teismas minėtos aplinkybės nevertino ir sprendimu nustatė pareigą vertintojai vykdyti tai, kas neįmanoma. Teismas taip pat be jokio pagrindo nurodė, jog pareiškėja nepasitelkė lyginamojo metodo, nors teismui ir buvo paaiškinta, kad analogiško ūkio subjekto, su kuriuo būtų galima palyginti tiriamą įmonę, nėra.

20.5. Nesutinka, kad Garbės teismo nariai buvo nešališki. Garbės teismo narys K. K. bene vienintelis kritikavo Ataskaitos turinį, nors formaliai jis nebuvo posėdžio pirmininkas, be to, jis yra UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas, Lietuvos matininkų asociacijos narys dar nuo 1994 metų kaip ir S. D. Akivaizdu, kad šie asmenys susiję darbiniais, asmeniniais ir kitokiais ryšiais, kas įrodo teismo šališkumą.

20.6. Teismas visiškai nepagrįstai ir netinkamai taikė Nuostatų 23 punktą reglamentuojantį galimybę drausminę bylą nagrinėti vertintojui nedalyvaujant bei formaliai vadovavosi Nuostatų 24 punktu. Akivaizdu, kad ligos atveju posėdis privalo būti atidedamas, Nuostatų formuluotė yra imperatyvi, nepaisant to ar tai antras, ar pirmas posėdis. Pažymėtina, kad 23 punkte vartojama sąvoka „negali dalyvauti“, o 24 punkte vartojama sąvoka „neatvyksta“, kas reiškia, pasitelkus lingvistinį aiškinimo metodą, jog 23 ir 24 Nuostatų punktai taikomi skirtingais atvejais, vienas (23 punktas), kai vertintojas negali dalyvauti dėl ligos, o kitas (24 punktas), kai vertintojas neatvyksta į posėdį ne dėl negalėjimo jame dalyvauti. Teismas neteisingai taikė Nuostatų normas dėl ko pateisino Garbės teismo neteisėtus veiksmus, kai buvo išnagrinėta drausminė byla pareiškėjai nedalyvaujant, taip pažeidžiant universalų principą audiatur et altera pars.

20.7. Pažymi, kad Garbės teismo sprendimas buvo priimtas jau pasibaigus trejų metų senaties terminui, t. y. 2017 m. balandžio 27 d. – praėjus daugiau nei mėnesiui po senaties termino pabaigos. Taigi Garbės teismas neturėjo teisės pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą dėl Ataskaitos dalies surašytos 2014 m. kovo 17 d.

Atsiliepimas

21. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Šalies argumentai

21.1. Ataskaitos 17 lentelėje (24–25 psl.) pateikiami nesisteminės rizikos vertinimo dydžiai, naudojami apskaičiuojant diskonto normą, kurie nėra pagristi jokia Ataskaitoje pateikiama medžiaga. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja ir nurodo kuriose Ataskaitos dalyse neva pateikiami kiekvieno iš naudotų dydžių pagrindimai, tačiau tokių pagrindimų nurodytose dalyse vis dėlto nėra.

21.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde pateikiamos viena kitai prieštaraujančios nuomonės. Viena vertus apeliantė nurodo, kad visos diskonto normos apskaičiavime naudotos reikšmės yra pagrįstos kitose Ataskaitos dalyse pateikiamais duomenimis, kita vertus, tame pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertiniu būdu nustatytų dydžių pagrįsti neįmanoma. Tarnybos nuomone, tokia prieštaringa pozicija turėtų būti vertinama kritiškai.

21.3. Apeliantė nurodo, kad ekspertiniu būdu nustatyti dydžiai negali būti pagrįsti matematiniais skaičiavimais. Pažymi, kad ekspertinio būdo naudojimas neatleidžia nuo pareigos pagrįsti nustatytą verslo vertę.

21.4. Tarnyba akcentuoja, kad visa pagal Įstatymo 22 straipsnį privaloma informacija, įskaitant vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus, turi būti pateikiama pačioje vertinimo ataskaitoje, o ne vėliau su paaiškinimais teikiamuose dokumentuose. Šiuo atveju tokia informacija turėjo būti pateikta pačioje Ataskaitoje, o ne vėliau teikiamuose dokumentuose.

21.5. Metodikos 108–113 punktuose nėra išskirta, kokiam konkrečiam turtui taikomos šios nuostatos, todėl Tarnyba laiko, kad jos taikomos visoms turto rūšims, tame tarne ir finansiniam turtui. Vadinasi, atliekant įmonės, kurios vienintelis turtas – suteiktos paskolos, vertinimą, turėjo būti taikomas turto požiūrio metodų derinys (arba nurodomos aplinkybės, dėl kurių toks derinys netaikytinas). Kaip teisingai pasisako pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju jokie vertės skaičiavimai nebuvo atlikti, Ataskaitoje tik perrašyti įmonės balanso duomenys, o tokie veiksmai negali būti laikomi vertinimu.

21.6. Pareiškėjos pateikiamos abejonės dėl Garbės teismo nario K. K. nepatenka į Garbės teismo nuostatų 3.2 papunktyje nurodytas aplinkybes (to neginčija ir pati apeliantė), todėl Garbės teismas negali būti laikomas pažeidusiu nešališkumo principą. Pareiškėja, nors ir siūlo vadovautis kitais teisės aktais, Garbės teismo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams neginčija.

21.7. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Pažymi, kad jeigu vertintojas negali dalyvauti Garbės teismo posėdyje, apie tai jis turi informuoti Tarnybą pateikdamas paaiškinimus ir tai patvirtinančius dokumentus (Garbės teismo nuostatų 23 punktas). Vadovaujantis Garbės teismo nuostatų 24 punktu, Garbės teismas turi teisę nagrinėti drausmės bylą nedalyvaujant turto vertintojui, jeigu vertintojas nepateikia paaiškinimo, jo nepagrindžia arba neatvyksta į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės. Garbės teismo nuostatų 24 punkto taikymas nėra susietas su neatvykimo priežastimi, jis taikomas visais atvejais, kai vertintojas antrą kartą iš eilės neatvyksta į Garbės teismo posėdį. Taigi, Garbės teismas neturėjo pareigos dar kartą atidėti drausmės bylos nagrinėjimo.

21.8. Nesutinka su argumentais dėl senaties termino taikymo. Ataskaita surašyta laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. Taigi, drausminė nuobauda pareiškėjai galėjo būti skiriama iki 2017 m. gegužės 15 d., todėl senaties terminas nebuvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Garbės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. GT-14(17)-S paskirtos drausminės nuobaudos (papeikimo) pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamame Sprendime konstatuota, jog surašant Ataskaitą buvo pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 11 ir 13 punktų bei Metodikos 102.6, 107.1 ir 109 punktų reikalavimai.

23. Apeliantė mano, kad ji surašydama Ataskaitą nepažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 11 ir 13 punktų bei juos detalizuojančių Metodikos punktų. Apeliantė akcentuoja, kad buvo atimta teisė būti išklausytai Garbės teismo posėdžio metu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, normas, nepagrįstai vadovavosi Nuostatų 24 punktu, pagal kurį vertintojui neatvykus į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės, drausmės byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant. Pažymi, kad Nuostatų 23 punkte vartojama sąvoka „negali dalyvauti“, o 24 punkte vartojama sąvoka „neatvyksta“, kas reiškia, pasitelkus lingvistinį aiškinimo metodą, jog 23 ir 24 Nuostatų punktai taikomi skirtingais atvejais, vienas (23 punktas), kai vertintojas negali dalyvauti dėl ligos, o kitas (24 punktas), kai vertintojas neatvyksta į posėdį ne dėl negalėjimo jame dalyvauti.

24. Vertinant nurodytąjį apeliantės argumentą šios nutarties 23 punkte, akcentuotina, jog asmens neatvykimo į Garbės teismo pasekmės turi būti aiškinamos ne vien lingvistiškai, bet sistemiškai viso Nuostatų teisinio reguliavimo kontekste.

25. Nuostatų 23 punkte nustatyta: “Jeigu vertintojas negali dalyvauti Garbės teismo posėdyje dėl sveikatos priežiūros įstaigos nustatytos vertintojo ligos, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties arba staiga susidariusios pavojingos jų gyvybei būklės ir Priežiūros įstaigai iki Garbės teismo posėdžio pradžios pateikia paaiškinimą ir to patvirtinimo dokumentus, Garbės teismo posėdis atidedamas ir nustatoma kito posėdžio data ir laikas šių Nuostatų 10 punkte nustatyta tvarka.“. Nuostatų 10 punkte nurodyta, kad Garbės teismo sekretorius suderina su Garbės teismo nariais Garbės teismo pirmininko siūlomą parengiamojo Garbės teismo posėdžio datą ir laiką ir apie tai (Garbės teismo narių nurodytais elektroninio pašto adresais, o nesant galimybės – telefonu) informuoja Garbės teismo narius. Taigi iš pirmiau pacituotų normų darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu vertintojas nedalyvauja posėdyje dėl sveikatos priežiūros įstaigos nustatytos jam ligos ir jis tenkina Nuostatų 23 punkte nustatytas kitas dvi sąlygas ( iki Garbės teismo posėdžio pradžios pateikia paaiškinimą ir to patvirtinimo dokumentus), Garbės teismo posėdis atidedamas ir nustatoma kito posėdžio data ir laikas šių Nuostatų 10 punkte nustatyta tvarka. Nei Nuostatų 23 punkte, nei 10 punkte nėra numatyta, kad vertintojui sergant ir apie tai tinkamai pranešus bei pateikus tai įrodančius dokumentus, kito Garbės teismo posėdžio datą ir laiką galima nustatyti tik vieną kartą.

26. Nuostatų 24 punkte nustatyta: “Jeigu vertintojas nepateikia paaiškinimo arba paaiškinime nurodytos priežastys nėra pagrįstos arba jeigu vertintojas neatvyksta į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės (kai prieš tai Garbės teismo posėdis buvo atidėtas dėl vertintojo neatvykimo), drausmės byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant vertintojui.“. Vertinant pacituotą teisės normą darytina išvada, kad joje reglamentuojami kiti santykiai, į kuriuos nepatenka situacijos, susijusios su vertintojo liga. Kitoks aiškinimas reikštų, kad tam tikra grupė asmenų, t. y. vertintojai, kurie dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos) negali atvykti į Garbės teismo posėdį būtų traktuojami vienodai su kitomis grupėmis, kitais vertintojais (kurių neatvykimas į posėdį priklauso nuo jų valios), nors tarp šių grupių yra esminiai skirtumai. Toks teisinis reguliavimas neatitiktų iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių imperatyvų.

27. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Garbės teismo posėdžio dieną sirgo, atsakovas 2017 m. balandžio 27 d. buvo gavęs pareiškėjai išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja pati laisva valia (nedalyvaudama posėdyje) pasirinko tokį elgesio variantą, ir todėl atmetė jos teiginį, kad tokiu būdu jai buvo atimta teisė būti išklausytai Garbės teismo posėdžio metu.

28. Teisė būti išklausytam šiuo metu įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija), kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą per bet kokį teismo procesą paisymas.

29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2014 m. liepos 3 d. priminė, kad teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, o teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą yra jo sudedamoji dalis. Ši teisė, kaip nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, įtvirtinta ir jos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą. Šio 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (2014 m. liepos 3 d. sprendimo Kamino International Logistics BV ir Datema Hellmann Worldwide Logistics BV prieš Staatssecretaris van Financi?n, C‑129/13 ir C‑130/13, EU:C:2014:2041, 28, 29 p.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017 nurodė, kad teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą yra įtvirtinta ne tik Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą kiekvieno teismo procesą paisymas, bet ir jos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą. Šio 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Ši teisė turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 82, 83, 85 p.).

32. Kartu paminėtina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo priėmimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus. Teisė būti išklausytam taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 85,86, 87, 88 punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šia teise jam, be kita ko, suteikiama galimybė ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.). Ši teisė turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.). Vienoje iš paskesnių savo bylų ESTT 2019 m. sausio 10 d. (byloje T‑160/17) sprendė, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 210 punkte nusprendė, kad „ieškovės teisė į gynybą buvo pažeista, todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, nes ieškovė pakankamai įrodė ne tai, kad jei nebūtų šio procedūrinio pažeidimo, ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, bet tai, kad ji galėjo turėti kad ir nedidelę galimybę užtikrinti geresnę savo gynybą (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Solvay prieš Komisiją, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 57 p.)“.

33. Apibendrinant ESTT jurisprudenciją teisės išklausyti aspektu pažymėtina, kad šios teisės turinys yra nuosekliai atskleidžiamas ją plėtojant papildomais aspektais. Viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, kita vertus, tai administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą.

34. Pažymėtina, kad pirmiau ESTT bylose nurodyti teisės būti išklausytam turinio elementai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 nurodyta, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą. Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės veiksmingai išreikšti savo nuomonės iki skundžiamo sprendimo priėmimo, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014 teismas sprendė, kad teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta. Kitoje 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti, o 2014 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-727/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas reiškia, jog veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus.

35. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesuteikus teisės dalyvauti Garbės teismo posėdyje, jai nebuvo sudaryta veiksminga galimybė pasisakyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad posėdyje buvo svarstomi klausimai, susiję su pareiškėjos surašyta Ataskaita, kurios paaiškinimas nagrinėjamu atveju reikalauja specialių žinių. Todėl vien tai, kad pareiškėja galėjo pasinaudoti teise turėti atstovą, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo apribota teisė į gynybą.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje pažymi, jog su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Procedūriniai individualaus administracinio akto priėmimo pažeidimai taip pat gali turėti įtakos tinkamai įgyvendinti asmens teises į gynybą, todėl individualūs administraciniai aktai, turintys minėtų procedūrinio pobūdžio trūkumų, yra naikintini kaip neteisėti ir (ar) nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.) (žr., pvz., 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2012 m. liepos 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

37. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjai D. A. nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytai, nesuteikta galimybė deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per 2017 m. balandžio 27 d. vykusį Garbės teismo posėdį, galinčio neigiamai paveikti jos interesus, taip pažeidžiant iš Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto kylantį reikalavimą (asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus), Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, 10, 23 punktus.

38. Pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Garbės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. GT-14(17)-S, kuriuo pareiškėjai skirta drausminė nuobauda – papeikimas, neteisėtu ir jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).

39. Panaikinus Garbės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. GT-14(17)-S, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nebepasisakys dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Garbės teismo Sprendime išdėstytų Įstatymo ir Metodikos nuostatų pažeidimų vertinimu.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinį skundą tenkina ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str.) bei priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas yra tenkinamas ir Garbės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. GT-14(17)-S panaikinamas.

41. Tiek skundu pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniu skundu pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą buvo apgintos pareiškėjos teisės, todėl ji turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

43. Pirmiausia iš atsakovo pareiškėjai priteistinas teikiant skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėtas 22,50 Eur ir 11,25 Eur žyminis mokestis.

44. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktu prašymu (kartu pateikti 2017 m. gruodžio 19 d. sąskaita faktūra Nr. 1184, atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinė ir 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas) pareiškėja prašė priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo pateikimu.

45. Kadangi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.), įvertinusi pareiškėjos prašomą priteisti sumą už apeliacinio skundo parengimą ir jas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, bylos pobūdį, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, į aktualiais laikotarpiais galiojusių Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 500 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. GT-14(17)-S.

Priteisti pareiškėjai D. A. iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 533,75 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė