Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu G. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trims metams. Pažeidėjas 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą ir prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi G. R. prašymą tenkino. Sutrumpino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu paskirtą trijų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nurodė laikyti, kad jis paskirtą nuobaudą yra atlikęs nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, nustatęs, jog pareiškėjas yra įvykdęs visus ATPK 329 straipsnyje imperatyviai nurodytus reikalavimus bei įvertinęs tai, jog administracine tvarka baustas tik 2014 m. spalio 24 d. už nežymų greičio viršijimą, kad yra būtina prižiūrėti neįgalią mamą, konstatavo, jog šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėjas padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys.Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba (apelianto nurodyta apeliacinis skundas) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą. Mano, kad prašyme nurodytos priežastys nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidėjas grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, padarė tyčinį pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl tenkinti prašymą nėra jokio pagrindo. Atsiliepimu į skundą pareiškėjas G. R. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą. Nesutinka su apelianto motyvais ir mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai nurodo argumentus dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, nes ATPK 30¹ straipsnio nuostata yra taikoma sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, o ne sprendžiant klausimą dėl nuobaudos sutrumpinimo. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, išskirtinių aplinkybių buvimas nėra būtinas. Teismas motyvavo ir teisiškai pagrindė, kodėl sutrumpino paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančio ANK 426 straipsnio 1 dalį už padarytą pažeidimą (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) nėra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tokį administracinį nusižengimą laiko mažiau pavojingu nei tai buvo nusižengimo padarymo metu, o atsakomybę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog jis automobilio nevairavo būdamas neblaivus, jis nubaustas už tai, kad alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio. Nesutinka su apeliantu, jog grąžinus teisę vairuoti transporto priemonę anksčiau laiko, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Priešingai, tvirtina, jog jo patiriami nepatogumai dėl darbo, šeiminių aplinkybių, patvirtina, jog jis dėl savo netinkamo elgesio padarė atitinkamas išvadas.Atskirasis skundas tenkintinas.ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas, remiantis šiame įstatyme numatytomis taisyklėmis, tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi visi klausimai šioje byloje turi būti sprendžiami vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normomis. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).Apelianto manymu, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. sutrumpinti teisę vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog šiuo atveju esant tik formaliems pagrindams taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatos nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų įvykdymas sudaro tik prielaidą teikti prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Pareiškėjas, atsiliepime į skundą pažymėjo, jog taikant ATPK 329 straipsnio nuostatą, nėra būtina nustatyti aplinkybių sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą, tačiau atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, su tokia pozicija nesutiktina. Kaip minėta, būtina nustatyti ne tik ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, bet ir įvertinti visas aplinkybes, kurios vertintinos sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą.

Apylinkės teismo manymu, tokias aplinkybes sudaro tai, jog pažeidėjas už administracinį pažeidimą buvo baustas tik 2014-10-24 ir tai, kad prižiūri neįgalią motiną. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokios aplinkybėmis nėra laikytinos ypatingomis ir reikšmingos ATPK 329 straipsnio taikymui. Visiškai sutiktina su apeliante, jog šeiminės ar darbinės aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pažymėtina, kad apeliantas, prieš padarydamas pažeidimus turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki pažeidimų padarymo ir tai jam nesukliudė juos padaryti. Tai, kad G. R., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Visiškai nesutiktina su pareiškėju, jog naujasis šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas už analogiškus pažeidimus numato švelnesnę nuobaudą nei pažeidimo metu galiojantis ATPK. Kaip matyti, pareiškėjas yra nubaustas už trijų pažeidimų padarymą, t. y. numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas išskiria tik ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nurodo, jog už analogiško pažeidimo padarymą ANK nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 426 straipsnio 7 dalis), todėl mano, kad vien ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra nubaustas ir už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (po eismo įvykio nustatytas 2,01 prom. neblaivumo laipsnis) bei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, kurių dispozicijose nurodyti pažeidimai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (<....psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)).Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Taigi matyti, kad naujasis kodeksas numato netgi griežtesnę nuobaudą už analogiško pažeidimo padarymą, todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentai, susiję neva su švelnesne atsakomybe pagal ANK, yra nepagrįsti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. paliktas nepakeistu, už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skirta nuobauda, kuri šiuo atveju yra minimali sankcijoje nustatytai, turi būti taikoma visą teismo paskirtą terminą.Apeliantė atskiruoju skundu (kurį netinkamai įvardijo kaip apeliacinį skundą) prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju teismas sprendė pareiškėjo prašymą, pateiktą ATPK 329 straipsnio pagrindu, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šio prašymo pateikimas neturi jokios įtakos nutarimo, kuriuo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teismas dėl šio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo neturi jokio teisinio pagrindo pasisakyti. Sprendžiamas klausimas tik dėl pareikšto prašymo pagrįstumo. Taigi reikalavimas palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą yra nesusijęs su prašymo nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantas prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas ATPK 329 straipsnio taikymui, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą tenkinti – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo G. R. prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.