Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas J. Stubrys,

posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovei J. Č. ir atstovui adv. Z. Burbai ir atsakovui R. J., bei Institucijos atstovui V. Tavorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui R. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2017-03-30 priimtas ieškovės J. Č. ieškinys atsakovui R. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ŠVTAS). Ieškovė ir jos atstovas bei atsakovas teismo posėdžio metu pateikė į bylą šalių sudarytą taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti, kadangi šalys linkusios ginčą užbaigti taikiai. Nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos užbaigimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Šalių prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties, kaip ir kitų rūšių sutarčių, juridinė esmė glūdi jų teisiniame turinyje. Kon­krečios taikos sutarties teisinį turinį sudaro sąlygos, kuriomis šalys sutaria baigti ginčą, išspręsti nesutarimus. Dėl daugialypio taikos sutarčių turinio įstatymuose jų esmė beveik nereglamentuojama pozityviuoju požiūriu (tai, kas turi (gali) būti). Susitelkiama į negatyviojo pobūdžio reglamentavimą - taikos sutarčių turinio, jų galiojimo draudimus, ribojimus. Taiko sutartimi abi šalys iš esmės patenkina savo tikruosius poreikius ir interesus, plačiau pažvelgia į konfliktą ir suderina pozicijas. Nei CK, nei kiti įstatymai nedraudžia šį šalių ginčą išspręsti taikos sutartimi. Tokių draudimų nenumato ir proceso įstatymai. Priešingai, CPK 231 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi gali būti išspręstas vi­sas ginčas arba jo dalis (kai kurie reikalavimai). Pažymėtina, kad šalių sudarytą taikos sutartis, atsižvelgiant į ginčo pobūdį gali būti tvirtinama ir teismo sprendimu (CPK 392 str.).

Šalims sudarant taikos sutartį galima susitarti tik dėl tų materialiųjų (ir procesinių) teisinių reikalavimų, kuriais šalys gali disponuoti. Pripažintina, kad taikos sutartimi šalys negali spręsti trečiųjų asmenų, nesančių sutarties šalimis, teisių ir pareigų klausimo. Jos trečiųjų asmenų teisių turi nepažeisti ir netiesiogiai. Taikos sutartimi šalys gali pripažinti akivaizdžius faktus, kuriuos tuo pačiu patvirtina įrodymai, pavyzdžiui, šalies pripažintas faktas (CPK 187 str. 1 d. 5p.). Atsakovas 2017-04-27 pateikė teismui pranešimą, kuriuo visiškai sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais atsakovui (24 b. l.). Taip pat atsakovas šį faktą pripažino ir teismo posėdžio metu.

Pastebėtina, kad sudarant taikos sutartį šalys gali susitarti tik dėl tų materialiųjų teisinių reikalavimų, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra pareikšti ieškinyje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procese taikos sutartimi šalys gali susitarti ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimų, nors ir neaptartų ieškinyje, bet iš jo išplaukiančių - reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu (CPK 94 str. 2 d.) ir panašiai. Be to šalys, bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje, gali bylą baigti taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis atitinka šalių interesus, imperatyvias įstatymo nuostatas ir viešąjį interesą, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla užbaigtina teismo sprendimu (CPK 392 str. 1 d.). Teismui, patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, remiantis CPK 87 str. 2 dalimi pirmiausia, nespręstinas klausimas dėl likusios dalies žyminio mokesčio iš atsakovo priteisimo valstybei. Antra, teismui patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, atskirai nespręstinas ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo klausimas iš atsakovo. Trečia, tokia teismo išvada sietina su tuo, kad nors byla baigiama teismo sprendimu patvirtinant taikos sutartį, tačiau atsižvelgiant į proceso teisės doktrinoje skelbiama priežasties teorija, visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir jų atlyginimą valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, yra neatlyginamos (CPK 96 str. 5d.). Išaiškintina šalims, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 392 str.,

nusprendžia:

1. Patvirtinti ieškovės J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2017-06-07 sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

Mes, ieškovė J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Šiaulių m., adresas: (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., adresas: (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdami į tai, kad:

Ieškovė J. Č. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl nepilnamečio sūnaus R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., tėvystės nustatymo, išlaikymo jam priteisimo,

Sudarėme šią taikos sutartį (toliau - Sutartis) ir susitarėme:

1. Šalys pripažįsta, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvio, tėvas yra atsakovas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) o R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. J. sūnus.

2. Atsakovas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnamečiam sūnui R.. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių m., teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės.

3. Ieškovė J. Č. nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymą tvarko uzufrukto teise.

4. Išlaikymo periodinės išmokos sumokamos kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., pervedant sumas į išlaikymo tvarkytojos uzufrukto teise, ieškovės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke.

5. Šalys lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų ir neprašo priteisti viena iš kitos.

6. Šalims yra aiškios taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.

Taikos sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną iš kurių tenka sutarties šalims ir vienas pateikiamas Šiaulių apylinkės teismui.

Sutarties šalys ieškovė: J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį ir prašo Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-5091-772/2017 nutraukti ir patvirtinti šią taikos sutartį.

Sutarties šalys pareiškia, kad ši sutartis yra perskaityta, suprasta dėl teisinių pasekmių, priimta ir pasirašyta, kaip atitinkanti jų valią.“

2. Šalims yra aiškios, žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos užbaigimo pasekmės, numatytos LR CPK 140 str., 293 str. 1d. 5p.

Sprendimo nuorašą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo, išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys