- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-149-190-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- E. K.
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 149-190-2011
Teisėja Irma Randakevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.5., 2.4.6.3.2.
2011 m. balandžio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – areštu 52 (penkiasdešimt dviems) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. nustatytomis taisyklėmis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,098 g narkotinės medžiagos - metadono, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. gegužės 20 d., kol tą pačią dieną, 12.43 val., minėtame bute už 40 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – metadono.
Be to, kaltinamoji E. K. nuteista už tai, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 1,016 g narkotinės medžiagos - metadono, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. liepos 12 d., apie 14.20 val., kol minėto buto kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą kiekį metadono.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, nors E. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ji pripažįsta iš dalies, tačiau faktiškai savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos, kaip ir kaltės dėl kitos nusikalstamos veikos, t.y. numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ji nepripažino. Ji teigė, kad metadoną, kurį turėjo namuose, yra gavusi iš Psichikos sveikatos centro ir jį laikė teisėtai, buvo jo susitaupiusi, liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, ji įpylusi apsirikus vietoj degtinės metadono. E. K. parodė, kad 2010 m. gegužės 19 d. ji lankėsi Psichikos sveikatos centre (yra įrašai ir jos asmens sveikatos istorijoje) ir gavo tąkart metadono savaitei, t.y. 120 ml metadono septynioms dienoms, vienai dienai 15 ml metadono. Be šio metadono, kaip parodė kaltinamoji, jos namuose buvo jos susitaupytas per metus metadono kiekis: buvo apie litrą metadono rudame stikliniame butelyje su užrašu „Metadon“, mažesniame stikliniame butelyje nuo sulčių kažkiek metadono. Nėra nustatyta, kad šį metadono kiekį E. K. būtų gavusi, pirkusi ar kitaip įgijusi iš pašalinių asmenų, dėl to šią aplinkybę – narkotinės medžiagos įgijimą nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens – teismas iš kaltinimo pašalino. E. K. nurodė, kad pakaitinėje gydymo metadonu programoje ji dalyvauja ilgą laiką, puikiai išmano šios programos taisykles, turi pakankamai žinių apie metadoną. Kaip matyti iš bylos dokumentų, E. K. su Antakalnio Psichikos sveikatos centru yra pasirašiusi sutartį dėl dalyvavimo pakaitinėje gydymo metadonu programoje, supažindinta su šios programos taisyklėmis, t.y. pasirašė sutartį, kurioje nurodytos paciento pareigos, tarp jų: leisti personalui įsitikinti, kad metadonas nenuslepiamas, metadono neduoti ir neparduoti kitiems asmenims. E. K. pasirašė, kad yra supažindinta, jog metadono vartojimas ne pagal paskirtį, jo perdavimas kitiems asmenims užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Taip pat kaltinamoji pasirašė, kad yra supažindinta, jog metadonas yra stipri psichiką veikianti medžiaga, galinti pakenkti sveikatai panaudojus ne pagal paskirtį, kad yra atsakinga už saugų metadono laikymą. Jeigu bus išduotas į rankas, atsako už pasekmes (b.l. 220-221). Apylinkės teismo manymu, E. K. privalėjo žinoti, jog metadonas įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą pagal minėtas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija). Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatvo, jog ne mažiau kaip 0,098 g narkotinės medžiagos - metadono, kaltinamoji E. K. laikė neteisėtai bute, esančiame Apkasų g. 13-60, Vilniuje, iki 2010 m. gegužės 20 d. su tikslu parduoti. Narkotinės medžiagos laikymas yra vienas iš alternatyvių požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Teimas taip pat nustatė, kad kaltinamoji E. K. pardavė ne mažiau kaip 0,098 g narkotinės medžiagos – metadono NVIEM dalyviui. Teismas pažymėjo, jog viso teisminio bylos nagrinėjimo metu E. K. tvirtino, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, yra jos pažįstamas A. K. ir tai vertino kaip kaltinamosios versija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog apie E. K. narkotinės medžiagos pardavimo faktą liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, patvirtino liudytojai I. Č., Ž. Ž., pats liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, vaizdo įrašas, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad skysčio indelyje, kurį iš E. K. gavo liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, sudėtyje yra narkotinė medžiaga - metadonas. Narkotikų pirkimui iš E. K. buvo taikytas ir sankcionuotas NVIEM. Kaltinamosios gynėja teisiamajame posėdyje prašė patikrinti faktinį NVIEM pagrindą. Nustatyta, kad NVIEM sankcionuotas pagal turimą operatyvinę informaciją dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo Vilniaus mieste (VPK Specialiosios ekspertų komisijos protokolo išrašas ir teikimas „Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo“, b.l. 6-7). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje yra teisinis ir faktinis pagrindai NVIEM atlikti, NVIEM veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, duomenys, gauti atliekant NVIEM, patvirtinti duomenimis, gautais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais, įgyvendinant NVIEM, E. K. nebuvo provokuojama. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tą informacijos dalį, su kuria supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai, t.y. byloje esančius teismo paminėtus įrodymus. Įvertinus šių įrodymų visumą, teismui nekilo abejonių dėl NVIEM teisinio ir faktinio pagrindo, provokacijos nebuvimo, kitų NVIEM taikymo sąlygų buvimo, kurios atskleistos teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios gynėjos prašymas prašyti atititinkamų institucijų išslaptinti byloje nesančią operatyvinę informaciją dėl NVIEM taikymo E. K. atžvilgiu ir ją pareikalauti pateikti buvo atmestas kaip perteklinis. Šiuo atveju teisiamojo posėdžio metu buvo ištirtas ne tik NVIEM dalyvių veikimo būdas modelio realizavimo metu, bet ir visos bylos aplinkybės, tiek susijusios, tiek nesusijusios su NVIEM, šių aplinkybių visuma. Apylinkės teismas nustatė, kad E. K. narkotinės medžiagos – metadono – pardavė NVIEM dalyviui, tačiau kadangi nustatyta, kad ji ne mažiau kaip 0,098 g metadono laikė namuose – o tai alternatyvus baigtas veiksmas, jos nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nors kaltinamoji E. K. nepripažino savo kaltės padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. Vėlgi ji teigė, kad metadoną, kuris paimtas kratos metu, ji laikė namuose teisėtai. Iš tiesų dalį metadono – 100 ml (b.l. 40-41), kuris vėliau E. K. buvo gražintas, ji laikė teisėtai, kitą dalį, t.y. 1,016 g narkotinės medžiagos – metadono kaltinamoji laikė neteisėtai. Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina kratos protokolo duomenys, specialisto išvada, liudytojų I. Č. bei Ž. Ž. parodymai, pačios kaltinamosios parodymai, kad tam tikras metadono (prarūgusio, kai teigė kaltinamoji) kiekis jos buvo laikomas indelyje nuo „Kubuš“, ir apie vienas litras sutaupyto metadono – rudame stikliniame butelyje su užrašu „Metadon“. 1,016 g narkotinės medžiagos – metadono kaltinamoji sutaupė ir laikė neteisėtai, ji veikė tiesiogine tyčia, nenustatyta, kad dėl šio kiekio metadono kaltinamoji būtų turėjusi tikslą jį platinti, dėl to E. K. nusikalstama veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamoji E. K. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens įgijo minėtą kiekį metadono, kaip neįrodyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta, jog „neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė 0,098 g metadono, 2010-05-20 pardavė NVIM dalyviui Nr. 2 nurodytą kiekį metadono“ pakeisti, jog ji „2010-05-19 Antakalnio poliklinikos PSC savo vartojimui namuose gavo savaitinę dozę (0,105 g) metadono ir 2010-05-20 dalį minėto metadono, iš viso 0,098 g, išplatino pas ją atėjusiam pažįstamam narkomanui A. K.“.
Apeliantė prašo už jai inkriminuotas veikas skirti švelnesnes, nei numato baudžiamasis įstatymas, bausmes ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba laisvės atėmimo bausmės vydymą atidėti.
Savo apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat prašo išslaptinti liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, iškviesti ir apklausti Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoją psichiatrą, jos dukros gydytoją psichiatrę D. T. bei psichologę D. V.. Be to, siekinat ištirti jos sveikatos būklę bei galimybę atlikti realią laisvės atėmimo bausmę E. K. prašo skirti jai medicininę ekspertizę, o jos dukrai A. K. – psichologinę ekspertizę.
Nuteistoji teigia, jog 1995 m. Vilniaus priklausomybės ligų centre jai buvo diagnozuota priklausomybė nuo opioidų, ji su centru pasirašė dvišalę sutartį ir pradėjo gydymą metodonu. Gydymas vyko sėkmingai ir ji palaipsniui mažino metadono dozę. Pradžioje ji kasdien turėdavo vykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir ten išgerti skiriamą metadono dozę, nuo 2004 m. metadonas jai išduodamas į rankas vieną kartą į savaitę. E. K. pažymi, jog metadono dozę ji periodiškai mažino, kas rodo, jog ji neturėjo tikslo jo kaupti ir platinti. Juolab, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, jog ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. liepos 12 d. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 1,016 g narkotinės medžiagos – metadono.
E. K. prašo įvertinti tą aplinkybę, jog ji 2010-05-19 lankėsi Antakalnio psichikos sveikatos centre, kur jai buvo išduota savaitinė metadono dozė – 105 ml ir būtent iš šito teisėtai laikytos metadono dozės (tai patvirtina įrašas jo0s medicininėje kortelėje ir liudytojų A. M. bei J. K. parodymai) jis ir įpylė 98 ml pas ją atėjusiam A. K., todėl neteisinga yra teismo išvada, jog ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,098 g narkotinės medžiagos – metadono.
Kaip teigia apeliantė, ji apklausiama 2010-07-12 pripažino metadono išplatinimo faktą. A. K. 2010 m. gegužės mėnesį pas ją lankėsi 2 kartus. Pirmą kartą ji jam jokių narkotinių medžiagų nedavė. Antrą kartą A. K. pas ją užėjo 2010-05-20. Pamačiusi A. K. jai kilo įtarimas, jog tai gali būti policijos provokacija, nes jis buvo apsirengęs per didelę striukę, tačiau apie tai jam nepasakė. A. K. jos paprašė įpilti 100 g, tačiau neįvardijo ko ir ji, suprasdama, kad ją nori „pakišti“, nutarė įpilti degtinės, tačiau dėl blogos savijautos sumaišė buteliukus ir įpylė iš Antakalnio psichikos sveikatos centro gauto metadono. Apeliantė taip pat pažymi, jog ji nieko nesakė apie kainą, ji tiesiog paėmė tiek pinigų, kiek davė A. K., nes jis buvo jai skolingas, ir šiuos pinigus padėjo į lentyną.
E. K. atkreipia dėmesį, jog tikslingai buvo apkarpyta ir sutrumpinta filmuota medžiaga, t.y. sunaikinti įrodymai, patvirtinantys, jog ji buvo pažadinta iš miego bei faktą, jog A. K. duotų pinigų ji neskaičiavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo išslaptinti liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas. Teigia, jog tai A. K., kurį ji pažįsta. Anot E. K., dangstydamasis anonimiško liudytojo statusu, minėtas asmuo davė melagingus parodymus, jog nepažįsta jos buvusio vyro, taip pat tai, kad nesiskolino iš jos pinigų ir iki šiol skolos nėra atidavęs. Be to, jis išsigynė, jog buvo pas ją atėjęs iki 2010-05-20 ir norėjo pirkti narkotikų, tačiau iš jos nieko negavo. Dėl tokio A. K. statuso, didžioji dalis klausimų buvo atmesti, o į kai kuriuos jis iš viso neatsakė.
Apeliantė tvirtina, kad ji klaidingai manė, jog jai skirtą metadono perteklių ji gali laikyti namuose, nes jis įgytas teisėtai. Be to, ji bijojo, kad gali būti sustabdyta metadono programa arba jo pritrūks, nes Antakalnio psichikos sveikatos centre yra buvę tokių atvejų, ir ji dėl to patirs abstinenciją.
Toliau savo skunde apeliantė pripažįsta, jog ji gydymuisi gautą ir nesuvartotą metadoną daugiau kaip metus neteisėtai laikė savo namuose ir todėl yra kalta nusikaltimo, numatyto BK 259 str. l d, padarymu. Taip pat ji prisipažįsta, kad iš vakaro gautą savaitinę metadono dozę 2010-05-20 už 40 Lt pardavė A. K., t.y. pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo, BK 260 str. l d., padarymo.
E. K. atkreipia dėmesį į tai, jog Aukščiausis Teismas analogiškose bylose, kai yra taikomas NVIM, nusikaltimą darančio asmens veiksmai kvalifikuoja kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, nes nusikalstama veika buvo užkardyta ir nėra pilnai baigta, todėl jos nusikalstama veika buvo kvalifikuota neteisingai.
Teismas, nuteistosios teigimu, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog nuo 2000 m. jai nustatyta 2 invalidumo grupė ir 40 % darbingumo lygis, o įkalinimo šstaigoje ji negaus reikiamo gydymo, režimo bei medikamentų. E. K. prašo atsižvelgti į tai, jog ji viena augina mažametę dukrą, tėvas vaiku nesirūpina, paskutinį kartą lankė 2006 m. ir, jos žiniomis, šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Be to, jos dukrai dėl diagnozuotų ligų taip pat reikalingi medikamentai, nuolatinė priežiūra bei bendravimas su mama, nes jos yra labai artimos. Anot apeliantės, jai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tai negatyviai paveiks jos dukrą bei pakenks jos psichikai.
E. K. tvirtina, jog neturėdama teisinio išsilavinim ji nesuvokė, kad kaltės prisipažinimas turi būti suformuluotas labai aiškiai, todėl, jausdama didelę gėdą, kad yra teisiama už tokius sunkius nusikaltimus, proceso metu ji savo kaltę mėgino sumenkinti, ir jos prisipažinimas nebuvo aiškus ir konkretus. Teigia, jog dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi ir pažada ateityje nebenusikalsti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji E. K. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios E. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
E. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,098 g narkotinės medžiagos – metadono, bute esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010-05-20, kol tą pačią dieną, 12.43 val. minėtame bute už 40 litų pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, kuriam taikomas anoniškumas Nr. 2 nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – metadono. Apeliaciniu skundu ji prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. pakeisti į „ ...2010-05-19 E. K. Antakalnio poliklinikos PSC savo vartojimui namuose gavo savaitinę dozę – 0, 105g – metadono, kurio dalį 0,098g 2010-05-20 išplatino pažįstamam narkomanui A. K., kuris byloje figūruoja kaip NVIM dalyvis Nr. 2 „.
Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje ir spręsdamas nuteistosios padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimą teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl jos kaltės, įvykdžius nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. Apeliacinė instancija sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendyje išsamiai yra aptarti pačios apeliantės, apklaustų liudytojų parodymai, rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuoti reikšmingi faktiniai duomenys, peržiūrėto vaizdo įrašo turinys, remiantis kurių analize padarytos pagrįstos išvados dėl E. K. kaltės, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl E. K. kaltės ir sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai nuosprendyje įvertinti teisingai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. įtvirtintų ir įrodymams keliamų reikalavimų.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad E. K. pardavė NVIEM dalyviui 0,098 g metadono, ko neneigia ir apeliantė savo skunde. Teismo nuosprendyje pakankamai išsamiai yra aptarta, kodėl nuteistoji ne mažiau kaip 0,098 g metadono laikė savo bute, nepaisant to, kad buvo supažindinta su jo vartojimu bei naudojimu ne pagal paskirtį ir draudimu perduoti kitiems asmenims. Todėl apylinkės teismo išvadai dėl 0,098 g narkotinės medžiagos metadono laikymo neteisėtumo bei jo pardavimo pritartina, o apeliacinio skundo prašymas pakeisti nuosprendžio BK 260 str. 1 d. konstatuojamos dalies formuluotę, atmestinas.
Skirdamas bausmę E. K. pirmosios instancijos teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, o kolegija susipažinusi su bylos medžiaga sutinka su šia išvada.
Teismo nuosprendyje nurodyta, jog apeliantė anksčiau buvo teista už nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, padarymą, yra išsituokusi, vieniša mama, auginantį nepilnametę dukterį, nedirbanti, turinti 40 procentų darbingumo bei neįgalumą, šiuo metu gydosi ir tuo stengiasi išsivaduoti iš priklausomybės nuo narkotikų bei atsižvelgiant į šias aplinkybes ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ( BK 260 str. 1 d. – sunkus nusikaltimas ) teismas nusprendė paskirti jai šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydį parinko mažesnį nei BK 260 str. 1 d. numatytas vidurkis.
Susipažinusi su bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtas E. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes įvertino tik formaliai, neatkreipdamas tinkamo dėmesio į jų reikšmingumą skiriant bausmę. Todėl paskyrė per griežtą bausmę.
Skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, tačiau turi suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, jog kaltininkui straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Minėta teisės norma padeda teismui individualizuoti bausmės ribas konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas E. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, atitinkančias BK straipsnių sankcijose nustatytas ribas savo rūšimi. Tačiau apeliacinės instancijos vertinimu nuosprendžiu nuteistajai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju pripažintina per griežta, kadangi skiriant bausmę iš esmės buvo atsižvelgta tik į padarytos veikos sunkumą ( BK 260 str. 1d . ), bet nebuvo tinkamai įvertintos kitos, kolegijos manymu, reikšmingos aplinkybės.
Iš tikrųjų E. K. praetyje du kartus buvo teista už nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, padarymą. Tačiau būtina pažymėti, jog šiais atvejais ji buvo teista ne už narkotinių medžiagų platinimą ar pardavimą, o už jų neteisėtą įgijimą ir laikymą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, o teistumai yra išnykę. Be to, bylos medžiaga tvirtina, kad nurodytų teistumų metu ji vartojo narkotines medžiagas, o šiuo metu, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, gydosi ir tuo stengiasi išsivaduoti iš priklausomybės nuo narkotikų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. K. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista už vieną narkotinių medžiagų pardavimo faktą.
Kolegijos vertinimu skiriant bausmę nuteistajai pakankamai reikšmingomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji yra išsiskyrusi, o jos mažametės dukros A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su apeliante ( tvirtina ištuokos liudijimas, t. 1. b.l. 139, 2003-12-16 teismo sprendimas, b.l. 162-163 ). Seniūnijos pažyma tvirtina, jog nuteistoji adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kartu tik su savo mažamete dukra ( t., 1, b.l. 141 ). Byloje pateikta nemažai medicininių dokumentų tvirtinančių apie tai, kad E. K. yra silpnos sveikatos, turi tik 40 procentų darbingumą bei neįgalumą, o jos dukra taip pat turi sveikatos sutrikimų ( t. 1, b.l. 142-146, 151-161 ). Kolegija sprendžia, jog esant aukščiau nurodytoms išimtinėms aplinkybėms realios ir pakankamai ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės, net minimalios, numatytos BK 260 str. 1 d., skyrimas E. K. itin neigiamai paveiks jos mažametę dukrą, jos psichinę būseną, kuri tuo pačiu neteks tinkamos motinos priežiūros ir globos. Be to, ir apeliacinio skundo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad bent šiuo metu nuteistoji suvokė savo veiksmų neleistinumą ir neteisėtumą bei gailisi. Vis dėlto apeliacinės instancijos manymu byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei, negu įstatymo numatytai bausmei, skirti. Todėl apeliantės atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos bei skirtinos ne BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. numatytos bausmės, o švelnesnė, nesusijusi su laisvės atėmimu, bausmė – laisvės apribojimas ( BK 48 str. ), nustatant įpareigojimus bei draudimus. Tokiu būdu nuteistosios elgesys bus kontroliuojamas bausmę vykdančių institucijų, o ji turės galimybę pilnaverčiai rūpintis mažametės dukros sveikata ir auklėjimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p. kolegija
nusprendė:
E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti.
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., ir nubausti ją:
pagal LR BK 260 str. 1 d. pritaikius LR BK 54 str. 3 d. – laisvės apribojimu dviems metams, įpareigojant E. K. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei uždraudžiant jai bendrauti su asmenimis, pageidaujančiais įsigyti narkotinių arba psichotropinių medžiagų,
pagal LR BK 259 str. 1 d. pritaikius LR BK 54 str. 3 d. – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją nuo 22.00 val iki 6.00 val. būti namuose bei uždraudžiant bendrauti su asmenimis, pageidaujančiais įsigyti narkotinių arba psichotropinių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. K. galutinę bausmę, pritaikius LR BK 54 str. 3 d. – laisvės apribojimą dviems metams, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir uždraudžiant bendrauti su asmenimis, pageidaujančiais įsigyti narkotinių arba psichotropinių medžiagų.
Išaiškinti E.K., kad ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-17 nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.