Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro E. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09990-18, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. kaltinamas tuo, kad 2018-03-01 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2,42 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą su šakute įdūrė į kaktą savo šeimos nariui – broliui S. S., tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad gyvena kartu su broliu S. S. ir mama. 2018-03-01 vakare, tikslios valandos nepamena, neblaivus parėjo į namus, susibarė su broliu dėl telefono. Jis supykęs rankoje turėta šakute, norėdamas pagąsdinti brolį, užsimojo, tačiau neapskaičiavo jėgos ir pataikė broliui į kaktą šakutės buku galu. Jų mama buvo tame pačiame kambaryje ir bandė juos nuraminti, kad nesipyktų, ji stojo tarp jų į tarpą ir neleido daugiau konfliktuoti. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 51-54).

Kaltinimas be G. S. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Apklaustas S. S. nurodė, kad 2018-03-01, apie 22.30 val., gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kai grįžo neblaivus brolis G. S., pradėjo prie jo kabinėtis. Abu susibarė. Brolis rankoje laikyta šakute smeigė jam į kaktą. Šiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, broliui jokių pretenzijų neturi (b. l. 26-27).

Liudytoja M. S. parodė, kad 2018-03-01, apie 22.30 val., ji ir sūnus S. S. namuose žiūrėjo televizorių. Į namus grįžo kitas sūnus G. S.. Juodu susibarė. Ji matė, kad G. S. su šakute puolė prie kito sūnaus S. S., ji atsistojo tarp sūnų, tačiau G. S. ją pastūmė ir veikiausiai smeigė šakute S. S. į galvą, nes pamatė bėgantį kraują (b. l. 33-34).

Iš 2018-03-01 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018‑03-01, apie 22.48 val., (duomenys neskelbtini), tarp neblaivaus S. S. ir neblaivaus jo brolio G. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu G. S. šakute dūrė broliui S. S. į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuokliu S. S. buvo nustatytas 0,36 promilės girtumas, G. S. buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas. Užfiksuotas S. S. padarytas sužalojimas kaktoje (b. l. 14-16).

Iš 2018-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis mūrinis gyvenamasis namas. Jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 17-21).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo brolį, kuris gyvena kartu, atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojos M. S. parodymai. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurios viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis G. S. 2018-03-01, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2,42 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą šakute įdūrė į kaktą savo šeimos nariui – broliui S. S., tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 67-71).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, neteistas (b. l. 60), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 61), nedirba (b. l. 65), registruotas darbo biržoje (b. l. 66).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, G. S. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešųjų darbų bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 57-58).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. S. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-03-01 23.30 val. (b. l. 38) iki 2018-03-02 11.40 val. (b. l. 55), t. y. viena parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-01 23.30 val. iki 2018-03-02 11.40 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad G. S. yra atlikęs šešių valandų viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.