- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2-1378-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00114-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vici investments“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-1553-555/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vici investments“ ieškinį atsakovui V. G. dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio už priešieškinį dydžio.
2. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ieškovės UAB „Vici investments“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti ieškovės naudai iš atsakovo V. G. 180 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos teisme buvo pateiktas atsakovo V. G. priešieškinis, kuriuo jis prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; sandorius pripažinti negaliojančiais iš dalies: 2016 m. gruodžio 1 d. preliminariosios sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Vici investments“, 8.4 papunktį, kuriame nustatyta, jog „būsimam pardavėjui neįvykdžius šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perleisti visą daiktą kuria nors dalimi nepriklausomai nuo jos dydžio (pavyzdžiui, pasiliekant sau nuosavybės teisę į žemės sklypo kvadratinį metrą) pardavėjas įsipareigoja būsimam pirkėjui sumokėti 50 procentų dydžio baudą nuo sandorio vertės, t. y. 180 300,00 Eur. Šalys patvirtina, kad bauda, numatyta šiame sutarties punkte, yra iš anksto tarp šalių aptarta, protinga, pagrįsta ir ginčų dėl jos nėra ir ateityje nebus“, pripažinti negaliojančiu visa apimtimi nuo sudarymo momento; 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno m. 6-ajame notaro biure sudarytos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklausiusių 3606/19686 dalių pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 2-9841) 9.4 papunktį, kuriame nustatyta, jog „pardavėjui pažeidus sutarties 8.2. – 8.4. punktus, pirkėjas turi teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, susijusius su daikto vertės padidinimu ir sumokėti 180 000 Eur baudą“, pripažinti negaliojančiu visa apimtimi nuo sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 2 225 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas priešieškiniu ginčija atsakovo ir UAB „Vici investments“ 2016 m. gruodžio 1 d. preliminariosios sutarties 8.4 papunktį, taip pat 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno m. 6-ajame notaro biure sudarytos žemės sklypo, atsakovui nuosavybės teise priklausiusių 3606/19686 dalių pirkimo–pardavimo sutarties 9.4 papunktį, kurių pagrindu ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovo atžvilgiu, t. y. ieškovė, vadovaudamasi minėtų sutarčių punktais, reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti netesybas – 180 000 Eur baudą už tai, jog jis atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovas priešieškinio reikalavimais dėl nurodytų sutarčių atskirų punktų panaikinimo siekia konkrečių turtinių pasekmių – būti atleistas nuo piniginės prievolės, kylančios iš šalių pasirašytų sutarčių (nuo ieškiniu prašomos priteisti iš atsakovo 180 000 Eur baudos mokėjimo). Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo pobūdis ir dėl jo atsakovui kylantys teisiniai padariniai rodo turtinį ginčo pobūdį, todėl žyminio mokesčio dydį nustatė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovo mokėtinas žyminis mokestis – 2 325 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas priešieškinio pateikimo metu yra sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio, nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 2 225 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) V. G. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo priešieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nesutiktina su teismo argumentais, kad priešieškinio reikalavimai – turtinio pobūdžio. Priešieškiniu ginčijami du sutarčių papunkčiai, kuriuose nustatytos netesybos. Šie sutarčių papunkčiai nustato galimus ieškovės reikalavimus, susijusius su tam tikromis aplinkybėmis, kurios gali susiklostyti vykdant sutartis. Priešieškino reikalavimai (sutarčių papunkčius pripažinti negaliojančiais) nors ir yra susiję su išvestiniais turtinio reikalavimo teisiniais santykiais, tačiau tiesiogiai nesusiję, t. y. atsakovas nesiekia prisiteisti konkretaus turto ar gauti kitokios turtinės naudos iš ieškovės.
7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, tenkinus priešieškinį, nei atsakovo, nei ieškovės turtinė padėtis nepasikeistų, o jos turtinio reikalavimo galimybė neišnyktų (galimas materialinių nuostolių atlyginimas). Tokio reikalavimo apimtis taip pat nepasikeistų, nes ieškovė galėtų reikšti tokius pat ar net didesnius reikalavimus tik kitu pagrindu.
7.3. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad ieškinys pateiktas akivaizdžiai piktnaudžiaujant savo teise kreiptis į teismą: nepridedant objektyvių įrodymų, teigiant faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius teiginius kaip absoliučią tiesą ir, nelaukiant tų dviejų sutarčių, kurių papunkčiai ginčijami priešieškiniu, visiško realizavimo pagal šiose sutartyse suderėtas ir nustatytas sąlygas, tuo būdu atsakovą pastatant į nelygiavertę padėtį su ieškove, kaip juridiniu asmeniu, turinčiu žymiai didesnius materialinius resursus. Taip teismas užkirto kelią aktyviai atsakovo teisinių interesų gynybai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vici investments“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad priešieškinio reikalavimai yra susiję su išvestiniais turtinio reikalavimo teisiniais santykiais ir tiesiogiai nesusiję su turtiniais santykiais. Atmetus priešieškinį, atsakovui liktų pareiga sumokėti sutartimi nustatytą baudą – 180 000 Eur. Taigi teismo priimamas sprendimas dėl priešieškinio tenkinimo arba atmetimo, bet kokiu atveju sukurs turtines pasekmes atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovui V. G. nustatė terminą priešieškinio trūkumui pašalinti, t. y. primokėti 2 225 Eur žyminio mokesčio dalį.
Dėl žyminio mokesčio dydžio
11. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio mokestis.
12. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
13. Pirmosios instancijos teismas kliūtimi priimti priešieškinį pripažino 2 225 Eur žyminio mokesčio dalies nesumokėjimą. Apeliantas teigia, kad jis, teikdamas priešieškinį, neturi pareigos sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodytos sumos, nes jo priešieškinio reikalavimas – neturtinis.
14. Iš prašomų panaikinti sutarčių punktų matyti, kad atsakovas, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, patenkinus priešieškinį išvengtų prievolės mokėti 180 000 Eur baudą. Toks priešieškinio reikalavimas laikytinas turtiniu. Nepaisant atsakovo nurodytos aplinkybės, kad baudos sumokėjimas priklauso nuo sutartinių sąlygų vykdymo, todėl ieškovė nebūtinai įgis galimybę reikalauti šios baudos sumokėjimo iš atsakovo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė priešieškinio tenkinimo atveju apskritai prarastų galimybę reikalauti sutartinės atsakomybės – baudos sumokėjimo. Kadangi atsakovas priešieškinio reikalavimu prašo panaikinti sutarčių papunkčius, kuriuose nustatyta bauda, taip siekdamas išvengti turtinių padarinių – baudos sumokėjimo, tai reikalavimas laikytinas turtiniu.
15. Apelianto nurodytas argumentas, kad net panaikinus atsakovo prašomus sutarčių punktus ieškovei išliktų galimybė reikalauti nuostolių atlyginimo, nėra pagrindas daryti išvadą, kad priešieškiniu nesiekiama išvengti turtinių praradimų ir kad priešieškinio reikalavimas yra neturtinis.
16. Kaip minėta, žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (žr. šios nutarties 11 p.). Žyminio mokesčio dydis nustatytas CPK 80 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies turtinė padėtis nepakeičia žyminio mokesčio dydžio, nustatyto įstatymo leidėjo, taip pat nepakeičia pareikšto reikalavimo pobūdžio. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jo turtinė padėtis yra kitokia nei ieškovės, nėra pagrindas konstatuoti, kad žyminio mokesčio dydis yra kitoks nei nustatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šalies turtinė padėtis nėra pagrindas konstatuoti esant kitokį žyminio mokesčio dydį nei nustatyta CPK 80 straipsnyje, tačiau CPK yra numatyti kiti institutai, kurie suteikia teismui, atsižvelgiant į pareiškėjo motyvuotą prašymą ir jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, teisę atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 str. 3 d. ir 84 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimo, taip pat klausimo dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, nes atsakovas nepateikė motyvuoto prašymo, nepridėjo savo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas sumokėti atsakovą trūkstamą žyminio mokesčio dalį, pažeidė atsakovo teisę į efektyvią teisminę gynybą.
18. Nors atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant teise, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pirma, ieškovės teisės į teismą įgyvendinimas pareiškiant ieškinį nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Antra, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nepakeičia atsakovo už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės nustatytos CPK 95 straipsnyje, tarp kurių nėra nustatyta teismo teisė atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą ieškinį (priešieškinį).
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto priešieškinio reikalavimą vertino kaip turtinį bei nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, apeliantui nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui V. G. naują terminą iki 2018 m. spalio 31 d. (įskaitytinai) sumokėti trūkstamą 2 225 Eur žyminio mokesčio dalį už priešieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.