- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-21946-713/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16956-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- Č. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Č.
- Advokatai
- Alina Vosyliūtė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Č. Č. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. Č. mirties 2016-02-10, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2016-02-10 mirė jo sutuoktinė V. Č., su kuria susituokė 1951-02-08. Gyvendami santuokoje jie įgijo nekilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus. V. Č. mirus, pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi dėl garbingo amžiaus, tačiau visą palikėjos turtą perėmė, rūpinosi butu, garažu, žemės sklypu, mokėjo mokesčius. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (b. l. 3-5).
Pareiškėjo atstovė advokatė Alina Vosyliūtė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti, kadangi pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, t.y. išreiškė savo valią konkliudentiniais veiksmai, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. Č. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjui būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (b.l. 13-14).
Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu, kadangi mirus motinai, visais santuokoje įgytais daiktais, nekilnojamuoju turtu rūpinosi tėvas, pareiškėjas.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, jo interesus atstovauja atstovė, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant pareiškėjui (CPK 51 straipsnis, 246 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Č. Č. ir V. Č. susituokė (duomenys neskelbtini).Santuokoje gimė sūnus E. Č.. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu ūkiniu pastatu, garažą Nr. 5, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties Kauno 20-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikėja testamento nesudarė (pareiškimo, pateikto per EPP sistemą, priedai).
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovės bei suinteresuoto asmens parodymų nustatyta, kad pareiškėjas su žmona iki jos mirties gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinės V. Č. mirties pareiškėjas iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjos turtu ir elgėsi su juo kaip savininkas: prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. Palikėjos sūnus nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, neprieštarauja, kad tėvui būtų nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog Č. Č. po sutuoktinės V. Č. mirties 2016-02-10 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, 307 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.