Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

K. G. a.k.(duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Širvintose, lietuvė, LR pilietė, neteista, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 135 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011m. birželio 25 d. apie 19 val. K. G., būdama A. M. sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime prie pirties iš už nugaros pribėgusi prie E. T., koja spyrė jai į nugarą. E. T. nuo smūgio pargriuvus ant žemės, G. K. ėmė pastarąją spardyti į įvairias kūno vietas, o po to, atsisėdusi ant gulinčios nukentėjusios, kumščiu daužė nukentėjusiai per galvą. Nuo tokių G. K. veiksmų, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, E. T. buvo sunkiai sužalota.

Kaltinamoji K. G. kalta prisipažino ir paaiškino, kad su E. T. yra pažįstamos, tačiau jų santykiai nebuvo iki to laiko draugiški. Pernai metais birželio 25 d. ji lankėsi A. M. sodyboje, ten buvo susirinkęs jaunimas. Ji atvyko sodybos šeimininko draugės pakviesta. Sodyboje sutiko E. T., su kuria persimetė klausimais, kaip kuri gyvena. Pastaroji pasigyrė, kad draugauja su R. B.. Ji tuo nepatikėjo ir pati ėmė R. B. klausti, ar iš tikrųjų taip yra. Pastarasis pasakė, kad nedraugauja. Tai girdėdama, E. T. puolė jam į atlapus. Tada ji koja atstūmė nuo R. B. E. T. ir abi pradėjo muštis. Kuri pirma kuriai sudavė ji neprisimena, tačiau ji, apžergusi gulinčią ant žemės E. T., atsisėdo ant jos ir viena ranka ėmė smūgiuoti jai į galvą. Sudavė jai kokius 5-6 smūgius, į kurią konkrečiai vietą galvoje, negali pasakyti. E. T. rėkė „baik“, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio ir tik kažkam iš buvusių ten vyrų ją atitraukus nuo nukentėjusios, ji nustojo mušti. Matė, kad E. T. veidas buvo kraujuotas, kraujas bėgo iš nosies. Ją vyrai pakėlė ir ji nuėjo į namą. Ji E. T. nespardė.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. savo parodymus kaip ji mušė E. T. A. M. sodyboje patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l.48-51).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė yra įrodyta.

Nukentėjusioji E. T. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykiai rutuliavosi šiek tiek kitaip, nei papasakojo kaltinamoji. Jos tą dieną susitiko A. M. sodyboje, pasiklausė viena kitos, kaip sekasi, abi gėrė sidrą. Ji iš tikrųjų pasigyrė ir buvo kilęs tarp jos ir kaltinamosios konfliktas dėl R. B., tačiau vyrai jas išskyrė ir kurį laiką G. K. prie jos nelindo, o ji laikėsi nuo jos toliau. G. K. ja užpuolė šiek tiek vėliau jau praėjus kuriam tai laikui, kai ji ėjo palei pirtį. Pajuto G. K. spyrį į nugarą, suklupo ir pargriuvo ant žemės kniūbsčia. Kaltinamoji ėmė ją spardyti į įvairias kūno vietas. Ji, gulėdama ant žemės, atsisuko. Tada G. K. ją apžergė, atsisėdo ant pilvo ir kumščiu ėmė daužyti jai per galvą. Kažkuris iš vyrų norėjo jas išskirti, tačiau kiti pasakė „nelisk, pačios išsiaiškins“. Tačiau vis tik sodybos šeimininkas G. K. nuo jos atitraukė, jai padėjo atsikelti ir liepė eiti į namą. Drabužiai buvo kruvini, kitą rytą labai skaudėjo kairėje pusėje galvą, veidas buvo sutynęs, mėlynė kairėje ties smilkiniu. Grįžusi į namus, atsigulė, nes skaudėjo galvą. Pas gydytojus nesikreipė, tik gėrė nuskausminamuosius, labai skaudėjo galvą, ir vis laukė, kad praeis. Bet ne tik nepraėjo, bet ir labai pablogėjo. Nors tynimas nuo veido nuslūgo, tačiau nepadėjo nuskausminamieji, pasidarė vangi, mieguista, ėmė nevalgyti, vemti. Kai buvo iškviesta greitoji, ji negalėjo pati nei atsikelti, nei apsirengti. Atsibudo reanimacijoje.

Liudytoja J. T. paaiškino, kad dukra grįžo į namus ryte. Atidariusi duris, ji pamatė baisų vaizdą: dukros veidas sutynęs, keturkampis, akys tik siūliukai, galvoje guzas. Dukra iš karto atsigulė. Papasakojo, kad G. K. ėmė prie jos kibti, o po to ir primušė. Skundėsi, kad skauda galvą ir gėrė nuskausminamuosius, daug gulėjo. Ji liepė dukrai kreiptis pas gydytojus, tačiau ta sakė, kad praeis. Nors tynimas atslūgo, veidas pasidarė gražesnis, tačiau dukra darėsi mieguista, ją traukė miegoti, nepadėdavo ir tabletės nuo skausmo. Ėmė nevalgyti, vemti, naktimis nemiegoti ir, kai pasidarė visai blogai, paprašė iškviesti gydytojus. Pati jau negalėjo atsikelti iš lovos ir apsirengti.

Liudytojas A. M. paliudijo, kad pernai metais birželio mėnesyje po Joninių savo gimtadienio proga iškūreno pirtį, susirinko vyrų ir visi gėrė. Buvo G. K. ir E. T.. Jis daug gėrė, tačiau vienu metu matė, kad jos abi pievoje vartaliojasi. Jis jas išskyrė, E. T. buvo kraujuota, liepė jai eiti į namą ir ten permiegoti. Kitą rytą E. T. jo pusbrolis parvežė namo į Širvintas.

Liudytoja Š. M. paaiškino, kad A. M. šventė savo gimtadienį. Ji buvo namuose ir nesikišo. Matė, kad vienos mašinos atvažiuoja, kitos išvažiuoja. Pavakary į namus atėjo E. T., iš jos nosies tekėjo kraujas, drabužiai buvo kruvini. Ji davė jai kitus rūbus ir paguldė miegoti. Kitą rytą matė, kad E. T. veidas buvo sutinęs.

Liudytojas T. K. paliudijo, kad tą dieną jis buvo pas A. M.. E. T. jis atvežė į sodybą kartu su R. B. ir kitais vaikinais. Jis pačių muštynių nematė, bet girdėjo kalbant, kad panelės susimušė.

Liudytojas R. K. patvirtino, kad E. T. tą dieną buvo A. M. sodyboje, tačiau jis pats ten buvo trumpai, todėl kas vyko vėliau, jis nežino.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad E. T. nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio spaudžiant galvos smegenis. Kraujo išsiliejimas įvyko plyšus kraujagyslėms, jungiančioms kietąjį galvos smegenų dangalą su galvos smegenimis. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo būti padarytas po galvos sumušimo, kuris sukėlė staigų galvos pasisukimą, ko pasekoje plyšo kraujagyslės, jungiančios kietąjį dangalą su galvos smegenimis. Kraujo išsiliejimas galėjo būti padarytas 2011-06-25.

K. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 135 str. 1 dalį - sunkus tyčinis nukentėjusios sveikatos sutrikdymas. Tai sunkus nusikaltimas.

K. G. yra nepilnametė. Iš jos charakteristikų matyti, kad ji turi polinkį konfliktuoti, daryti teisės pažeidimus. Bylos duomenys rodo, kad K. G. yra linkusi santykius spręsti ne priimtinomis mūsų visuomenėje elgesio normomis. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Širvintų policijos komisariato duomenų matyti, kad dėl šios priežasties ne vieną kartą buvo bendrauta su pačia K. G., kalbėta su jos motina L. K., vykdyta speciali ir individuali prevencija su. Motina nesugeba turėti dukrai reikalingos įtakos. Teismas, skirdamas K. G. bausmę, siekia ją ne tik nubausti, bet ir paveikti, kad ji suprastų, kad privalo laikytis įstatymų, turi elgtis taip, kad kitiems nedarytų žalos, turi gerbti kitų žmonių teises, rimtį. K. G. teisiama pirmą kartą, prisipažino nusikaltusi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į BK 91 str. nuostatas, taiko BK 92 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda.

Nukentėjusi E. T. prašo priteisti atlyginti 50 tūkstančių litų neturtinės žalos. Jos ieškinys yra tenkinamas iš dalies.

Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarius žalos privalo ją atlyginti.

LR CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma nusikaltimu asmens sveikatai. Tas pats straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į specifinius sveikatos pakenkimo kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui.

Bylos duomenys rodo, kad dėl K. G. pavartoto smurto nukentėjusioji kurį laiką buvo nedarbinga ir buvo gydoma, ją operuojant. Per tą laiką ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus - kentėjo pažeminimą, buvo apribotas bendravimas. Pasveiko, tačiau liko pasekmės, nes suprastėjo gyvenimo kokybė: ne visus darbus gali dirbti, greitai pavargsta. Visa tai kėlė ir kelia nepasitenkinimą, nepatogumus ir kitas neigiamas emocijas bei neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes.

K. G. pasekmes sukėlusį nusikaltimą padarė tyčia. Ji yra darbinga, jauno amžiaus. Todėl gali dirbti ir turėti pajamų. Bylos medžiaga duoda pagrindo teigti, kad sužalojimas sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusioji šiuo metu yra pakankamai darbinga. Teismas, įvertinęs visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, priteisia keturių tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą.

Šiuo metu K. G. yra nepilnametė ir yra 17 metų amžiaus. Pagal CK 6.276 str. 2 dalį, K. G. neturint pajamų ar turto, subsidiariai atsako ir jos motina L. K.. Ši pareiga pasibaigia, dukrai tapus pilnamete.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. G. pripažinti kalta pagal BK 135 str. 1 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti dviem metams, paskiriant jai dvylikai mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, elgesio apribojimą šešiems mėnesiams – nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš K. G. E. T. 4000(keturis tūkstančius)litų neturtinei žalai atlyginti, o jai neturint uždarbio ar turto, kurio pakaktų atlyginti žalai, subsidiariai iš L. K..

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.