Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-09-02 nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (vairuotojo pažymėjimo pagaminimas bendrininkaujant) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (netikro dokumento panaudojimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad 2008 m. pavasarį, nenustatytą mėnesį ir dieną, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, t. y. susitaręs iš šio asmens už 500 Lt įsigyti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. D. vardu, padėjo jam šį vairuotojo pažymėjimą pagaminti, nes toje pačioje vietoje, minėtam asmeniui, netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimui perdavė savo nuotrauką, bei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) anketinius duomenis ir tokiu būdu bendrininkavo pagaminant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis 2008 m. spalio 27 d. apie 10.10 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti jį sustabdžiusiems Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Magistralinių kelių priežiūros pareigūnams pateikė žinomai netikrą, A. D. vardu išduotą, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tariamai 2006-07-14 išdavė Kauno VPK, tokiu būdu šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo.

Be to, jis 2009 m. sausio mėnesio nenustatytą dieną bei valandą Raseinių r., (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovęs į V. Š. butą pagrobė jai priklausančius 500 eurų, padarydamas 1720 Lt žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. Z. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiosios V. Š., liudytojų G. J., A. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad V. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (du epizodai), 178 str. 2 d.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti bausmę.

Nors nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Nuteistojo V. Z. skunde nurodyti teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra II grupės invalidas, serga cukriniu debetu, atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismui, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, kilo abejonės dėl nuteistojo sveikatos būklės, dėl ko 2009-11-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, nuteistajam V. Z. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 169-172) matyti, kad V. Z. sveikata atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašo“ kriterijus (sąrašo 3.1 ir 9 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BK 76 str. 1 d., turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Nuteistasis V. Z. būdamas teistas padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, kai kuriomis ekspertizės akto išvadose nustatytomis ligomis nuteistasis V. Z. jau sirgo darydamas nusikaltimus, tačiau tai jam nesutrukdė padaryti šias nusikalstamas veikas. Taipogi pažymėtina tai, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo, V. Z. įvykdė dar dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 159 str. ir 178 str. 2 d., už kurių padarymą buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-10-07 nuosprendžiu, kas nuteistojo V. Z. asmenybės vertinimo prasme, rodo jo neigiamus antivisuomeniškus polinkius. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad dėl šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra įmanomas, o nuteistojo V. Z. sveikatos būklė šiuo metu netrukdo atlikti laisvės atėmimo bausmės ir nekelia grėsmės kitiems nuteistiesiems, kolegija laiko, kad nėra pagrindo atleisti V. Z. nuo bausmės dėl ligos. Be to, paminėtina ir tai, jog paaiškėjus, kad laisvės atėmimo vietoje nebus galimybės V. Z. tinkamai gydyti, gali būti keliamas klausimas dėl atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 str. 2 d. nuostatomis.

Taigi pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam V. Z. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, į nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tas aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą nukentėjusiajai, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijose numatytam bausmės minimumui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl švelninti jas dar labiau apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Taipogi teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, subendrino paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.