- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-416-425/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02935-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- W. M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. R.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-416-425/2016
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02935-2012-7
2016 m. kovo 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo W. M. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1105-452/2016 pagal pareiškėjo W. M. M. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, suinteresuotas asmuo I. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu W. M. M. ieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J.-D. R.-M. tvarką:
1) iki 2013 metų gruodžio 31 d. tėvas gali netrukdomai bendrauti su vaiku kitoje valstybėje tik dalyvaujant vaiko motinai (atsakovei). Tuo atveju, jeigu tėvas atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, vaikas praleidžia (gyvena) su tėvu jo gyvenamojoje vietoje;
2) motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu bei kasmet, pradedant nuo 2014 metų, išleisti jį pas tėvą, atsižvelgiant į paties vaiko norą, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms (poriniais kalendoriniais metais – pas tėvą, neporiniais – pas motiną), vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje;
3) visais atvejais tėvas, ketindamas atvykti į Lietuvą ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš penkias dienas pranešti apie savo atvykimą ir išvykimą;
4) tėvas, norėdamas pasiimti vaiką su savimi į kitą šalį, privalo prieš dvi savaites informuoti apie tai vaiko motiną raštu;
5) ieškovas vaiką paima ir grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą;
6) vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis;
7) esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių sutarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo tvarka.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo W. M. M. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, nustatė kitokią nei pirmosios instancijos teismas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl išlygos, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi vykti atsižvelgiant į paties vaiko norą, 2014 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą pakeitė, panaikino jo dalis, kuriomis buvo nustatyta, kad vaiko išleidimas pas ieškovą yra susaistytas vaiko noro, taip pat jog esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių sutarimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas W. M. M. 2016 m. sausio 12 d. teismui pateikė prašymą išaiškinti teismo sprendimo punktą, pagal kurį „motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu bei kasmet, pradedant nuo 2014 metų, išleisti J.-D. R.-M. pas tėvą, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms (poriniais kalendoriniais metais - pas tėvą, neporiniais – pas motiną), vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje“. Pareiškėjas prašė išaiškinti, ar minėta sąlyga reiškia, kad vaikas kas antras visas rudens, žiemos ir pavasario mokyklines atostogas (lyginiais metais) praleidžia su tėvu ir kas antras visas mokyklines atostogas (nelyginiais metais) vaikas praleidžia su motina ir kad sąvoka „išleisti J. D. R. M. pas tėvą“ reiškia, kad atsakovei išleidus vaiką, tėvas turi teisę pasirinkti, kurioje pasaulio vietoje praleisti su juo laiką. Prašė išaiškinti kaip sprendimas turi būti vykdomas tuo atveju, kai rudens, žiemos ir pavasario atostogos nesutampa su Šv. Velykų, Šv.Kalėdų, Naujųjų metų šventėmis. Teismo nuožiūra išaiškinti, kas ir kokiu būdu turėtų konstatuoti vaiko pasirinkimą ir pagal kieno pasirinkimą motina įpareigojama išleisti vaiką atostogų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir išaiškino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendime nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, numatančią, kad motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu: motina įpareigojama kasmet, pradedant nuo 2014 metų, išleisti J.-D. R.-M. pas tėvą, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms (poriniais kalendoriniais metais - pas tėvą, neporiniais – pas motiną). Kasmet, pradedant nuo 2014 metų, išleisti J.-D. R.-M., vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Vaiko pasirinkimas, gali būti išreiškiamas bet kokia forma iš kurios būtų galima suprasti vaiko valią. Motina teismo sprendimu įpareigojama išleisti vaiką atostogauti su tėvu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymas yra susijęs su nepilnamečiu vaiku, teismas siekdamas, kad jis būtų vykdomas tinkamai, pareiškėjo prašymu papildomai jį išaiškino. Nutartyje pažymėta, kad poriniai kalendoriniai metai yra 2014, 2016, 2018 ir t.t., o neporiniai kalendoriniai metai – 2015, 2017, 2019 ir t.t. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybės patvirtintos švenčių dienos nėra žiemos, pavasario ar rudens atostogos – šios atostogos skelbiamos pagal atskirą švietimo ir mokymo programą, todėl kiekvienais metais gali prasidėti ir baigtis skirtingu laiku. Teismas nurodė, kad pasirinkimo teisė, kurią atostogų dalį norėtų vykti pas tėvą, suteikiama vaikui ir gali būti išreiškiamas bet kokia forma, iš kurios būtų galima suprasti vaiko valią.
Šalies argumentai
Pareiškėjas W. M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti 2013 m. liepos 22 d. sprendimą taip, kaip pareiškėjas buvo nurodęs savo prašyme. Apeliantas nurodė, kad iš teismo nutarties nėra aišku, ar motina įpareigojamą vaiką išleisti tik pusei mokyklinių atostogų laiko, ar kas antras visas mokyklines atostogas – pas motiną. Pareiškėjas pažymėjo, jog prašė išaiškinti, kad sąvoka „pusė žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų“ turėtų būti suprantama taip, kad vaikas kas antras visas rudens, žiemos ir pavasario mokyklines atostogas (lyginiais metais) praleidžia su tėvu ir kas antras visas mokyklines atostogas (nelyginiais metais) vaikas praleidžia su motina. Teismas taip pat ignoravo pareiškėjo prašymą išaiškinti, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti, kur atostogaus su vaiku. Iš nutarties liko neaišku, kaip sprendimas vykdomas, kai didžiosios šventės nesutampa su mokyklinėmis atostogomis ir kaip bus nustatomas vaiko pasirinkimas dėl atostogų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje teismo sprendimu yra nustatyta tokia skyrium gyvenančio ieškovo W. M. M. bendravimo su sūnumi J.-D. R.-M., gyvenančiu su atsakove I. R., tvarka, pagal kurią „motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu. Motina įpareigojama kasmet, pradedant nuo 2014 metų, išleisti J.-D. R.-M. pas tėvą, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms (poriniais kalendoriniais metais - pas tėvą, neporiniais – pas motiną), vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje“. Nustatyta ieškovo tėvo ir vaiko bendravimo tvarka yra aiški ir suprantama, apeliantas be pagrindo teismo nustatytą tvarką bando interpretuoti kitaip:
iš nutarties turinio apeliantui nėra aišku, ar „kiekvieną kartą motina įpareigojama vaiką pas tėvą išleisti tik pusei mokyklinių atostogų laiko, ar kad kas antras visas mokyklines atostogas vaikas paeiliui praleidžia pas tėvą, ir kas antras visas mokyklines atostogas – pas motiną“. Prašo išaiškinti jam neaiškią sąvoką, kad „pusė žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų“ turėtų suprantama taip, kad vaikas kas antras visas rudens, žiemos ir pavasario mokyklines atostogas (lyginiais metais) praleidžia su tėvu ir kas antras visas mokyklines atostogas (nelyginiais metais) vaikas praleidžia su motina.
Kaip jau buvo nurodyta, teismo nustatytoje tėvų ir vaiko bendravimo tvarkoje vaiko mokyklinių atostogų metu aiškiai ir suprantamai nurodyta, „kad kasmet vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje“. Nustatytoje bendravimo tvarkoje apeliantas tėvas W. M. M. turi teisę kiekvienais metais sūnaus J.-D. R.-M. pasirinkimu, pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą, po to vėl sūnų parvežti atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą.
iš teismo nutarties apeliantui nėra aišku, ar „atsakovei išleidus vaiką pas tėvą, t.y. apeliantą, tėvas turi (ar neturi) teisę pasirinkti, kurioje pasaulio vietoje praleis su vaiku laiką“.
Teismo nustatytoje tėvo ir vaiko bendravimo tvarkoje aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad vaikas tiek nurodytų pagrindinių švenčių, tiek mokyklinių atostogų metu praleidžia (gyvena) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Paaiškintina, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškia to asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.
iš nutarties turinio apeliantui lieka neaišku, kokią prasmę 2013-07-22 sprendime turi nuorodos į šv. Velykas ir šv. Kalėdas, ir kaip sprendimas turi būti vykdomas kai šios šventės nesutampa su mokyklinėmis atostogomis.
Teismo patvirtintoje tėvų ir vaiko bendravimo tvarkoje nustatyta, kad nuo 2014 metų vaikas J.-D. R.-M. poriniais kalendoriniais metais per šv. Velykas, šv. Kalėdas ir Naujųjų metų šventėms būna pas tėvą, o neporiniais metais pas motiną. Apeliantui paaiškintina, kad teismo nustatytoje abiejų tėvų bendravimo su vaiku tvarkoje yra išskirti du atskiri tėvų bendravimo su vaiku laikotarpiai: 1) bendravimas per šv. Velykas, šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir 2) bendravimas žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų metu. Pirmuoju atveju tėvai su vaiku bendrauja kas antri metai, o antruoju atveju - kiekvienas iš tėvų kasmet bendrauja su vaiku po pusę nurodytų atostogų laiko;
iš nutarties apeliantui neaiški sąlyga, kad motina įpareigojama išleisti vaiką pas tėvą sprendime nurodytais laikotarpiais „vaiko pasirinkimu“. Apeliantas prašo išaiškinti, kas ir kokiu būdu turėtų konstatuoti tokį vaiko pasirinkimą, nes teismas išaiškino, kad vaiko pasirinkimas gali būti išreiškiamas bet kokia forma, iš kurios būtų galima suprasti vaiko valią, todėl liko neaišku, kas turėtų išklausyti ir konstatuoti vaiko pasirikimą.
Teismo nustatytoje tėvo ir vaiko bendravimo tvarkoje numatyta vaiko teisė jo pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų šalių vaikas praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Apeliantui prašant išaiškinti, kas ir kokiu būdu turėtų konstatuoti tokį vaiko pasirinkimą (Vaiko teisių apsaugos institucija, antstolis) paaiškintina, kad bylos šalių sūnus J.-D. R.-M. gimęs (duomenys neskelbtini), t.y. jis yra virš 11 metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikai yra visiškai pajėgūs priimti ir išsakyti savo sprendimus dėl atostogų praleidimo tvarkos. Teismo nustatytoje tėvo ir vaiko bendravimo tvarkoje motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė nevykdytų šio teismo nurodymo, todėl apeliantas W. M. M. turi realią galimybę bendraudamas su sūnumi sužinoti, kurią atostogų dalį sūnus norėtų praleisti su tėvu, o kurią su mama.
Apeliantui W. M. M. paaiškintina, kad sūnaus interesais apeliantas turėtų bendrauti ir tartis ir su atsakove I. R. dėl sūnaus J.-D. R.-M. atostogų praleidimo laiko, vietos, jo lavinimo ir t.t. , nes jie abu kaip vaiko tėvai yra atsakingi už tinkamą savo kaip tėvų pareigų atlikimą (CK 3. 155 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė porinius ir neporinius metus, paaiškino kokia forma išreiškiamas vaiko pageidavimas, todėl neturėtų būti didesnių neaiškumų dėl realizavimo nustatytos tėvų ir vaiko bendravimo tvarkos.
Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pakankamo pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.