- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-262/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Advokatai
- Aivaras Škėma
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. B. (M. B. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria įtariamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. lapkričio 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. įtariamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:
2002 m. pabaigoje - 2003 metų pradžioje Vilniuje G. Š. organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir nuo minėto laikotarpio į nurodyto susivienijimo veiklą įtraukė K. S. , T. Č. , K. L. M. B. , S. R. . Nuo 2002 m. pabaigos iki 2010 m. vasario mėn. G. S. ir pastarojo nurodymu K. S. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. K. , K. V. , D. E. , A. R. , I. I. , R. E. , J. E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A. G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A. U. , D. F. , M. R. , A. S. , E. B. , D. S. , A. S. , nurodytu laikotarpiu minėti asmenys Vilniuje, Vilniaus rajone neteisėtai platino, pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas.
G. Š. paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. Lietuvos Respublikoje neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, surasti ir įtraukti į nusikalstamą susivienijimą kitus asmenis, kurie platintų minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, detalizuoti nusikalstamų veikų planus, vadovauti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų disponavimo tikslu nuomoti ir naudotis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, šių medžiagų platinimui įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, tik psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.
Vykdant G. Š. nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovaujant, taip pat pastarajam pavedus K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. duoti nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, šio susivienijimo nariai, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atliko tokius veiksmus:
- G. Š. , K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. ,A. K. , K. V. , D. E. , A. R. , I. I. , R. E. , J. E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A. G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A. U. , D. F. , M. R. , A. S. , E. B. , D. S. , A. S. Lietuvos Respublikoje neteisėtai įvairiais kiekiais gamino, perdirbo,įgijo, laikė, gabeno narkotines, psichotropines medžiagas, jų platinimo tikslais naudojosi savo bei nuomotomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, šių medžiagų platinimui įrengė ir naudojo slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus Vilniuje, Vilniaus rajone, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.
- G. Š. , K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. iš nusikalstamo susivienijimo veiklos gautas lėšas paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams, dalį lėšų skirdavo sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms – patalpų nuomai,nusikaltimo įrankiams - narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimo, svėrimo priemonėms -įgyti, bei mokėjo nusikalstamo susivienijimo nariams jų dalį pinigų už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose.
Taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, M. B. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. pabaigos - gruodžio mėn. pradžios, G. L. nurodymu D. S. kartu su G. L. pastarojo vairuojamu automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko prie R. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur G. L. nurodymu iš R. B. laiptinės pirmame aukšte iš už spintoje įmontuoto radiatoriaus D. S. paėmė 100 g heroino, kurio sudėtyje buvo ne mažiau kaip 23,4 g. narkotinės medžiagos -heroino, kurio dalį G. L. ir D. S. minėtu automobiliu neteisėtai gabeno į Lazdynų mikrorajoną, Vilniuje, kur pastarieji 15 gramų heroino perdavė platinimui J. D. , 10 gramų heroino perdavė platinimui tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 10 gramų heroino perdavė tyrimo metu nenustatytam E. B. pažįstamam, o kartu su M. B. perdavė 10 gramų heroino kitam tyrimo nenustatytam asmeniui.
M. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 260 str. 3 d.
M. B. 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. nutartimi M. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. To paties teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi suėmimo terminas M. B. pratęstas trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi įtariamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog M. B. įtariamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavęs labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, už šių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, įtariamasis praeityje teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pinigines lėšas galimai gaudavo iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje M. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Apygardos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad iš bylos duomenų matyti, jog tiriamus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu, galimai padarė nusikalstamas susivienijimas, susidedantis iš daugybės asmenų, dėl didelio sulaikytų įtariamųjų skaičiaus byloje buvo atlikta daug procesinių veiksmų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baudžiamoji byla atitinka didelės apimties ir ypatingo sudėtingumo kriterijus.
Šalies argumentai
Įtariamasis M. B. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti, nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Įtariamasis skunde teigia, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nutartyje nurodė, jog byloje esantys faktiniai duomenys - Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1 – osios valdybos raštas ir pažyma dėl nusikalstamo susivienijimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, kitų įtariamųjų parodymai, jų parodymų patikrinimai vietoje, kratų medžiaga, rašytinė bylos medžiaga, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia manyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Tačiau, anot įtariamojo, teismas šiuo atveju nurodė tik faktinių duomenų šaltinius (jų pavadinimus), net trumpai nenurodydamas šių šaltinių turinio, t. y. nenurodydamas nei konkretaus liudytojo ar įtariamojo, kuris duotų jį kaltinančius parodymus, nei jį kaltinančios kratų medžiagos, nei jį kaltinančios rašytinės ar kito pobūdžio bylos medžiagos. Toks skundžiamos nutarties neinformatyvumas leidžia pagrįstai manyti, kad teismas tik formaliai peržiūrėjo jam pateiktoje medžiagoje esančių faktinių duomenų šaltinius, t. y. atkreipdamas dėmesį tik į šaltinių pavadinimus be nuoseklaus šaltinių turinio įvertinimo, ir nepagrindė Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. nustatytos būtinosios suėmimo sąlygos.
Įtariamasis skunde pažymi, kad iš prokuroro pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, su kuria jis ir jo gynėjas kruopščiai ir nuosekliai susipažino, akivaizdžiai matyti, kad nei vienas iš jo bendrininkais įvardintų asmenų, išskyrus G. Š. (kuris jį pažįsta, kaip savo žmonos direktorės vyrą), savo apklausose ne tik, kad nenurodė, jog jis kada nors būtų dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ar disponavęs narkotinėmis medžiagomis, bet net nenurodė jo vardo ir pavardės, iš byloje pateiktų į jo telefoną įeinančių ir išeinančių SMS žinučių turinio taip pat akivaizdžiai matyti, jog nėra net jokių užuominų apie kokias nors nusikalstamas veikas, tuo labiau apie narkotikus. Įtariamasis nurodo, kad nepagrįstas yra ir teismo teiginys, kad Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. numatytą būtinąją suėmimo sąlygą suponuoja teismui perduotoje medžiagoje esanti kratų medžiaga, rašytinė bylos medžiaga, kita baudžiamosios bylos medžiaga. M. B. teigimu, nei vienos su juo susijusios kratos metu nebuvo rasta jokių su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis susijusių daiktų, dokumentų, ar kitų reikšmingų objektų, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtos nuotraukos iš jo žmonos kompiuterio, kuriuo naudojosi ir jis, taip pat negali būti pagrindu manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamojo nuomone, LKPB ONT 1 – osios valdybos raštas ir pažyma dėl nusikalstamo susivienijimo tėra informacinio pobūdžio raštai, kurie pagal savo pobūdį negali būti vertinami kaip duomenys, galintys suponuoti pagrindą manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą veiką.
M. B. skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų, konstatuojamas tik įvertinus visuma įtariamojo asmenybę bei socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių - šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įtariamojo teigimu, nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai bei gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, nėra nei lemiami, nei reikšmingesni kriterijai už kitus, nurodytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. Todėl apygardos teismo teiginys, jog šiuo atveju vien dėl įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės jis bėgs (slėpsis) nuo teismo yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas bei prieštaraujantis įstatymams ir teisės doktrinai.
Įtariamasis pažymi, kad aukščiau nurodyto pagrindo buvimą teismas įrodinėja tik neigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jam yra nepalankios, t. y. įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme, darbo neturėjimu ir ankstesniais teistumais, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios leidžia jo asmenybę vertinti teigiamai, t. y. jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažametį vaiką, iki suėmimo padėjo sunkiai sergantiems tėvams, iki suėmimo dalyvavo konkurse vadybininko pareigoms užimti ir šį konkursą laimėjo, UAB „Secundum“ šio laimėjimo pagrindu įsipareigojo jį įdarbinti. M. B. teigimu, teismas nenustatė jo ketinimų išvykti į užsienį ar kokių nors ryšių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas jis galėtų slapstytis užsienyje, be to, jis turėjo palankias galimybes pabėgti 2009 metų gruodžio mėnesį, kai sužinojo, kad jo pažįstamam R. B. pareikšti įtarimai ir jis sulaikytas, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo, dar pats jam nunešė DVD laikmenas su muzikos ir filmų įrašais.
M. B. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus, teigia, kad teismas suėmimo pratęsimą minėtu pagrindu motyvavo tik tuo, kad jis praeityje teistas keturis kartus ir niekur nedirba. Įtariamojo nuomone, vien tai, jog jis praeityje buvo teistas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas. Įtariamasis pažymi, kad jis teistas buvo prieš keturis metus, iki dabar pareikšto įtarimo nebuvo kaltinamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, per tą laiką sukūrė šeimą, rūpinosi neįgaliais tėvais. Šios aplinkybės, anot įtariamojo, patvirtina, kad jo socialinė orientacija nuo paskutinio teistumo radikaliai pasikeitė į teigiamą pusę. M. B. nuomone, svarbi aplinkybė, paneigianti manymą, kad būdamas laisvėje jis darys nusikaltimus, yra ir tai, kad jo šeima turi pastovias pajamas, t. y. jo žmonos gaunamą išmoką (motinystės pašalpą), kuri sudaro 2330 Lt, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio.
Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo M. B. skundą atmesti, įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo M. B. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Įtariamojo M. B. skunde didelis dėmesys skiriamas faktinių aplinkybių bei įrodymų analizei, neigiama M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodoma, kad byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių M. B. kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad byloje yra faktinių duomenų – įtariamųjų R. E. , D. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, kiti bylos duomenys - leidžiančių pagrįstai įtarti M. B. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neprivalo šių duomenų detalizuoti, taip pat apeliacinė instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia M. B. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiškiamas įtarimas, gali būti mažiau, tačiau kuo ilgiau byloje tęsiasi ikiteisminis tyrimas, tuo daugiau ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos turi galimybių surinkti faktinių duomenų, leidžiančių asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštą įtarimą bei konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Tik išimtiniais atvejais, byloje esant minimaliems asmens kaltumo įrodymams, įvertinus ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, suimto asmens ypatingą pavojingumą visuomenei, jo polinkį nusikalsti, bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, galimybės nebuvimą užtikrinti bylos nagrinėjimą įtariamajam esant laisvėje, suėmimo pratęsimas pakankamai ilgam laikui nebūtų laikomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. pažeidimu.
Šioje baudžiamojoje byloje ta išimtine aplinkybe, leidžiančia pratęsti suėmimo terminą, esant minimaliems M. B. kaltumo įrodymams, laikytina ypatingas bylos sudėtingumas ir labai didelė bylos apimtis. Pradinėje bylos tyrimo stadijoje įtarimai šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti daugiau, kaip 50 asmenų, išskyrus bylos tyrimą į atskiras bylas, šioje baudžiamojoje byloje įtarimai pareikšti 36 asmenims. Su visais įtariamaisiais atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis priemonėmis fiksuojami visų įtariamųjų kaltumo įrodymai, atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai. Bylos tyrimo apimtis yra didelė, todėl laikytina, kad ikiteisminio tyrimo institucijos faktinių duomenų daugeto, neabejotinai leidžiančio M. B. įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir taikyti ilgalaikį suėmimą, šioje proceso stadijoje dar nesurinko ir teismui nepateikė, būtent, dėl ikiteisminio tyrimo apimties ir sudėtingumo. Kaip jau minėta, byloje yra minimalus įrodymų kiekis, leidžiantis M. B. pagrįstai įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.
Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad M. B. įtariamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavęs labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, už šių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarė išvadą, jog M. B. , būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors M. B. įtariamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie įtariamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį. Vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo įtariamas, sunkumas negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įstatymo normoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d.) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. būtina atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors M. B. praeityje teistas, tačiau įtariamasis turi stiprius socialinius ryšius – jis yra vedęs, turi mažametį kūdikį, turi pastovią gyvenamąją vietą, nuo 2001 m. iki 2009 m. turėjo darbą, Lietuvos apeliaciniam teismui įtariamojo gynėjas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad bendrovė priima į darbą M. B. vadybininko pareigoms, įtariamąjį sieja tvirti ryšiai su tėvais, iki suėmimo jis gyveno su jais, padėdavo tėvams, turintiems sveikatos problemų. Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie M. B. ryšius užsienyje, taip pat duomenų, kad iki sulaikymo įtariamasis būtų slapstęsis, nors iki to laiko jau buvo sulaikyti ir suimti kai kurie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bendrininkai. Visų šių aplinkybių visetas neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. M. B. praeityje per gana trumpą laikotarpį teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, šioje byloje įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tai rodo įtariamojo padidintą polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje M. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
įtariamojo M. B. skundą atmesti.