Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-29 · Byla Nr. ATP-73-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
ATP-73-478/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-73-478/2016Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00910-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo M. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį M. N. surašytas dėl to, kad 2015-09-30 d. 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Vectra C Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (įvertinus paklaidą nustatytas 2,4035 promilių girtumas), t. y. M. N. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu M. N. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 723 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

M. N. apeliaciniu skundu nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde M. N. nurodo, kad nutarime nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl yra nubaustas visiškai nepagrįstai. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis, tikimybėmis bei spėliojimais. Toks neteisėtas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas procesinis sprendimas. M. N. nurodo, jog jo teisme duoti parodymai yra teisingi ir atitinkantys kitoms aplinkybėms bei įrodymams. Nutarime nurodytu laiku jis automobilio nevairavo, vairavo jo sutuoktinė D. N.. Teisme D. N. patvirtino, kad ji vairavo automobilį ir kad automobilyje tarp jų buvo kilęs konfliktas. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. P.. Liudytojų D. N. ir V. P. parodymai nepaneigti. Teismas rėmėsi liudytojo E. V. parodymais, kurie neva patvirtina jo kaltę, tačiau teismo išvada yra neteisinga. Teisme liudytojas E. V. nepatvirtino, kad būtent jis – M. N. vairavo automobilį. E. V. kilo įtarimas dėl keisto automobilio vairavimo, todėl jis ir pranešė policijos pareigūnams apie įtartiną automobilį. Teismo padaryta išvada, neva jo parodymai dėl sugadintų automobilio dešinės pusės priekinių keleivio durelių užrakto yra neteisingi, yra klaidinga. Objektyviais įrodymais įrodyta, kad durelių užraktas buvo sugadintas. Teismo nutarime nurodoma, jog iš M. P. rašytinio paaiškinimo bei jo pagrindu policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti „Šiuo metu durelių atidarymo mechanizmai išardyti, atliekami kėbulo remonto darbai, nes reikėjo taisyti automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles. Iki remonto pradžios dėl mechaninių pažeidimų visiškai nesidarinėjo dešinės pusės galinės durelės, o priekinės durelės darinėjosi laikant durų užraktą ir tuo pačiu traukiant durelių rankeną. Nežinant šio priekinių dešinės pusės durelių atidarymo būdo, kitaip jų atidaryti nebuvo galima“. Pareiškėjas nurodo žinojęs, kad dešinės pusės automobilio durelių atidarymo mechanizmai yra sugedę ir keletą kartų bandęs atidaryti dešinės pusės priekines dureles, tačiau jam nepasisekė, todėl automobilį užregistravo M. P. įmonėje remontui ir paskirtą dieną automobilį nuvarė remontui. M. P. nurodyto būdo, kaip galima atidaryti dureles, jis nežinojo. Visa tai reiškia, kad jis galėjo iš automobilio priekinės dešinės sėdynės išlipti tik pro vairuotojo dureles, ir tai atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Taip pat skunde nurodoma, jog negalėdamas vairuoti transporto priemones, M. N. praras darbą – šeimos pragyvenimo šaltinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. N. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas G. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

M. N. skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde M. N. ginčija kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau tik tada, kai išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl teisės pažeidimo. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2786/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas M. N., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. N. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami dėl jų nepatikimumo. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors apeliantas dėl administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažįsta ir teigia, jog automobilį vairavo jo žmona, tačiau byloje surinkti duomenys apelianto versiją paneigia ir byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog būtent M. N., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Vectra C Signum“.

M. N. kaltę pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei nutarime išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4), asmens blaivumo testas (b. l. 5), E. V. paaiškinimas (b. l. 7), M. P. paaiškinimas (b. l. 45), tarnybinė ataskaita (b. l. 44), liudytojo E. V. parodymai ir iš dalies liudytojo V. P. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė patį pažeidėją, liudytojus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija.

Iš liudytojo E. V. parodymų matyti, kad 2015-09-30 apie 22.00 val. važiuodamas automobiliu, išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo mėlynos spalvos automobilį „Opel Vectra“. Automobilis keistai sustojo įvažiavus į važiuojamosios kelio dalies vidurį. Jis sugalvojo, kad reikia važiuoti iš paskos ir pažiūrėti, kas bus toliau. Ties „Norfos“ parduotuve tas automobilis staiga vėl sustojo kelio viduryje. Tada, kilus įtarimui, jis paskambino Kėdainių raj. PK budėtojui, skambinant jam iškrito telefonas ir jis pasilenkė jį paimti. Matė, kad nuo automobilio nuėjo vaikinas. Pro vairuotojo pusės dureles išlipo M. N., kuris priėjęs paklausė, kodėl jis jį persekioja. Tada jis išlipusios asmens paklausė, ar jis neblaivus vairuoja, jam atsakė, kad ne, tačiau nepaaiškino, kodėl išlipo per vairuotojo pusę. Moterį matė tik einančią iš parduotuvės. Kas vairavo, nematė, nes automobilio stiklai buvo tamsinti, matė tik, kas išlipo iš vairuotojo pusės. Įtarimas kilo dėl paties važiavimo. Liudytojo parodymai, duoti teisme, visiškai sutapo su įvykio dieną jo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. M. N. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,4035 promilės (2,53 + 5%). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog įvykio metu M. N. tikino, kad yra blaivus, alkoholio nevartojo, be to, jis ant administracinio teisės pažeidimo protokolo bei alkotesterio šaknelės pasirašyti atsisakė. Aplinkybių, jog automobilį vairavo D. N., M. N. įvykio vietoje buvusiems pareigūnams nenurodė ir tokią versiją iškėlė tik administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant teisme.

Nors M. N., ginčydamas savo kaltę, teigia, jog neatsidarė kairės pusės automobilio durelės, ir nurodo, kad iš M. P. rašytinio paaiškinimo matyti, jog iki remonto pradžios dėl mechaninių pažeidimų visiškai nesidarinėjo dešinės pusės galinės durelės, o priekinės durelės darinėjosi laikant durų užraktą ir tuo pačiu traukiant durelių rankeną, tačiau aukštesnės instancijos teismas šią M. N. versiją atmeta ir pažymi, jog automobilį remontui M. N. pristatė tik 2015-11-04, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykio, todėl tai niekaip neįrodo, jog automobilio durelės nesidarinėjo ir įvykio metu. Be to, iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad kai M. N. jį veždavo namo, jis įlipdavo pro priekines ir galines keleivio pusės dureles, prieš tai viskas veikė ir nežino, kas nutiko su durelėmis. Taigi, šių įrodymų visuma objektyviai paneigia apelianto iškeltą versiją, kad ne jis, o jo žmona D. N. vairavo automobilį, ir jis pro vairuotojo pusės dureles išlipo todėl, kad keleivio pusės durelės neatsidarė.

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų D. N. ir V. P. parodymus, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, taip pat ir M. N. parodymams, bei abiejų šių asmenų parodymais aiškiai siekiama padėti pažeidėjui išvengti atsakomybės.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą nekyla, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. N. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė