Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatė :

Aprašomoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) už tai, kad šis 2011 m. liepos 14 d. apie 20 val. 03 min., V. Krėvės pr. 77, Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris T01148, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę, nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, į įvykio vietą nekvietė policijos, iš įvykio vietos po dviejų transporto priemonių apgadinimo nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231, 232 punktų reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. .surašytas buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybai šią teismo nutartį ATPK 130 str. 1 d. dalyje apskundus, 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, teismo nutarimas buvo panaikintas ir byla gražinta teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimu R. P. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas buvo 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta nuobauda paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Į nuobaudos atlikimą įskaityta R. P. 2011-08-18 sumokėta 100 Lt bauda ir galutinė nuobauda paskirta 2900 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. atsiradimą užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, - atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje esančio R. P. paaiškinimo turinys rodo, kad jis autoįvykio padarymo nepripažindamas, teigė, esąs kaimyno neteisingai apkaltintas atsitrenkimu į jo automobilį ir šio apgadinimu. Kaimyno mašina buvusi tik įlenkta, bet ne apgadinta. Jis nepajuto, kad pravažiuodamas aikštelėje pro automobilius, būtų ką nors būtų užkliudęs, todėl kaimynui A. G. pasakius, kad jis jam skolingas, nes užkliudė ir apgadino jo automobilį, jis, nepripažindamas tai padaręs, deklaraciją pildyti ir atsisakė bei pats policijos nekvietė.

Liudytojo A. G. paaiškinimas rodo, kad per savo buto balkoną jis matė aikštelėje R. P. atbuline eiga vairuojamą automobilį galu kliudžius jo automobilį, atsitrenkus į vairuotojo pusės priekinį sparną ir nuvažiavus. R. P. jis apie tai, kad šis kliudė jo automobilį, pasakė iri siūlė užpildyti įvykio deklaraciją, tačiau R. P. tai daryti atsisakė.

Liudytojo V. K. paaiškinimai ir tarnybinio pranešimo duomenys rodo, kad jam pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą, automobilio „VW Caddy“ vairuotojas A. G. aiškino, jog į jo automobilį atsitrenkė R. P. vairuojamas automobilis „Audi 80“ ir, kad automobilio Audi 80 vairuotojas atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Apžiūrint abu automobilius, akivaizdžiai matėsi, kad eismo įvykis tarp šių automobilių tikrai buvo. Matėsi, kad nukentėjusio automobiliui buvo raudonos spalvos pažeidėjo automobilio dažais nubrauktas ir įlenktas kairės pusės sparnas bei pažeidėjo automobilio raudonos spalvos dažais nubrauktas priekinio bamperio kairysis šonas, o ant pažeidėjo automobilio užpakalinio bamperio, po kairės pusės žibintu matėsi mėlynos spalvos dažais padarytas nežymus nubraukimas. Nustatė jis ir tai, kad šio autoįvykio metu automobilio „Audi 80“ vairuotojas R. P. buvo neblaivus.

Abejonių nekyla. Kad neblaivus R. P. savo veiksmais ne tik sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino (apibraižė ir įlenkė) svetimą turtą, atsisakė pildyti deklaraciją bei kviesti į įvykio vietą policiją, bet ir pasišalino iš įvykio vietos.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 234 punktas įpareigojo policijai apie eismo įvykį pranešti, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių abu eismo įvykio dalyviai nesutaria. Šiuo konkrečiu atveju taip ir buvo, nes nukentėjęs kaltino apeliantą ir reikalavo pildyti deklaraciją, o apeliantas savo kaltę ginčijo ir deklaraciją pildyti, atsisakė. Tuo R. P. akivaizdžiai neatliko Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatytos pareigos. Būdamas vairuotoju, R. P. suvokė, kad padarė eismo įvykį, suvokė, kad dėl jo jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, žinojo, kad, geranoriškai dėl deklaracijos pildymo nesutarus privalu buvo apie tokį autoįvykį pranešti policijai, tačiau to ne tik nepadarė, bet ir iš eismo įvykio vietos, pasišalino, siekdamas tuo administracinės atsakomybės išvengti. Tokiais savo veiksmais (apgadindamas kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešdamas policijai, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti, R. P. akivaizdžiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu sukėlė eismo įvykį, todėl jo veiksmuose yra LR ATPK 127 str. 2 d. 130 str. 1 d. padarytos veikos sudėtis.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl nukentėjusiojo asmens nesikreipimo į draudimo įmonę, nepaneigia R. P. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.