- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2-12823-937/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08356-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Erika Zablockaja (pirm.)
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- J. Ž.
- Advokatai
- Vygaudas Molis, Šarūnas Jazukevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022-04-19 nutartimi nutarta priimti ieškovo K. G. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl 8 360,02 Eur žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o likusią dalį atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad J. Ž. ir D. G. yra jo seserys. Teigia, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2000-10-11 sprendimu Nr. 41-9774 atkūrė V. T. G., kuris yra J. Ž., D. G. ir K. G. tėvas, buvusio savininko V. R. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į lygiavertį 1,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1).
Vilniaus apskrities viršininkas 2000-10-31 sprendimu Nr. 86-4377 atkūrė V. T. G. buvusio savininko V. R. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 6,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į lygiavertį 0,30 ha žemės sklypą ūkio veiklai, 2,03 ha žemės sklypą miško veiklai, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2).
Minėtą turtą, mirus V. T. G., paveldėjo jo žmona G. G. pagal 2004-08-18 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-11352. Paveldėtoja pagal 2005-02-15 dovanojimo sutartį Nr. 8-1628 padovanojo Žemės sklypą Nr. 1 savo dukrai D. G., o Žemės sklypą Nr. 2 dukrai J. Ž. Teigia, jog ieškovas apie dovanojimo sandorius sužinojo tik kreipęsis į advokatą, kuomet pradėta aiškintis, kur yra atkurti žemės sklypai. Ieškovo vertinimu, jo mirusi motina negalėjo suprasti, ką ji pasirašo, nes buvo lengvabūdiško charakterio, niekada jo, kaip sūnaus, neišskirdavo, todėl mano, jog dovanojimo sandoris yra nepagrįstas, neteisingas, sudarytas pasinaudojant motinos lengvabūdiškumu. Teigia, jog faktą apie dovanotus žemės sklypus seserys yra nuslėpusios nuo ieškovo.
Nurodo, jog 2022-03-25 kreiptasi į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarę, prašant pateikti 2005-02-15 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 8-1628, tačiau 2022-03-25 gautame atsakyme iš notarės nurodoma, jog prašomų pateikti dokumentų negalima, nes ieškovas nėra patvirtintos dovanojimo sutarties dovanotojas ar apdovanotasis.
Nurodo, jog Apskrities viršininko 1997-12-22 įsakymu Nr. 08-4647, 2000-06-29 sutartimi Nr. AŠR-1674 V. T. G. nuosavybės teise pripažino: 1) ½ turto dalį į 1,416 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3), 2) ½ nekilnojamojo turto dalį į 2,146 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 4), 3) kitą nekilnojamojo turto dalį, t. y. 18,1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 5). Mirus V. T. G. Žemės sklypus Nr. 3, 4, 5 paveldėjo žmona G. G. pagal 2004-08-18 paveldėjimo teisės liudijimą, o mirus šalių motinai, Žemės sklypus Nr. 3, 4, 5 pavelėjo J. Ž., D. G. ir K. G. pagal 2011-06-23 paveldėjimo teisės liudijimą po 1/3 lygiomis dalimis.
2011-08-18 J. Ž. ir D. G. sudarė dalies Žemės sklypo Nr. 5, t. y. 4 ha nuomos sutartį su L. K. be ieškovo sutikimo. Nuomos sutartyje pastebimas padirbtas ieškovo parašas. Mokėjimus už ieškovui tenkančią dalį atsakovė atlikdavo į asmeninę ieškovo banko sąskaitą.
2011-08-19 ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sudarė likusios dalies žemės sklypo Nr. 5 nuomos sutartį su N. L. Nuomos sutarties dokumentus tvarkė, administravo atsakovė, kuri asmeniškai su ūkininku susitarė, jog jam de fakto būtų nuomojama 15 ha Žemės sklypo Nr. 5 dalis, o de jure tik 11 ha, siekiant sumažinti susidariusius mokesčius. Šis faktas nuslėptas nuo ieškovo. Teigia, jog ieškovui buvo mokama nuoma už 3 ha, nors turėjo būti mokama už 3,6 ha, nors raliai turėjo gauti už 5 ha. Teigia, jog 6 m. ieškovui buvo mokama už 3 ha po 915 Lt, iš viso 5 490 Lt, nors turėjo būti mokama už 5 ha, iš viso 1 650 Lt. Atsakovė ieškovui per 6 m. sumokėjo 5 490 Lt, nors turėjo 9 900 Lt, todėl atsakovė liko skolinga 4 410 Lt (1 277,22 Eur).
Teigia, jog ieškovas liko apgautas taip pat dėl sodo namelio, kurį turėjo paveldėti ieškovas. Nurodo, jog tėvas dukroms buvo nupirkęs po butą (duomenys neskelbtini), todėl nenorėdamas nuskriausti sūnaus (ieškovo), prižadėjo atiduoti namą, tokią valią tėvas buvo išreiškęs ne kartą girdint visai šeimai. Po motinos mirties atsakovė namą su žemės sklypu pardavė už 240 000 Lt (ieškovo žiniomis ši suma gauta į dvi atskiras banko sąskaitas po 110 000 Lt ir 130 000 Lt), o ieškovui sumokėta tik 58 000 Lt. Teigia, jog sumos nurodytais dydžiais buvo pervedamos todėl, jog atsakovė galimai norėjo nuslėpti tikrąją nekilnojamojo turto kainą, siekiant išvengti mokesčių, todėl oficialią namo pardavimo kainą sudarė tik 110 000 Lt. Pasak ieškovo, tokiu būdu atsakovė galimai siekė apgauti valstybę, nevykdė tėvo valios tokiu būdu nusavindama sau ieškovui neišmokėtą 22 000 Lt ( 6 371,64 Eur) sumą.
Atsakovei 2022-02-01 pateikta raštiška pretenzija, prašant atlyginti 12 721,62 Eur patirtų nuostolių, tačiau 2022-02-17 gautas atsakovės nesutikimas. Paaiškėjo, jog namas pirmiausiai buvo užrašytas D. G. vardu pagal pirkimo pardavimo sutartį, o vėliau parduotas atsakovei. Teigia, jog šis faktas nuslėptas nuo ieškovo, siekiant užvaldyti visą tėvų turtą ir palikti atsakovą be turto.
Po motinos mirties atsakovė nusavino pinigus, esančius Swedbank banko sąskaitoje, tai patvirtina banko išrašas. Remiantis banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2011-01-17 iki 2012-01-17 matoma, jog iškart po mamos mirties iš jos banko sąskaitos buvo atliktas 4 000 Lt pavedimas į atsakovės dukros banko sąskaitą. 2011-01-18 atliktas 3 211 Lt pavedimas, 2011-02-11 atliktas 39,19 Lt mokėjimas AB TEO LT, 2011-03-15 išgryninta 100 Lt, 2011-03-16 už pirkinius parduotuvėje Maxima sumokėta 13,48 Lt. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog atsakovė pasisavino ir išvaistė 7 366,47 Lt (2 133,48 Eur), todėl pinigines lėšas padalinus lygiomis dalimis, atsakovė ieškovui skolinga 711,16 Eur.
Ieškovas remdamasis teismų formuojama praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., teigia, jog dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovas patyrė žalą, kuri siekia 28 865 Lt ( 8 360,02 Eur). Patirta žala turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu teismo prašo: 1) įtraukti trečiuoju asmeniu D. G., 2) liudytojais apklausti N. L., L. K., O. M., G. V. (buvusi pavardė Ž.), 3) priimto ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pasisakydama dėl 1 277,22 Eur žalos kaip nepaskirstyto nuomos mokesčio nurodo, jog ieškovas ieškinyje deklaratyviai aiškina, jog ūkininkui N. L. šešerius metus buvo nuomojama ne 11 ha, o 15 ha žemės sklypas, o per šį laikotarpį ieškovui sumokėta tik 5 490 Lt vietoj 9 900 Lt, todėl prašo priteisti 1 277,22 Eur žalą (4 410 Lt). Atkreipia dėmesį, jog poziciją apie paskirstytą nuomos mokestį grindžia bankinės sąskaitos išrašu už laikotarpį tik nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, nors teigia, jog žemės sklypas nuomotas šešerius metus. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. žemės sklypo 11 ha nuomojami ūkininkui N. L., o 4 ha ūkininkui L. K., o nuo 2015 m. visi 15 ha nuomojami ūkininkui N. L. Ūkininkai nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2011-2015 pervesdavo atsakovei, o nuo 2016 m. nuomos mokestis pervedamas D. G. Teigia, jog nurodytu laikotarpiu gautas nuomos mokesčio pajamas pervesdavo sąžiningai, teisingai padalino, paskirstė.
Teigia, jog ieškovas, atsakovė, sesuo D. G. 2011-08-18 sudarė žemės sklypo nuomos sutartį dėl 4 ha žemės sklypo nuomos ūkininkui L. K. bei 2011-08-19 žemės nuomos sutartį dėl 11 ha nuomos ūkininkui N. L. Pagal abi sutartis sutartas vienodas 250 Lt už 1 ha nuomos mokestis. 11 ha žemės sklypo metinis nuomos mokestis sudarė 2 750 Lt, atitinkamai ieškovui 916 Lt, o 4 ha žemės sklypo metinis nuomos mokestis sudarė 1 000 Lt, atitinkamai ieškovui 333 Lt. Ūkininkai paeidavo, jog visas nuomos mokestis būtų pervedamas iš vieno į nuomotojų banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, jog D. G. gyveno ne Lietuvoje, o ieškovas turėjo ir iki šiol turi problemų dėl alkoholio, visų bendru sutarimu nutarta, jog pinigai pervedami į atsakovės banko sąskaitą, o pastaroji padalins nuomos mokestį kitiems nuomotojams. Teigia, jog šią pareigą laikotarpiu nuo 2011-2015 vykdė sąžiningai, o nuo 2016 m. savo iniciatyva atsisakė vykdyti, todėl ją vykdyti perėmė sesuo D. G. Nurodytu laikotarpiu atsakovė ieškovui pervedė 6 250 Lt (1 810,13 Eur) sumą. Nuo 2017 m. ūkininkui L. K. atsisakius nuomoti 4 ha žemės sklypą, šį žemės sklypą sutiko nuomotis ūkininkas N. L., todėl bendras nuomojamas žemės sklypo plotas nuo 2017 m. buvo 15 ha, mokant po 130 Eur už 1 ha arba bendrą 1 950 Eur sumą, kuri pervedama D. G. Kadangi ji nuo 2016 m. tiesiogiai iš ūkininkų negaudavo nuomos mokesčio, todėl neturi duomenų, kaip nuo šio laikotarpio buvo atsiskaitoma su ieškovu, todėl negali būti laikoma atsakinga už laikotarpį nuo 2016 m.
Apibendrinant nurodo, jog už laikotarpį nuo 2011-2015 m. iš ūkininkų gavo bendrą 18 762,24 Lt (5 433,92 Eur) sumą, todėl turėjo pareigą ieškovui sumokėti 6 254,08 Lt ( 1 811,31 Eur), tačiau sumokėjo 6 343,64 Lt (1 837,25 Eur). Nurodo, jog atsakovė savo pareigas vykdė daugiau nei tinkamai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Už laikotarpį nuo 2011-2015 ieškovas gavo visus nuomos pinigus, atsakovė nėra jam skolinga, jokia žala atsakovės veiksmais nebuvo padaryta, todėl ieškovo reikalavimai šioje dalyje laikytini visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Nurodo, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog nuomos santykiai galėjo būti sudaromi jam nežinant, kadangi ieškovas žinojo visą informaciją, tiesiogiai bendravo su nuomininkais, vyko į vietą, bendravo telefonu, pasirašė sutartyse.
Dėl reikalavimo priteisti 6 371,64 Eur žalą dėl nepagrįstai negautos namo pardavimo dalies nurodo, jog ieškovas deklaratyviai nurodo, jog atsakovė namą pardavė už 240 000 Lt, o ne už 110 000 Lt, todėl jam turėjo būti sumokėta ne 58 000 Lt, o 80 000 Lt suma.
Nurodo, jog nei žemės sklypas, nei ant jo pastatytas namas niekada nuosavybės teise nepriklausė ieškovo tėvams ir net teoriškai negalėjo būti jo palikimo dalimi. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog žemės sklypą, ant kurio pastatytas namas, pagal 1998-09-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį įsigijo sesuo D. G., o namas pagal 2001-05-15 sodininkų bendrijos pažymą bei 2001-06-20 statinio priėmimo naudoti aktu užbaigtas statyti namas taip pat registruotas D. G. vardu. Duomenys patvirtina, jog namas, dar esant gyviems tėvams, sukurtas, įregistruotas sesers vardu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog tėvų valia būtų buvusi kitokia. 2006-01-16 pirkimo pardavimo sutartimi namas su žemės sklypu parduotas atsakovei. Atsakovė 2011-08-25 namą pardavė už 120 000 Lt kainą, o suma pervesta 2011-08-25 bankiniu pavedimu. Pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2011 m. pardavė nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl turėjo teisę gautus pinigus pasilikti sau, tačiau atsakovė geranoriškai, savo iniciatyva ieškovui skyrė ir ieškovui į banko sąskaitą pervedė 58 500 Lt sumą, t. y. padovanojo pinigines lėšas, atsižvelgdama į nestabilią brolio finansinę padėtį, turimą priklausomybę alkoholiui, siekdama jam padėti, paremti. Pažymi, jog esant gyvai ieškovo ir atsakovės motinai, pastaroji nuolat remdavo ieškovą finansiškai, nes dėl priklausomybės alkoholiui sunkiai sekėsi įsitvirtinti visuomenėje, užsitikrinti stabilias pajamas, todėl to ieškovas įprato būti remiamas kitų asmenų. Ieškovo teiginiai, jog namas su žemės sklypu parduoti už 240 000 Lt sumą, atliekant 110 000 Lt, 130 000 Lt bankinius pavedimus, neatitinka tikrovės. Net jei ir ieškovo deklaratyvūs įsivaizdavimai atitiktų realybę, tai nesudarytų jokio pagrindo ieškinio tenkinimui šioje dalyje, kadangi ieškovas neturi teisinio pagrindo pretenduoti iš atsakovės asmeninės nuosavybės turto pardavimo pajamas.
Pastebi, jog 58 500 Lt sumos dovanojimas nebuvo įformintas notarinės formos sutartimi, nors 2011 m. galiojusio CK 6.496 str. redakcijoje, tai buvo privalu. Atsakovė, remdamasi CK 1.80 str. 1 d., 1.93 str. 3 d., teismų formuojama praktika teigia, jog teismas savo iniciatyva privalo konstatuoti niekinio sandorio, tame tarpe sudaryto nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos, faktą, bei atitinkamai taikyti teisines pasekmes – taikyti restituciją tokio niekinio sandorio atžvilgiu, o šiuo atveju įpareigoti ieškovą atsakovei grąžinti 16 942,77 Eur (58 500 Lt) sumą.
Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti 711,16 Eur žalą kaip neva mirusios motinos iššvaistytas santaupas nepagrįstumo nurodo, jog atsakovė jokių veiksmų, priešingų įpėdinių interesams, neatliko, jokių pinigų nepasisavino, jų neišvaistė. Nurodo, jog pirmiausia, mirus motinai reikėjo skubiai organizuoti laidotuves. Tam reikėjo lėšų, kurių šalys neturėjo, todėl įpėdinių sutarimu nuspręsta laidotuvių išlaidoms padengti panaudoti motinos banko sąskaitoje buvusias 7 366,47 Lt santaupas. Teigia, jog pati motina ne kartą nurodžiusi, jog minėtus pinigus sutaupiusi būtent savo pačios laidotuvėms. Tai, jog minėtos lėšos panaudotos laidotuvių išlaidoms padengti, patvirtina ir tai, jog šalys motinos laidotuvėms neskyrė jokių asmeninių lėšų, todėl papildomų išlaidų nepatyrė. Antra, mirus motinai, atsakovė patyrė didžiulį stresą, vartojo raminamuosius vaistus, ieškovas liūdesį malšino alkoholiu, o sesers nebuvo Lietuvoje, banko sąskaitoje buvusio lėšos pervestos į atsakovės dukros sąskaitą, jog pastaroji pradėtų organizuoti laidotuves. Trečia, ieškovas akcentuoja tam tikrų procedūrų neatitikimus, norint panaudoti mirusio asmens banko sąskaitoje esančias lėšas, tačiau bylos kontekste reikšmės tai neturi, kadangi tai buvo atlikta įpėdinių valia, jų naudai, todėl jiems žalos nepadarė. Ketvirta, motinos laidotuvėms ir su tuo susijusioms reikmėms panaudotas iki 2 747 Lt likutis. Likusią 2 474 Lt sumą atsakovė laikotarpiu nuo 2011-03-03 iki 2012-03-13 bankiniais pavedimais pervedė ieškovui dėl jo sunkios finansinės padėties. Suma pervesta dalimis siekiant apsaugoti ieškovą, jog pastarasis neišleistų pinigų alkoholiui. Atsakovė, remdamasi CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.126 str., 1.127 str., teismų formuojama praktika teigia, jog ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas minėtose įvykiuose dalyvavo aktyviai, todėl žinojo ir (ar) galėjo žinoti apie pažeistas teises, tačiau ieškinį pareiškė 2022 m., ženkliai praleidęs terminą tokiam ieškiniui pareikšti.
Šalies argumentai
Ieškovas 2022-05-31 teismui pateikė dubliką, kuriuo prašė iš atsakovės J. Ž. priteisti patirtą žalą (nuostolius), kuri sudaro 7 904,74 Eur, apklausti liudytojus K. Š., N. S., G. R., V. A., D. Ž. bei iš atsakovių priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dublike nurodo, jog tiek sutartis dėl 4 ha žemės sklypo nuomos, tiek sutartis dėl 11 ha žemės sklypo nuomos buvo sudaryta be ieškovo sutikimo, o sutartys yra galimai padirbtos, nes pastebimas padirbtas ieškovo parašas. Nors sutartys dėl žemės nuomos buvo sudarytos 5 m., tačiau žemė buvo nuomojama pagal tas pačias sutartis 6 m. iš eilės. Kadangi 6 m. 1 ha kaina buvo 250 Lt, todėl per 6 m. už 15 ha vienam asmeniui yra 7 500 Lt. Vertinant atsakovės pateiktus įrodymus, už šį laikotarpį pervesta tik 4 662 Lt, nors turėjo būti pervesta 7 500 Lt, todėl atsakovė ieškovui skolinga 821,94 Eur (2 838 Lt).
Teigia, jog nepaisant visų nesutarimų, neišmokėjimų, netikslingų dovanojimų sandorių, ieškovas liko apgautas dėl namo, nes pastarasis turėjo atitekti būtent ieškovui. Nurodo, jog atsakovė namą fiktyviai įgijo, ateityje siekdama parduoti namą, didžiąją dalį pinigų pasilikti sau, siekiant apgauti ne tik brolį (ieškovą), tačiau galimai ir seserį. Teigia, jog ieškovas savo jėgomis, lėšomis statė, investavo į namą su žemės sklypu bei atliko šiuos darbus: įrengė vandentiekį, kanalizaciją, sudėjo naujus laiptus, apšildė namą iš lauko, aptvėrė tvoras, sudėjo vartus, vartelius. Atsakovei pardavus namą už 240 000 Lt bei ieškovui pervedus tik 58 000 Lt atsakovė ieškovui liko skolinga 6 371,64 Eur (22 000 Lt). Prašo liudytojais apklausti V. A., D. Ž., galinčius patvirtinti, jog ieškovas savo rankomis statė namą, kad už akių buvo atlikti pirkimai seserų vardu bei paliudys tai, jog tėvas siekė palikti namą ieškovui.
Mirus G. G., jos banko sąskaitoje liko pinigai, kuriais buvo naudojamasi 8 mėnesius po mirties. Po G. G. mirties 2011-01-17 atliktas pavedimas į atsakovės dukros banko sąskaitą, 2011-01-18 atliktas 3 211 Lt pavedimas, tačiau kam skirti pinigai nėra aišku. Nurodo, jog atsakovei pasisavinus 7 366,47 Lt sumą, esančią motinos banko sąskaitoje, nors šie pinigai turėjo būti padalinti lygiomis dalimis, todėl atsakovė ieškovui liko skolinga 711,16 Eur (2 455,49 Lt).
Atsiliepimas
Ieškovas, remdamasis CK 6.263 str. 1 d., 2.246-6.249 str., teigia, jog palaiko anksčiau išdėstytus argumentus dėl civilinės atsakomybės atsiradimo atsakovei, todėl dubliku nesutinka su atsiliepimu.
Atsiliepime dėl reikalavimo priteisti 6 37,64 Eur nurodyta, jog ieškovui nebuvo pagrindo pretenduoti bent į dalį namo su žemės sklypu pardavimo pajamų dalį. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog jis į namą su žemės sklypu investavo daug pinigų ir laiko, prisidėjo prie namo išlaikymo, jo gerinimo, todėl tiek laiko ir darbo įdedantis asmuo negali nepretenduoti bent į dalį namo pardavimo pajamų.
Remiantis teismų formuojama praktika, ieškovas teigia, jog nepaisant to, jog namas priklausė D. G., o vėliau atsakovei, tačiau ieškovui iš esmės pagerinus namą, investavus daug lėšų, darbo, todėl tai turėtų būti pripažįstama bendrąja daline nuosavybe, o tokiu atveju ieškovui priklauso dalis pajamų. Pažymi, jog darbai ieškovui kainavo daugiau nei gavo. Teiginiai, jog ieškovui nepriklauso dalis sumos už parduotą namą su žemės sklypu yra neteisingi, žemina.
Apie tai, jog namas su žemės sklypu užrašytas D. G. sužinojo tik pradėjęs konsultuotis su advokatu. Tėvas, dukroms nupirkęs po butą, norėjo namą su žemės sklypu palikti ieškovui, tačiau atsakovė tėvo noro neišpildė, pasisavino turtą, išmetė ieškovą į gatvę, todėl ieškovas šiuo metu priverstas nuomotis būstą. Atsakovė pasisavino didesnę pinigų sumą, šį faktą nuslėpė nuo ieškovo, todėl atsakovė ieškovui padarė žalos.
Teigia, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog gautą 58 500 Lt sumą ieškovas išleido alkoholiui, tokiais teiginiais ieškovą siekiama apšmeižti. Nurodo, jog gautą sumą naudojo pragyvenimui.
Nesutinka su teiginiais, jog motina G. G. ieškovą nuolat remdavo. Teigia, jog nuo 1980 m. jis turėjo nuolatines pajamas, kurias naudojo namui ir žemės sklypui gerinti. Ieškovas atsakovei sunku metu padėjo teikdamas maistą, jog atsakovei būtų lengviau gyventi. Teiginiai, jog ieškovas buvo išlaikomas kitų asmenų, yra melagingi.
Pasak ieškovo, atsakovės dėka ieškovas atsistojo ant kojų. Nors ieškovas ir turi neįgalumą, jis puikiai susitvarko buitiniame gyvenime, siekia susirasti darbą, jam nereikalinga globėja. Atsakovė siekia apšmeižti ieškovą, suformuluoti nepalankų teismo požiūrį į ieškovą.
Teigia, jog su ieškovu nebuvo tartasi dėl motinos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų panaudojimo. Ieškovui nesuprantama, kodėl pinigais buvo naudotasi dar 8 mėnesius po motino mirties. Nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pinigai panaudoti laidojimo reikmėms.
Laikotarpiu nuo 2011-03-03 – 2012-03-13 keliais pavedimais atsakovė ieškovui pervedė 2 747 Lt. Atsakovė pavedimo paskirtyje nenurodė, už ką perveda pinigus. Ieškovas laiko, kad atsakovė pasisavino motinos pinigus, nors pinigai turėjo būti padalinti lygiomis dalimis, todėl atsakovė ieškovui skolinga 711,16 Eur (2 455,49 Lt).
Už Žemės sklypo Nr. 5 nuomą ieškovui pervesta daugiau nei priklausė, tačiau iš pateiktų banko išrašų matyti, jog su paskirtimi už nuomą“ pervesta tik 4 662 Lt, kiti pavedimai atlikti nenurodant paskirties, todėl jų negalima priskirti atlygiui už žemės nuomą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turėjo gauti 7 500 Lt už nuomą, todėl atsakovė ieškovui skolinga 821,94 Eur (2 838 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovė 2022-06-16 teismui pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti ieškovo prašymus šaukti ir liudytojais teismo posėdyje apklausti K. Š., N. S., G. R., V. A. ir D. Ž., dubliku patikslintus ieškininius reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė, pasisakydama dėl reikalavimo priteisti 821,94 Eur žalą kaip nepaskirstytą nuomos mokestį, nurodo, jog ieškovas, atsakovė, D. G. 2011-08-18 bei 2011-08-19 sudarė žemės sklypo nuomos sutartis. Abiejose sutartyse nurodyti žemės sklypą identifikuojantys registro, kadastro numeriai, o ne dublike deklaratyviai nurodytas registro Nr., kurio nekilnojamojo turto registre joks nekilnojamasis daiktas nebuvo registruotas.
Nurodo, jog ieškovas neginčija lėšų gavimo fakto iš atsakovės. Aplinkybė, jog dalis bankinių pavedimų buvo atlikta nenurodžius tikslios jų paskirties, nepaneigia nuomos paskirstymo tinkamo įvykdymo, nes: 1) tinkamą pareigos įvykdymą patvirtina duomenų visumą, o ne vien tik pavedimai, 2) nėra imperatyvios pareigos nurodyti mokėjimo paskirtį, 3) ieškovas nenurodo kito teisėto lėšų gavimo iš atsakovės pagrindo, 4) nėra pagrindo išvadai, jog tikslus bankinio pavedimo neįvardijimas galėjo sukelti žalą, nes pajamos ieškovui realiai buvo pervestos. Reikalavimo patenkinimas šioje dalyje reikštų sumos, kurią ieškovas yra gavęs, priteisimą antrą kartą.
Šalies argumentai
Ieškovas dubliku prašo apklausti liudytojus, kurie dirbo kažkokią žemę, kurios ieškovas negali nurodyti, ir žino, kuri ji buvo. Nurodo, kad net jei ieškovo nurodomi asmenys dirbo kažkokią žemę, byloje nėra duomenų, jog tai susiję su nagrinėjama byla. Žemę dirbę žmonės negali ir neprivalo žinoti, kokiu pagrindu, sąlygomis valdoma žemė. Atsižvelgiant į tai, minėtų žemės sklypo dalių nuomos aplinkybes galės patvirtinti atsakovės prašomi apklausti liudytojai ūkininkai.
Teigia, jog papildomų asmenų šaukimas, apklausa šiuo klausimu būtų neobjektyvi, perteklinė, užvilkinanti procesą priemonė, todėl toks prašymas turėtų būti atmestas arba sprendžiamas po ūkininkų apklausos.
Pasisakydama dėl 6 371,64 Eur reikalavimo atsakovė nurodo, jog kritiškai įvertintos paties ieškovo dublike nurodytos aplinkybės, jog jis nuo 1980 m. turėjo pastovias pajamas, jas naudojo namo ir žemės sklypo tvarkymui, puoselėjimui, gerinimui.
Nurodo, jog žemės sklypą, ant kurio pastatytas namas, D. G. įsigijo tik 1998-09-28, t. y. po 18 m. laikotarpio nuo ieškovo nurodomų gautų pastovių pajamų. Namas užbaigtas statyti ir registruotas sesers vardu 2001 m., o 2006-01-16 namas parduotas atsakovei, o atsakovė namą pardavė už 120 000 Lt. Teigia, jog tokia kaina atitiko rinkos vertę.
Nurodo, jog nors ieškovas nurodo, kad minėti sandoriai fiktyvūs, atlikti kitomis sąlygomis, o namas su žemės su žemės sklypu pripažinti bendrąja daline nuosavybe, tačiau ieškovas nereiškė reikalavimų dėl 1998-09-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, 2001-05-15 sodininkų bendrijos pažymos, 2001-06-20 statinio priėmimo naudoti akto, kuriais buvo užbaigtos statybos ir konstatuotas Namo tinkamumas naudoti, nustatant jo savininkę D. G., 2006-01-16 pirkimo pardavimo sutarties, 2011-08-25 pirkimo pardavimo sutarties, t. y. sandorių (tame tarpe notarinių), kuriais buvo sukurti civiliniai santykiai, nustatytos jų šalims teisės ir pareigos, panaikinimo, pripažinimo negaliojančiais ir (ar) modifikavimo, taip pat nereiškia reikalavimo turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe.
Šalies argumentai
Ieškovas melagingai nurodo, jog atsakovė jį paliko be namų, kadangi ieškovas niekada negyveno nurodytame name, jame nelaikė daiktų, nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta bei atitinkamai niekada iš jo neišsikraustė ar juolab nebuvo iškraustytas priverstinai.
Pasisakydama dėl 711,16 Eur reikalavimo atsakovė nurodo, jog motinos santaupos didžiąja dalimi panaudotos laidotuvių reikmėms padengti, nedidelė dalis – einamųjų sąskaitų (įsiskolinimų) apmokėjimui, o likusi 2 747 Lt suma pervesta ieškovui. Nors nurodo, jog tokie veiksmai nebuvo suderinti su ieškovu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog jis būtų patyręs kokių nors laidojimo išlaidų.
Nurodo, jog atsakovas dublike pripažįsta laikotarpiu 2011-03-03 iki 2012-03-12 gavęs bendrą 2 747 Lt sumą, tačiau atsižvelgęs į tai, jog mokėjimo paskirtyje tiesiog nurodyta ,,pavedimas“, prašo dar kartą priteisti sumą, kaip neva patirtą žalą.
Ieškovas, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinyje, dublike nurodytus argumentus. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo atstovo poziciją. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinys nepagrįstas visiškai. Teigia, kad praleisti senaties terminai pareikštiems reikalavimams. Procesiniuose dokumentuose ieškovo pusė tarsi pripažino, jog terminai praleisti, prašė juos abstrakčiai atnaujinti, tačiau konkretaus prašymo nepateikė. Byloje nėra pateikta argumentų, kodėl terminas turėtų būti atnaujintas nėra. Nurodė, jog atsakovė iš ūkininkų gaudavo pinigus, juos paskirstydavo, neginčijo pinigų gavimo fakto. Argumentai, jog keli bankiniai pavedimai tiksliai nėra įvardinti, jog jie už nuomą, neįvardijus, jog jie galėjo būti kitais pagrindais, nėra pagrindas žalai atsirasti. Teigia, jog ieškovas neturi teisės pretenduoti į pajamas, gautas pardavus namą. Tai, jog atsakovė pardavusi namą reikšmingą sumą pervedė, t. y. padovanojo ieškovui, remiantis pateiktu reglamentavimu tokiam sandoriui turėjo būti taikoma notarinė forma, o ne tiesiog pervedant, todėl teismas turi pripažinti tokį sandorį niekiniu ir taikyti restituciją, t. y. pinigus grąžinti atsakovei. Dėl argumento, jog buvo pasisavinti pinigai, atsakovės atstovas nesutinka, nes pinigai buvo panaudoti laidojimo paslaugoms.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, palaikė atsakovės atstovo poziciją. Nurodo, jog yra nustebusi dėl prašymo priteisti iš jos ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios 2021-12-29 Gyventojų registro pažymos matyti, kad G. G., J. Ž., K. G. yra V. T. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai.
Byloje kilo klausimas dėl 8 360,02 Eur žalos atlyginimo: 1 277,22 Eur žalos kaip nepaskirstyto nuomos mokesčio, 6 371,64 Eur žalos dėl nepagrįstai negautos namo pardavimo dalies, 711,16 Eur žalos kaip mirusios motinos iššvaistytos santaupos.
Atsakovė, ieškovui reiškiant reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo, byloje prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.126 str., 1.127 str.). Atsakovė nurodo, kad ieškovas įvykiuose dalyvavo aktyviai, todėl žinojo ir (ar) galėjo žinoti apie pažeistas teises, tačiau ieškinį pareiškė 2022 m., ženkliai praleidęs terminą tokiam ieškiniui pareikšti.
Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.131 straipsnio pirmąją dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu teismas buvo įpareigojęs ieškovo atstovą pateikti rašytinius paaiškinimus, susijusius su senaties terminu, esant būtinybei, motyvuotą prašymą senaties terminui atnaujinti, tačiau jokie paaiškinimai nebuvo pateikti.
Dėl reikalavimo priteisti 6 371,64 Eur žalą dėl nepagrįstai negautos namo pardavimo dalies.
Ieškovas teigia, kad žemės sklypą ir namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kurį, remiantis tėvo pažadu, turėjo paveldėti ieškovas, atsakovė pardavė už 240 000 Lt, nurodžiusi 110 000 Lt oficialią namo pardavimo kainą, o ieškovui sumokėta tik 58 000 Lt. Pasak ieškovo, tokiu būdu atsakovė galimai siekė apgauti valstybę, nevykdė tėvo valios, tokiu būdu nusavindama sau ieškovui neišmokėtą 22 000 Lt ( 6 371,64 Eur) sumą.
Kaip matyti iš į bylą pateikto 2022-02-09 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. iki 2006 m. priklausė D. G. pagal 1998-069-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ant sklypo esantys pastatai D. G. priklausė nuo 2001 m. iki 2006 m. pagal statinio priėmimo naudoti aktą, sodininkų bendrijos pažymą. Sklypas ir statiniai 2006-01-16 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu perleisti J. Ž., o 2011-08-25 pirkimo-pardavimo sutartimi perleisti O. M. ir J. M. Į bylą pateikta minėta 2011-08-25 pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios 3.1 punkto matyti, kad žemės sklypas, sodo pastatas, garažas ir kiemo statiniai parduoti už 120 000 Lt sumą. Į bylą pateiktas 2011-08-25 mokėjimo nurodymas, kad 120 000 Lt suma už perkamą sodo sklypą yra sumokėta.
Įvertinus, kad turtas atsakovui nuosavybės teise niekada nepriklausė, jis nebuvo sandorio šalimi, jis iš esmės iš atsakovės ir negali reikalauti kokios nors pinigų sumos, gautos pardavus turtą. Nors ieškovas teigia, kad tėvas jam buvo pažadėjęs sodo namą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta, tuo labiau, kad turtas registruotas ne tėvo ar motinos vardu. NTR išrašas patvirtina, kad ginčo turto nei vienas iš vaikų nepaveldėjo. Teismas neturi duomenų, kad sandoriai, kuriais būtų įsigytas ir perleistas ginčo turtas, būtų nuginčyti.
Pats ieškovas nurodo, kad į namo statybas jis investavo savo asmenines lėšas ir darbą, todėl jis turėtų būti pripažintas jo daline nuosavybe. Iš esmės toks ieškinio reikalavimas nėra pareikštas, tad teismas negali pasisakyti dėl šio turto, kuris šiuo metu apskritai priklauso kitiems asmenims, pripažinimo daline ieškovo nuosavybe. Ieškovas taip pat nereiškė reikalavimo ir dėl jo galimų investicijų statant šį namą. Tačiau teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys, kad po nurodyto turto pardavimo 2011-09-08 jam buvo pervesta 58 500 Lt suma, mokėjimo paskirtyje nurodžius „pinigų grąžinimas“.
Ieškovui neįrodžius, kad jam kokiu nors teisėtu pagrindu priklauso dalis lėšų, atsakovei pardavus ginčo turtą, ieškovo reikalavimas dėl 6 371,64 Eur žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovė byloje taip pat prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas ieškinį dėl žalos priteisimo teisme pareiškė 2022-04-06, kai ginčo turtas parduotas 2011-08-25. Į bylą pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad ginčo turtas į ieškovo motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtino turto masę neįėjo. Tad ieškovas jau tuomet turėjo suprasti, kad ginčo turtas nepriklauso jo tėvams ir negalėjo būti paveldėtas. Mažai tikėtina, kad ieškovas nežinojo apie turto perleidimą kitiems asmenims, kadangi turtas parduotas prieš daugiau nei 10 metų ir labiausiai tikėtina, kad jis ten nesilankė žinodamas, kad turtas priklauso kitiems asmenims. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad mažai tikėtina, kad ieškovas apie turto perleidimą sužinojo tik advokatui pradėjus tvarkyti dokumentus. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį atmesti ir savarankišku pagrindu, t. y. praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui dėl 6 371,64 Eur žalos priteisimo (CK 1.125 str. 9 d.,1.131 str. 1 d.).
Dėl pinigų dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu
Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.
Pagal CK 1.93 straipsnio pirmąją dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio penktąją dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančio Swedbanko išrašo, J. Ž. 2011-09-08 pervedė K. G. 58 500 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodžius „pinigų grąžinimas“.
Atsakovė nurodo, kad 58 500 Lt sumos dovanojimas nebuvo įformintas notarinės formos sutartimi, tad teismas savo iniciatyva privalo konstatuoti niekinį sandorį, taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą atsakovei grąžinti 16 942,77 Eur (58 500 Lt) sumą.
Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad jo paskirtyje nurodyta „pinigų grąžinimas“. Jokių pastabų apie piniginių lėšų dovanojimą jame nėra nurodyta. Į bylą nepateikta jokia minėtų pinigų dovanojimo sutartis ar bet koks tai patvirtinantis susitarimas. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad minėtą sumą ji padovanojo. Ieškovas aplinkybės dėl pinigų dovanojimo taip pat nepatvirtino. Ieškovas buvo nurodęs, kad į namo statybas jis investavo savo asmenines lėšas ir darbą, tad galėjo būti, kad, pardavus turtą, ieškovui 2011-09-08 buvo grąžinti jo investuoti pinigai. Dėl nurodytų priežasčių teismas negali daryti išvados, kad 2011-09-08 pinigų pervedimas buvo pinigų dovanojimas ieškovui, tad nėra pagrindo spręsti ir dėl būtinumo spręsti dėl pažeidimo sandorį įforminti notarine tvarka. Dėl nurodytų argumentų atsakovės prašymas pripažinti niekiniu pinigų dovanojimo sandorį negali būti tenkinamas.
Dėl 1 277,22 Eur žalos kaip nepaskirstyto nuomos mokesčio
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1 277,22 Eur žalos kaip nepaskirstyto nuomos mokesčio. Dublike nurodo, kad atsakovė skolinga ieškovui jau tik 821,94 Eur (2 838 Lt). Ieškovo teigimu, už žemės nuomą per 6 metus jis turėjo gauti 7 500 Lt, o gavo tik 4 662 Lt.
Įvertinus, kad ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas nebuvo pateiktas, o ieškovas, jo atstovas iš esmės dublike pateikę skaičiavimus dėl mažesnės sumos, reikalavimo priteisti susidariusį skirtumą jau neprašė, teismas laiko, kad reikalavimas priteisti 455,28 Eur (1 277,22-821,94) yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas toliau pasisako dėl reikalavimo priteisti 821,94 Eur žalą.
Byloje esančios nuomos sutartys patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas. 2011-08-18 nuomos sutartimi sklypo 4 ha išnuomoti L. K., kaina už 1 ha – 250 Lt per metus (sutartį pasirašė ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo). 2011-08-19 nuomos sutartimi sklypo 11 ha išnuomoti N. L., kaina už 1 ha – 250 Lt per metus (sutartį pasirašė ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo).
Atsakovė nurodo, kad sklypai pagal šias sutartis buvo nuomojami iki 2016 m., kad tik nuo 2017 m. visi 15 ha yra nuomojami ūkininkui N. L., kadangi ūkininkas L. K. nuo 2017 m. atsisakė toliau nuomotis žemės sklypo 4 ha, o ūkininkas N. L. sutiko juos papildomai nuomotis.
Į bylą pateiktai banko sąskaitų išrašai, kurie patvirtina ūkininkų mokėjimus, mokėjimus ieškovui.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. nuomojosi 4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 250 Lt už 1 ha 5 m. laikotarpiui. Sutartis sudaryta visomis trimis šalimis. Nuomos pinigus pervesdavo vienam asmeniui. Galimai likusią žemės sklypo dalį nuomojosi ūkininkas N. L. Teigia, jog kitų žemės sklypų nėra nuomojęsis iš šalių. Ieškovas 2018 m. buvo atvykęs, jam buvo suteikta visa prašoma informacija. Kuomet buvo pervedinėjami nuomos pinigai, nebuvo gauta jokių pretenzijų. Sutartyje nurodyti duomenys yra teisingi.
Liudytojas N. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuomojasi 15 ha žemės sklypą nuo 2011/2012 metų iš ieškovo, atsakovės ir D. G. Nurodo, jog pirmiausia nuomojosi 11 ha žemės sklypą, o po 5-6 metų papildomai pradėjo nuomotis dar 4 ha žemės sklypą, kuomet jo atsisakė ankstesnis nuomininkas K. Nuomos kaina galimai pradžioje buvo 150 Lt, tačiau negali to teigti, nepamena, reikia žiūrėti sudarytą nuomos sutartį. Pradėjus nuomotis papildomą žemės sklypą kaina nepakito, liko ta pati, o nuo 2017 m. mokėjo po 150 Eur. Pirmus penkerius metus nuomos pinigus pervesdavo J. (atsakovei), o vėliau D., o nuo pernai moka pinigus nuomotojams atskirai. Asmenų pasikeitimas įvyko dėl atsakovės ir ieškovo konflikto. Pirmoji nuomos sutartis buvo pasirašyta su trimis asmenimis jiems tiesiogiai dalyvaujant, ieškovas domėjosi nuomos kaina. Teigė, jog tai yra vienintelis žemės sklypas, kurį nuomojasi iš šalių iki šiol.
Nors ieškovas nurodo, kad 2011-08-18 žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta be jo sutikimo ir yra fiktyvi, tačiau sutartis yra nenuginčyta, o apklaustas ūkininkas patvirtino nuomos ir žemės naudojimo faktus, byloje yra duomenys apie ūkininko mokėjimus, be to, pats ieškovas yra gavęs ir priėmęs mokėjimus pagal šią sutartį. Ieškovo elgesys (negrąžinant pinigų, nesiaiškinant jų kilmės ir pan.) patvirtina jo pritarimą/sutikimą žemę nuomoti. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartis buvo sudaryta be ieškovo sutikimo ar yra fiktyvi. Liudytojas L. K. patvirtino, kad ieškovas 2018 m. buvo pas jį atvykęs, jam buvo suteikta visa prašoma informacija.
Įvertinus, kad į bylą pateiktos abi nuomos sutartys, kad liudytojai patvirtino aplinkybes dėl žemės ir jos dydžio nuomos, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2011-08-19 nuomos sutartis buvo sudaryta kitokiomis sąlygomis, tuo labiau, kad joks ieškinio reikalavimas, susijęs su nuomos sutartimi, nėra pareikštas.
Pasak atsakovės, visą nuomos mokestį abu ūkininkai jai pervesdavo tik laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m., t. y. penkerius metus, o nuo 2016 m. nuomos mokestis pervedamas kitai seseriai D. G. Įvertinus, kad atsakovė šeštus metus negavo iš ūkininkų jokių mokėjimų, juos gavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tai reikalavimas iš atsakovės priteisti žalą už šeštus metus yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog per šešerius metus jam buvo išmokėta 5 490 Lt nuomos mokesčio suma, tačiau dublike jau teigia, kad jam buvo išmokėta tik 4 662 Lt nuomos mokesčio suma. Ieškovas nepateikė paaiškinimų, kodėl skiriasi procesiniuose dokumentuose nurodytos jo gautos sumos. Detalių paskaičiavimų, kaip jis gauna šią sumą, jis taip ir nepateikė.
Atsakovė teigia, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. iš abiejų ūkininkų gavo bendrą 18 762,24 Lt (5 433,92 Eur) sumą. Nurodo, kad ūkininkas N. L. už 2015 m. sumokėjo šiek tiek didesnį suapvalintą nuomos mokestį, todėl turėjo pareigą ieškovui sumokėti bendrą 6 254,08 Lt (1 811,31 Eur) sumą, o realiai sumokėjo 6 343,64 Lt (1 837,25 Eur) sumą.
Atsakovė nurodo, kad pervedė ieškovui mokesčio dalį, priklausomai nuo iš ūkininkų gautų sumų. Atsakovė atsiliepime detaliai nurodė iš ūkininkų per 5 metus gautas sumas ir jų paskirstymą ieškovui. Ieškovas nepateikė paaiškinimų, kad ir kur šiuose paskaičiavimuose yra padaryta netikslumų. Priešingai, ieškovas pats ieškinyje ir dublike nurodo skirtingas gautas sumas.
Didžiojoje dalyje mokėjimų yra nurodyta mokėjimo paskirtis „už žemės nuomą“, „žemės nuomos mokestis“. Nors dalyje mokėjimų nėra paskirties, ieškovas nenurodo, už ką minėtus pinigus jis gavo iš atsakovės ir kokiu pagrindu.
Įvertinus, kad ieškovas neįrodė, kad negavo iš atsakovės jam priklausančios nuomos mokesčio dalies, ieškinio reikalavimas dėl 821,94 Eur žalos kaip nepaskirstyto nuomos mokesčio atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinio reikalavimas atmestinas ir kaip praleidus 3 metų ieškinio senatį ieškiniui pareikšti. Atsakovė ieškovui mokėjimus darė už 2011-2015 m. gautą žemės nuomos mokestį. Ieškovas savo teises ginti teisme ir reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo galėjo per 3 metus, iki 2019 m. Ieškovas turėjo aiškiai suprasti savo teisių pažeidimą, t. y. kad jam galimai sumokėta per maža suma, po mokėjimų už kiekvienus metus gavimo, tad teismas sprendžia, kad minėtas reikalavimas yra paduotas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.125 str. 9 d.,1.131 str. 1 d.).
Dėl reikalavimo dėl 711,16 Eur žalos kaip mirusios motinos iššvaistytos santaupos
Pasak ieškovo, jam padaryta 2 455,49 Lt (711,16 Eur) žala, kadangi atsakovė pasisavino ir išvaistė po motinos mirties jos sąskaitoje buvusius 7 366,47 Lt santaupų, nors turėjo pareigą uždaryti banko sąskaitą, o pinigus padalinti įpėdiniams lygiomis dalimis.
Pasak atsakovės, visų įpėdinių sutarimu buvo nuspręsta laidotuvių išlaidoms padengti panaudoti
motinos banko sąskaitoje buvusias 7 366,47 Lt santaupas. Nurodo, kad nei vienas iš vaikų savo asmeninių lėšų motinos laidotuvėms neskyrė.
Ieškovė ir šiam reikalavimui dėl žalos priteisimo prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį, teigdama, kad motina G. G. mirė ir jos turėtos santaupos jos laidotuvių organizavimui buvo panaudotos 2011 m.
Įvertinus, kad ieškinys reiškiamas 2022 m., kad ieškovui, kartu su seserimis priėmusiam savo mamos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, turėjo būti žinomas jo galimas teisių pažeidimas iškart/netrukus po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kad ieškovas taip ir nenurodė, kada jis tiksliai sužinojo apie šį savo teisių pažeidimą, teismas laiko, kad 3 metų ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.125 str. 9 d.,1.131 str. 1 d.).
Ieškinį atmetus kaip praleidus senaties terminą, teismas plačiau dėl šio reikalavimo nepagrįstumo kitais pagrindais nepasisako.
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bus išspręstas papildomu sprendimu.
Teismas šioje byloje patyrė 22,40 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.