Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-214/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
2-214/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
R. R., G. R., N. Z., M. Z.
Ieškovas
Nordea Bank Finlanf Plc
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „ERP“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-214/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4933-881/2012 pagal ieškovo Nordea Bank Finlanf Plc ieškinį atsakovams G. R. (G. R.), R. R., N. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ERP“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Nordea Bank Finlanf Plc kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) solidariai priteisti iš atsakovų N. Z., M. Z., G. R., R. R. 3 388 495,01 Lt skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų G. R. ir R. R. 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. DB-11702, kurios pagrindu G. R. perleido R. R. nuosavybės teises į 350 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 437,55 kv. m. bendro ploto prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei 51,82 kv. m bendro ploto butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės R. R. G. R. nuosavybėn dovanojimo sutarties objektą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams N. Z., M. Z., G. R., R. R. priklausantį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis neviršijant 3 388 495,01 Lt. sumos. Nurodė, jog ieškinio suma pareikšta atsakovų atžvilgiu yra didelė. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant išvengti turto pardavimo ar kitokio perleidimo, dėl ko gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi solidariai areštavo atsakovų G. R. ir N. Z. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises 3 388 495,01 Lt sumai. Patikslintame ieškinyje nurodžius du naujus solidarius atsakovus: G. R. ir N. Z. sutuoktines R. R. ir M. Z., ieškovas prašo priteisti minėtą sumą iš keturių minėtų atsakovų ir areštuoti atsakovių R. R. ir M. Z. turtą. 2012 m. liepos 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones šių atsakovių atžvilgiu ir areštavo jų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises bendrai 3 388 495,01 Lt sumai, o nesant šio turto ar jo esant nepakankamai - pinigines lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jau yra priimta nutartis areštuoti atsakovų G. R. ir N. Z. turtą, pažymėjo, kad bendra visų atsakovų areštuoto turto suma negali viršyti ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovų solidariai 3 388 495,01 Lt sumos.

Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nuomone, didelė reikalavimo suma, prašoma priteisti iš atsakovų (fizinių asmenų), sudaro prielaidas manyti, jog patenkinus ieškinį egzistuoja reali rizika, kad sprendimas gali būti neįvykdomas ar jo įvykdymas apsunkintas, todėl nesant paneigtai prezumpcijai dėl didelės ieškinio sumos, suponuojančiai būtinumą užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinus apribojimus taip pat ir atsakovių M. Z. bei R. R. atžvilgiu (CPK 144 str.). Teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones (areštą) pirmiausia taikė atsakovėms M. Z. ir R. R. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar jo nepakankant – piniginėms lėšoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti šią teismo nutartį ir atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apeliantė prašo ją leisti vykdyti skubiai. Apeliantė nurodo, kad ieškinys yra grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo UAB „ERP“ numatytu terminu negrąžino banko sąskaitos kredito pagal 2007 m. birželio 18 d. Bendrąją banko garantijų sutartį Nr. BG 07/06/07 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau – sutartis) bei tuo, kad atsakovas G. R. 2011 m. vasario 25 d. laidavimo sutartimi Nr. LKS 11/02/25 laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal minėtą sutartį. Ieškovo teigimu, atsakovė R. R., kaip atsakovo G. R. sutuoktinė, su atsakovu G. R. atsako solidariai. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliantė įsitikinusi, kad preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą matyti, kad ieškinys atsakovui G. R., o atitinkamai ir atsakovei R. R., negali būti patenkintas. Ieškinio reikalavimas kyla iš atsakovo G. R. laidavimo pagal minėtą laidavimo sutartį, tačiau atsakovo G. R. laidavimas pagal šią sutartį yra pasibaigęs, o negaliojant atsakovo G. R. laidavimui negali būti patenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai. Pirma, laidavimo sutarties 2.6 punktas aiškiai numato, kad atsakovo G. R. laidavimas pasibaigia tuo atveju, jeigu be jo sutikimo yra pailginamas kredito laikotarpis. Antra, remiantis sutarties 1.1.3 a punktu, visas banko sąskaitos kreditas turėjo būti grąžintas vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kaip ieškovas informavo atsakovą G. R. 2012 m. sausio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu trečiasis asmuo negrąžino banko sąskaitos kredito. Todėl, remiantis jau minėtu Sutarties 1.1.3 a punktu, trečiasis asmuo neturėjo teisės naudotis banko sąskaitos kreditu vėlesniu laikotarpiu, o pasiimtą privalėjo nedelsiant grąžinti. Taigi, nuo šios dienos pasibaigė banko sąskaitos kredito laikotarpis. Trečia, atsakovas G. R. aiškiai nepritarė trečiojo asmens naudojimosi banko sąskaitos kredito laikotarpio pratęsimui (šitą aplinkybę patvirtina atsakovo G. R. 2012 m. gruodžio 30 d. raštas). Tačiau nepaisant to ieškovas, atsakovams R. R. ir G. R. nežinant, sudarė su trečiuoju asmeniu susitarimus, kuriais pratęsė jo naudojimosi banko sąskaitos kreditu laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. OUT-11125 ieškovas pats pripažino, kad pratęsė trečiojo asmens naudojimosi banko sąskaitos kreditu laikotarpį, nurodydamas, kad prievolės įvykdymo terminas suėjo 2012 m. kovo 30 d. Ketvirta, suprasdamas, kad pratęsiant trečiojo asmens naudojimosi banko sąskaitos kreditu laikotarpį pasibaigs atsakovo G. R. ir atsakovo N. Z. laidavimai, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas N. Z. ir jo sutuoktinė atsakovė M. Z. minėtų susitarimų pabaigoje raštu patvirtintų, jog jie sutinka būti susaistyti laidavimo įsipareigojimu ir pailginus kredito grąžinimo terminą. Nesant G. R. ir R. R. sutikimų dėl kredito gražinimo laikotarpio pailginimo, ieškovo ieškinys laikytinas akivaizdžiai nepagristu ir neteisėtu, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - naikintinos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finlanf Plc prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad skunde išdėstyti motyvai yra išskirtinai susiję su paties civilinio ginčo teisiniais ir faktiniais aspektais, t. y. šie klausimai yra išskirtinai nagrinėtini bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Ieškinys kildinamas iš sąskaitos kredito bei laidavimo sutarčių nevykdymo, o taip pat susijęs su kreditoriaus interesų gynimu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu: ieškovas ginčija skolininkų sudarytus sandorius, jo (ieškovo) įsitikinimu, pažeidžiančius kreditoriaus teises. Atskirajame skunde nurodyti apeliantės argumentai išimtinai yra susiję su ginčo esme. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas faktines aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.

Apeliantė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, kadangi ieškinys, pareikštas jos atžvilgiu, yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės: teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Apeliantė, įrodinėdama ieškinio, pareikšto jos atžvilgiu, nepagrįstumą, nurodo, jog G. R. laidavimas pagal 2007 m. birželio 18 d. Bendrąją banko garantijų sutartį Nr. BG 07/06/07 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais yra pasibaigęs, o negaliojant atsakovo G. R. laidavimui negali būti patenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai apeliantės (G. R. sutuoktinės) atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio, atskirojo skundo ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai leidžia preliminariai manyti, kad ieškovo pareikšti reikalavimai dėl skolos priteisimo tiek iš atsakovo G. R., tiek iš apeliantės nėra akivaizdžiai nepagrįsti, nes šalis siejo laidavimo santykiai. Kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nenagrinėjamas ginčas, o kaip minėta, tik atliekamas pateiktų duomenų preliminarus įvertinimas, kuris šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimas atsakovų G. R. ir R. R. atžvilgiu yra aiškiai nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovų G. R. ir R. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo patenkintas ir pakeistos 2012 m. liepos 17 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-20008-29, taip pat leista atsakovei vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 1750418011595-12, įskaitant jos 2006 m. gegužės 22 d. pakeitimą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis įsiteisėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines aplinkybes prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principai, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas