- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-5794-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05088-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- N. H.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
išnagrinėjusi N. H. (N. H.), a.k. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. H. 2015-04-06, apie 16.30 val. Vilniuje, Eišiškių pl. – Mechanikų g., vairavo automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, t.y. savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
N. H. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Turi Armėnijoje išduotas teises. Lietuvoje teisėmis naudojasi retai, dabar tenka naudotis dažniau. Važiuodamas pamatė policiją, nusprendė išsiaiškinti dėl armėniškų teisių galiojimo Lietuvoje. Anksčiau vadovavosi juristo paaiškinimu, jeigu išvažiuoji ir atvažiuoji į Lietuvą, galima vėl 90 parų važinėti su armėniškomis teisėmis. Sužinojo, kad jo turimos teisės Lietuvoje negalioja. Lietuviai Armėnijoje gali laisvai važinėti su savo teisėmis, jokių apribojimų nėra. Pripažįsta, kad tą dieną vairavo. Sustojo, norėdamas išsiaiškinti dėl teisių galiojimo, nes paskutiniu metu tenka dažniau vairuoti. Niekas jo negaudė. Lietuvoje nuolat gyvena 5 metus, nuo 2009 metų. Su pažeidimu nesutinka, nes logiškai galvojant, jam turėjo būti paaiškinta, kad privalo pakeisti teises. Jeigu turėtų Lietuvos pilietybę, tada reikėtų lietuviškų teisių. Armėnijoje teisės išduotos seniai, kai jam buvo 18 metų. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jau 2 – 3 metus galioja įstatymas, pagal kurį jo teisės negalioja.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino, pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė; rašytiniu N. H. paaiškinimu, nežinojęs, kad Armėnijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja, kadangi pats vairuoja automobilį retai; tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-04-06, apie 16.30 val. Vilniuje, Eišiškių pl. – Mechanikų g., buvo sustabdytas automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas N. H. pateikė armėnišką vairuotojo pažymėjimą, kadangi N. H. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl jis turi turėti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. H. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyvena Lietuvoje 2001-05-29, o nuo 2010-08-09 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto 4 papunktį, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
N. H. su pažeidimu nesutinka, tačiau, kaip minėta, jis nuo 2010-08-09 yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl Armėnijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja remiantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128v straipsnio 1dalį.
N. H. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, į N. H. asmenybę – administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jam skirtina nuobauda – bauda, artima straipsnio sankcijoje numatytam nuobaudos minimumuis (ATPK 23 str., 30 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
N. H. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 295 (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.