Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi paleistas lygtinai), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. neteisėtai disponavo narkotine ir psichotropine medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. jis nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – vieną paketėlį su ne mažiau kaip 0,261 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6 % - ir savadarbę cigaretę iš žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ?-69-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,023 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,6 %), ir jas laikė iki tol, kol 2021 m. gegužės 12 d. apie 18.20 val. kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), minėtą paketėlį su narkotine medžiaga ir savadarbę cigaretę su psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. R. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad nėra labai vartojantis asmuo. Kai darė kratą, jis negalvojo, kad ką ras, buvo ramus. Nuo kažkurio laiko namuose buvo palikta numesta stalčiuke taip vadinama suktinė. Ji buvo maišelyje, o maišelyje liekanos kažkokios. Suktinukę jis gavo maišelyje. Atskirai kanapių įsigijęs nebuvo. Jis buvo Vilniaus g., stovėjo vienas, priėjo nepažįstamas, jį užkalbino, pasiūlė parūkyti. Jam padavė suktinukę pačiame maišiukyje. Jis nieko nemokėjo, davė už dyką. Jis parėjo namo. Nebuvo laiko ar progos pabandyti tą suktinukę, kuri buvo maišelyje. Tas maišiukas buvo nešvarus. Maišelis buvo rastas. Kiek pamena, gal tame maišiuke sukrapščius ir buvo toks kiekis. Tai jo maišelis. Jis galimai maišelį nusinešė į miegamąjį, o po to norėjo važiuoti, gal pasiėmė tą suktinę, nes norėjo suvartoti.

Liudytoja D. R. teisme parodė, kad kratos metu buvo rasta suktinė. Ji pati dalyvavo kratos metu. Suktinė buvo rasta stalčiuje koridoriuje. Buvo gal dar maišelis kažkoks kartu rastas irgi stalčiuje. Maišelis bespalvis buvo. Maišelis buvo rastas stalčiuje arba kartu, arba kitame stalčiuje. Komodoje buvo rastas bespalvis maišelis, o suktinė buvo rasta koridoriuje prieškambaryje stalčiuje. Ji nežinojo, kad tie daiktai buvo namuose. Ji nežino, kieno tie daiktai. Apie kiekvieno daiktus, ką į stalčius pasideda, ji nebendrauja su vyru. Jai aišku, kad tie daiktai buvo vyro. Yra prašymas atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl tos suktinės gailisi, kad namuose atsirado. Stengsis, kad tai nepasikartotų. Ji dirba (duomenys neskelbtini), išlaikytinių asmenų neturi. Vyras daugiau nenusižengs.

Liudytojas D. D. teisme parodė, kad buvo atvykta į butą ir atlikta krata. Kratos metu buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Koridoriuje spintoje buvo rastas nedidelės kiekis suktinės, ir miegamajame komodoje nedidelis polietileninis maišelis ryškesnės geltonos spalvos. Jame nedidelis panašus į narkotines medžiagas kiekis. Viskas buvo paimta ekspertizei. Suktinėje buvo susukta sudžiūvusi žolė. Maišelyje buvo rasta biri žalios spalvos žolė.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad D. R. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti, nes ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – vieną paketėlį su ne mažiau kaip 0,261 g kanapių (antžeminių dalių), kurį laikė su savimi iki tol, kol narkotinę medžiagą 2021 m. gegužės 12 d. apie 18.20 val., kratos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtą paketėlį su narkotine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 24).

Iš kratos protokolo matyti, kad D. R. gyvenamojoje vietoje, bute, (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo apžiūrėti du kambariai, svetainė, prieškambaris ir balkonas. Prieškambaryje esančioje spintoje, stalčiuje buvo rast suktinė, taip pat kambaryje, spintos stalčiuje aptiktas geltonas mažas polietileninis maišelis su galimai narkotine-psichotropine medžiaga viduje. Jokių kitų draudžiamų daiktų kratos metu rasta nebuvo (t. 2, b. l. 4-8).

Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš geltonos spalvos užspaudžiamo maišelio 2021 m. gegužės 12 d. kratos metu rasto ir paimto D. R. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,261 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6 %). Žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio iš savadarbės cigaretės, 2021 m. gegužės 12 d. kratos metu rastos ir paimtos D. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,023 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,6 %) (t. 2, b. l. 44-47).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas tikslo platinti ar parduoti neteisėtai gamino, perdirbo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį šių medžiagų kiekį. BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus“, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, o ?-9-tetrahidrokanabinolis yra psichotropinė medžiaga. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“. Šiose rekomendacijose kanapių (antžeminių dalių) (Nr. 19) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, o tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose (Nr. 94¹) grynasis kiekis nustatomas, kai mišinių ar tirpalų sudėtyje esančių kanapių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų, kanapių tinktūrų grynojo kiekio įvertinti neįmanoma. Tetrahidrokanabinolio mišiniuose ir tirpaluose nedideliu kiekiu pripažįstamas kiekis, kuris neviršija 0,02 g, o dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 0,14 g.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad D. R. neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę bei psichotropinę medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir tetrahidrokanabinolį mišinyje. Kaltininko tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti išnagrinėjus bylą nenustatyta, nėra pagrindo netikėti, kad D. R. šiomis medžiagomis neteisėtai disponavo savo reikmėms. Tokią tiesą byloje patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų, tarpusavyje sutampančių duomenų visuma.

D. R. tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino, tačiau skirtingai aiškino apie neteisėtai disponuojamas medžiagas. Galiausiai kaltininkas pripažino, kad neteisėtai disponavo medžiagomis siekdamas jas vartoti, tačiau to nespėjo padaryti, apie neteisėtai laikomas medžiagas pamiršo. Tokius kaltinamojo D. R. parodymus patvirtina kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), prieškambaryje spintos stalčiuje buvo rasta suktinė, o kambaryje spintos stalčiuje rastas geltonas mažas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga. Kratoje dalyvavę ir liudytojais teisme apklausti D. R. ir D. D. patvirtino faktą dėl minėtų medžiagų radimo, o kratą atlikęs pareigūnas patikslino, kad suktinėje buvo susukta sudžiūvusi „žolė“, o atskirai kambaryje rastame maišelyje buvo biri žalios spalvos „žolė“. Atlikę tyrimą specialistai nustatė ir pateikė išvadą apie draudžiamų turėti medžiagų rūšį bei kiekį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš geltonos spalvos užspaudžiamo maišelio yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), o žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinyje iš savadarbės cigaretės sudėtyje yra psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. R. neteisėtai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Remiantis minėtomis baudžiamojo įstatymo ir kitų teisės normų, reglamentuojančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų rekomendacinius kiekius, nuostatomis teismas pripažįsta, kad D. R. neteisėtai įgijo ir laikė savo žinioje narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tikslo platinti šias medžiagas nebuvimą rodo ne tik kaltininko parodymai, bet ir rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai. Visgi, kaltininko parodymus dėl to, kad skirtingose vietose buvo rasta viena ir ta pati medžiaga, kurią jis vienintelį kartą įsigijo kaip vieną suktinę, teismas įvertina kritiškai, nes atsižvelgiant į rastų medžiagų kiekius, jų spalvą ir skirtingą koncentracijos lygį akivaizdu, jog tokie D. R. parodymai neatitinka tiesos fakto ir aukščiau minėtais duomenimis nustatytų objektyviai reikšmingų aplinkybių.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (aktuali redakcija 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-633, įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 1 d.) pas D. R. gyvenamojoje vietoje rastas bendras neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 0,261 g – neviršija teisės aktuose nurodomo nedidelio šių medžiagų kiekio. Kita vertus, rastos mišinyje psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,023 g – nors ir nežymiai, tačiau viršija minėtose rekomendacijose nurodomą nedidelį šių medžiagų kiekį (0,02 g). Ši aplinkybė reikšminga D. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir neleidžia teismui pripažinti, kad kaltininkas disponavo tik nedidelių draudžiamų medžiagų kiekiui. Atsižvelgiant į tai, kad mišinyje įvertintos psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis viršija nedidelį šių medžiagų kiekį, bet nesiekia didelio kiekio, D. R. veiką teismas perkvalifikuoja iš BK 259 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Apie tokią veikos kvalifikacijos galimybę D. R. buvo įspėtas 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu.

D. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik verčiamas objektyviai įvykusių aplinkybių, teisme tiesos fakto dėl visų kratos metu rastų draudžiamų medžiagų nurodyti negalėjo, nuoširdaus gailesčio dėl nusikalstamos veikos neparodė. D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą taip pat nenustatyta.

Tyrimo metu buvo teikti kaltinamojo D. R. ir jo (duomenys neskelbtini) D. R. prašymai dėl D. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą D. R. atsakomybėn. Analogišką prašymą žodžiu minėti asmenys reiškė ir teisme.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

D. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisine prasme yra pagrindas pripažinti, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą, nes praeityje buvęs teistumas jam yra išnykęs. Visgi, teismas įvertina tai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog D. R. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Remiantis teismų praktika visiškas kaltės pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-176-303/2018 ir kt.). Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad teisme buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nes kaltininkas pilnai ir nuoširdžiai dėl pas jį rastų draudžiamų medžiagų aplinkybių paaiškinti negalėjo, klaidino teismą dėl rastų neva tapačių medžiagų, sudarančių savadarbės cigaretės vienetą. Savo kaltę D. R. pripažino tik formaliai, nes draudžiamos medžiagos, kaip pats kaltininkas įvertino, buvo rastos jo bute. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltininko atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę tyrimas buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 89-92). D. R. buvo nubaustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą finansų srityje, jam paskirta 5 200 Eur dydžio bauda, kuri pakeista į 1040 valandų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant juos atlikti iki 2022 m. birželio 22 d. (t. 2, b. l. 85-87). Reikšminga, kad tyrimo dalis dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu nutraukta dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrįstų D. R. kaltę, o ne dėl nusikalstamos veikos nebuvimo fakto. Pats D. R. ir teisme nagrinėjant bylą automobilio padegimo faktą neigė, nors tuo pačiu išsakė klaidingą įsitikinimą, kad buvo nubaustas už tyčinį gaisro sukėlimą. Praeityje D. R. buvo teistas už tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, atliko laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės šalina teismui pagrindą tenkinti prašymą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu pripažįstant ir išliekančias abejones, kad kaltininkas ateityje tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis privalomų įstatymų nuostatų.

Dėl to skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

D. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Praeityje jis buvo teistas, teistumas jam išnykęs, jo atžvilgiu neseniai buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 89-92). Kaltininkas baustas administracine tvarka, yra (duomenys neskelbtini), dirbantis. Teismas nenustatė nei D. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinus kaltinamojo D. R. atliktų neteisėtų veiksmų turinį, kaltininko patraukimą baudžiamojon atsakomybėn kaip teisiamą pirmą kartą, įvertinus D. R. darbingumą, gaunamas pajamas ir materialinę padėtį, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti D. skiriant baudos bausmę, jos dydį dėl nusikalstamos veikos padarymo pirmą kartą nustatant kaip artimą sankcijos minimaliai ribai pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas. Neatlikus priverstinio baudos išieškojimo šiuo metu nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymo ir paskirtą baudos bausmę keisti viešaisiais darbais.

D. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 12 d. 12.50 val. (t. 2, b. l. 138-139) iki 2021 m. gegužės 13 d. 16.40 val. (t. 2, b. l. 141). Vadovaujantis BK 66 straipsniu laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kuris viršija vieną parą, įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 164) kaip tinkamai įgyvendinanti jai keliamus tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas – vokas su po tyrimo likusiomis objektų pakuotėmis ir augalinės kilmės draudžiamos medžiagos sunaikinti kaip menkaverčiai ir draudžiami civilinėje apyvartoje daiktai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir skirti 55 MGL (2 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 12 d. 12.50 val. iki 2021 m. gegužės 13 d. 16.40 val. kaip įvykdytą (sumokėtą) 4 MGL (200 Eur) baudą.

D. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus po tyrimo likusias augalinę medžiagą ir augalinių medžiagų mišinį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei voką su objektų pakuotėmis (2021 m. liepos 13 d. kvitas B serija ŠAP Nr. 0009146) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.