Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-307-297/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-08
Bylos Nr.
1-307-297/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00016-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-307-297/2014
(Proceso Nr. 1-20-9-00016-2014-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.2.; (S) 1.2.4.8.2.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 8 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant prokurorui I. V.,nukentėjusiajam A. M.,gynėjui advokatui G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. 2013 m. gruodžio 6 d. apie 12.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto metu tyčia su dešine ranka sugriebė savo broliui A. M. už veido ir nuo savęs atsistumdamas rankos nagais apdraskė jam veidą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad nukentėjusysis A. M. yra jo brolis, bet jie nebendrauja, po motinos mirties tarp jų atsirado nesutarimai dėl paveldėto turto pasidalijimo. Kaltinamasis nurodė gyvenantis motinos sodyboje (duomenys neskelbtini), o jo brolis A. M. gyvena netoliese esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-12-06 apie 12.30 val. pas kaltinamąjį į namus atvažiavo A. M.. Jų pokalbis vyko namo virtuvėje. A. M. pasakė, kad jis atvežė notaro išduotą dokumentą, patvirtinantį jų abiejų lygias teises į palikimą. Kaltinamasis paėmė į rankas brolio paduotą dokumentą ir atidžiai jo neperskaitęs padėjo už savo nugaros ant komodos. A. M. liepė duoti jam 30 Lt už notaro dokumentą, bet kaltinamasis nenorėjo iš karto mokėti pinigus, nes nebuvo tikras, kad tas dokumentas jam reikalingas, apie tai jis pasakė broliui. Šis supyko, nes yra ūmaus būdo, jis norėjo pats pasiimti tą dokumentą nuo komodos, bet jam reikėjo praeiti pro kaltinamąjį, kuris sėdėjo ant kėdės, užtvėręs kelią, todėl A. M. pradėjo rankomis stumdyti kaltinamąjį, šis išsigando, kad gali būti brolio pargriautas ir sužalotas, todėl kaltinamasis atsistojo nuo kėdės, ranka suėmė broliui už veido ir jį stūmė nuo savęs. Kaltinamasis nurodė jautęs, kaip jo nagai susmigo broliui į veido odą. Po to pamatė, kad broliui iš įdrėskimų veide pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis pasitraukė į šalį, tuomet A. M. pasiėmė notaro dokumentą ir pasišalino. Dėl to, kad padarė broliui sveikatos sužalojimą, kaltinamasis nurodė atgailaujantis, bet aiškino, kad buvo priverstas gintis, nes yra neįgalus ir silpnesnis už A. M..

Apklaustas įtariamuoju bylos ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad jam nesutikus sumokėti nukentėjusiajam A. M. 30 Lt už notaro pažymą, šis supykęs pradėjo brautis pro tarpduryje stovintį A. M., norėdamas patekti į kambarį ir pasiimti pažymą, tada A. M. dešine ranka sugriebė jam už veido ir atsistūmė nuo savęs, tuo momentu nagais jį apdraskė. Taip pat A. M. nurodė, kad anksčiau, t. y. iki 2013-12-06, jie su broliu nebuvo susimušę (b. l. 345-35).

Nukentėjusysis A. M., apklaustas teisme, parodė, kad 2013-12-06 buvo nuvykęs pas kaltinamąjį pakalbėti dėl mirusios motinos palikimo pasidalijimo. Jis pateikė kaltinamajam notaro išduotą dokumentą, kad jie abu yra lygiateisiai įpėdiniai. Kaltinamasis, persiskaitęs tą dokumentą, padėjo jį kambaryje ant komodos. Tada nukentėjusysis pasakė kaltinamajam, kad jis susimokėtų už pažymą 30 Lt, t. y. pusę notarui sumokėtos sumos. Kaltinamasis nesirengė mokėti pinigus, jis stengėsi nukreipti pokalbį kita linkme, abejojo, ar tas dokumentas jam tinkamas. Tuomet nukentėjusysis pasakė, kad jis pasiima savo pažymą, jeigu kaltinamasis nemoka pinigų, ir pasilenkė link komodos. Tuo momentu kaltinamasis viena ranka stvėrė jam už veido ir atsistojęs nuo kėdės stūmė jį nuo savęs, stumdamas gniaužė pirštus ir jo nagai smigo nukentėjusiajam į veidą, jis pajautė fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs, kaltinamasis pasitraukė į šalį. Nukentėjusysis paėmė nuo komodos notaro dokumentą, ant kurio liko jo kraujo pėdsakai, ir pasakęs, kad už tokius veiksmus jis kaltinamajam nedovanos, išėjo pro duris. Girdėjo, kaip kaltinamasis jam atsakė „žinosi, kaip važiuoti pas mane vienam“. Grįžęs namo, nukentėjusysis nusiprausė veidą ir jo dukra nufotografavo sužalojimus abiejuose skruostuose. Tą pačią dieną nukentėjusysis nuvyko pas teismo med. specialistą apžiūrai, parašė pareiškimą policijai. Dėl padarytų sužalojimų jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis iki šiol jo neatsiprašė. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalą, todėl prašė priteisti iš kaltinamojo 279 Lt turtinei žalai ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2014-01-28 nukentėjusysis A. M. pateikė teismo med. specialisto išvadą (b. l. 18-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M. apžiūrėtas 2013-12-06, apžiūros metu jis nurodė, kad jį sužalojo brolis A., rankos pirštais sugriebdamas už veido ir taip apdraskydamas veidą; apžiūros metu A. M. nustatyti odos nubrozdinimai abiejuose skruostuose, jie galėjo būti padaryti rankų pirštais nukentėjusiojo nurodytu laiku mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20-21).

Iš nukentėjusiojo A. M. teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad nukentėjusiojo skruostuose padaryti dauginiai, įvairaus dydžio odos nubrozdinimai, jie yra ryškūs, pakraujavę (b. l. 64).

Nukentėjusysis A. M. pateikė teismui Alytaus rajono I-ojo notaro biuro notarės B. Z. 2013-06-13 išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad A. M. ir A. M. priėmė 2011-04-13 mirusios A. M. palikimą pagal įstatymą, ant šio dokumento matyti sutepimai, panašūs į kraujo pėdsakus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis tyčiniais veiksmais – ranka sugriebęs nukentėjusiajam A. M. už veido ir nagais apdraskydamas veidą abiejuose skruostuose, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis sužalojo nukentėjusįjį gindamasis, teismas vertina kaip gynybinius ir juos atmeta. Nukentėjusysis tiek teisme, tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu vienodai aiškino, kad jokio apsistumdymo su kaltinamuoju nebuvo, kaltinamasis visiškai netikėtai sugriebė rankos pirštais nukentėjusiajam už veido ir nagais padarė odos nubrozdinimus abiejuose skruostuose. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys – teismo med. specialisto išvada, nuotraukos, notaro liudijimas. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Teisme kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusysis, jį stumdydamas, jokių sužalojimų nepadarė. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo atžvilgiu nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamasis, aktyviais veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris yra jo brolis, smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį (BK 248 str. 1 d.), dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris nesukėlė itin neigiamų, nepataisomų padarinių. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, yra neįgalus (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis). Skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus.

Nukentėjusysis A. M. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 279 Lt turtinei žalai ir 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti turtinę žalą, gi reikalavimą dėl neturtinės žalos prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis 2013-12-06 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrį dėl sveikatos sužalojimo nustatymo, už suteiktas paslaugas sumokėjo 44 Lt (b. l. 25). Kuro išlaidos nuvykimui į Alytų ir atgal į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) sudarė 25 Lt. Išlaidos vaistams pirkti – 20 Lt. Nors išlaidos kurui ir vaistinės prekėms nepagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), taigi, specialisto apžiūrai jam tikrai reikėjo vykti į (duomenys neskelbtini); iš teismo medicinos specialisto išvados, nuotraukų matyti, kad nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai veide buvo pakankamai gilūs, pakraujavę, akivaizdu, kad žaizdas reikėjo gydyti. Nukentėjusiojo nurodytos 45 Lt išlaidos už kurą ir už vaistinės prekes nėra pernelyg didelės, atitinka protingumo kriterijų, todėl jos atlygintinos. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, kaltinamasis su ieškiniu šioje dalyje sutiko. Į bylą pateikta 2014-04-11 atstovavimo sutartis ir sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas (b. l. 24, 26, 27) patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios proceso išlaidos (tai nėra turtinė žala) pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (BPK 106 str. 2 d.).

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 6 000 Lt dydžio kompensaciją. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo A. M. sveikatai, nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalotas artimo giminaičio – brolio, be to, mirusios motinos namuose, kuriuos jis turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusysis patyrė nepatogumus ir sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes dėl apdraskyto veido nukentėjusysis nejaukiai jautėsi viešose vietose, įvairiose įstaigose, kur teko lankytis darbo bei ūkio reikalais, be to, jam reikėjo pastoviai vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, gaišti laiką. Visa tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 str., CK 6.263 str.), tačiau įvertinus nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sužalojimas nesukėlė sunkių pasekmių, praėjo savaime ir dėl to nesumažėjo nukentėjusiojo darbingumas ar bendravimo galimybės, liekamųjų reiškinių neliko, padaryta turtinė žala yra nedidelė, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba dėl nustatyto neįgalumo, pragyvena iš 628 Lt dydžio invalidumo pensijos, teismas, siekdamas nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, sprendžia, kad 500 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra adekvati nusikalstamai veikai bei sveikatai padarytai žalai ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-03 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2952 apie tai, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 200 Lt dydžio išlaidos ryšium su kaltinamajam teikiama antrine teisine pagalba, kurios priteistinos valstybės naudai. BPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad BPK 106 str. nuostatos nėra imperatyvios, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo A. M. turtinę padėtį – nedirba, pragyvena iš gaunamos invalidumo pensijos, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 72² str., paskirti nuteistajam A. M. kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. M. iš A. M. 89 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 200 Lt (du šimtus) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė