Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš UAB „Kretainis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai 116 210,32 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas jau nuo 2006 m. netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl UAB „Kretainis“ ne kartą buvo informuojama apie jos įsiskolinimą už išsimokėtinai pirktą iš valstybės žemės sklypą ir prašyta vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba savo sutartinių įsipareigojimų laikėsi, žemės sklypo nuosavybės teisė UAB „Kretainis", buvo perleista tačiau UAB „Kretainis" sutartyje nustatytais terminais ir tvarka piniginių įsipareigojimų nevykdė ir įmokų pagal grafiką nemokėjo. Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio l dalį, skolininkas laiku ir tinkamai nevykdęs piniginės prievolės, privalo mokėti kreditoriui netesybas - delspinigius.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad ieškovas negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Žemė ir pastatai yra įkeisti bankui, kuris perleido reikalavimą trečiajam asmeniui V. I., jis turi pirmumo teisę į šį turtą. Ieškovui yra nereikalingas žemės sklypas vykdant įmonės veiklą, jai neįdomus, jį gali pasiimti valstybė, kuri jį pardavusi gautų 150 000 Eur. Ieškovo finansinė būklė nepakito, yra bloga. Prašo ieškinį tenkinti. Su priešieškiniu nesutinka, jis turi būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovas turi išieškoti skolą iš įkeisto turto, o tuo atveju, jeigu turto neužtenka – prisiteisti skolą. Atsakovas paskaičiuoja per didelius delspinigius, prašo taikyti senatį. Prašo priešieškinį palikti nenagrinėtu.

Trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 123 str. 2 d.), procesiniuose dokumentuose išreiškė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo V. I. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 str. 1 d., 130 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005-12-14 tarp Lietuvos Respublikos (valstybės), atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus, ir ieškovės buvo sudaryta sutartis, pagal kurią valstybė pardavė ieškovei žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0.9892 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), už 309 029 Lt, už žemės sklypą ieškovė prieš sutarties sudarymą sumokėjo 17 900,25 Eur (61 806 Lt) sumą, likusią 71 600,73 Eur (247 223 Lt) sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2019 metų, kas metai mokant po 5 114,40 Eur (17 659 Lt) įmoką (2019 metais – 5113,53 Eur (17 656 Lt ) įmoką), taip pat ieškovė įsipareigojo mokėti 2 % metinių palūkanų, įmokos mokamos iki sekančių metų sausio 15 dienos, o už kiekvieną pradelstą dieną sutartyje nustatyti 0,05 % dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Atsakovė 2013-05-27 raštu informavo ieškovę, jog pagal 2005-12-14 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ji 2013-01-15 skolinga 123 170,23 Lt įmokų už žemę, 12 213,60 Lt palūkanų ir 74 811,27 Lt delspinigių, be to, nuo 2013-01-16 vėl pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie 2013-05-27 sudaro 89 35,33 Lt, visa mokėtina suma sudaro 219 130,43 Lt. Ieškovė 2013-05-28 kreipėsi į atsakovę su prašymu sustabdyti delspinigių skaičiavimą keleriems metams, atsakovė 2013-06-10 raštu informavo, kad ji neturi teisės keisti pirkimo – pardavimo sutartyse numatytų įsipareigojimų, t. y. įmokų už žemę, palūkanų ir delspinigių mokėjimo sąlygų ir terminų, todėl ieškovės prašymo netenkino. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2005-12-14 sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas: pakeisti galutinio atsiskaitymo terminą, terminą pratęsiant iki 2014 metų, nuo 2008 metų sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų ir sustabdyti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą metams po sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-21 sprendimu ieškinį atmetė, Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi paliko nepakeistą minėtą teismo sprendimą. Taip pat nustatyta, kad pagal 2005-11-25 kredito sutartį AB „Šiaulių bankas” suteikė ieškovui UAB „Kretainis” 86886 Eur (300 000 Lt) dydžio kreditą: pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (160 194 Lt), pradinei įmokai už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (61 806 Lt), taip pat kredito AB „Šiaulių bankas” refinansavimui (78 000 Lt). Ieškovas įsipareigojo kreditą bankui grąžinti 2011-11-24, kredito vėliau sutarties sąlygos buvo keičiamos ne kartą, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą – 2016-02-15. Prievolės grąžinimui užtikrinti buvo minėtam bankui įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015-06-08 reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Šiaulių bankas” perleido V. I. reikalavimo teisę į UAB „Kretainis” į 13 050,38 Eur sumą. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas trečiajam asmeniui V. I. (kreditoriaus duomenys hipotekos sandoryje pakeisti remiantis 2015-06-08 reikalavimo perleidimo sutartimi) bei atsakovui.

Ieškovas, remdamasis CK 6.204 straipsniu, prašo nutraukti 2005-12-14 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad šis ieškovo ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, šiuo atveju klaidingai taikoma pasikeitusių aplinkybių taisyklė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nekilnojamojo daikto perdavimo – priėmimo nuosavybėn akto, kredito sutarčių ir kitų rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovas nuosavybėn įgijo iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos vykdė netinkamai. Ieškovas sutarties sąlygų nevykdymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio nuostatomis, t. y. sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, t. y. pablogėjusia finansine padėtimi, kuriai įtakos turėjo pasaulinė ekonominė krizė. Kaip žinia, ši krizė prasidėjo 2008 m., Lietuvoje ji jau baigėsi. Ieškovas ieškinį pareiškė 2015-01-20, t.y. po krizės pasibaigimo. Tai, jog nuo 2006 m. sutarties negali vykdyti, ieškinyje nurodo ir pats ieškovas. Ieškovas nurodė, kad negali toliau vykdyti sutarties dėl sunkios finansinės padėties. Teismas sprendžia, kad ieškovas 2005-12-14 sudarydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti sutartį. Ieškovas, kaip verslininkas, veikdamas protingai, apdariai ir rūpestingai, iki sutarties pasirašymo turėjo įvertinti, ar jis bus finansiškai pajėgus įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas ėmė 86 886 Eur (300 000 Lt) dydžio kreditą iš AB „Šiaulių bankas“ ne tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradinei įmokai sumokėti (61 806 Lt), bet ir šiame sklype esančio pastato remontui (160 194 Lt), o taip pat kredito AB „Šiaulių bankas” refinansavimui (78 000 Lt). CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimu bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi nustatyta, kad ieškovas jau nuo 2006 m. netinkamai vykdė 2005-12-14 sutarties sąlygas, pradiniam įnašui už sklypo pirkimą ėmė paskolą iš banko, nes neturėjo galimybės tokią sumą sumokėti iš karto savo lėšomis, vėliau, nors ir įmonės veikla buvo pelninga, ieškovas nemokėjo atsakovei sutartyje nustatyto dydžio įmokų, pažeidinėjo įmokų mokėjimo terminus, todėl susidarė didžiulis įsiskolinimas nuo pat sutarties sudarymo. Pripažintina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę būklę, kurią sąlygojo ne verslo nesėkmė, bet kitos nuo jo nepriklausiusios aplinkybės, atitinkančios CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įvardijamas sąlygas. Ieškovas ieškinyje teigia, kad jam tapo sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus atsakovui, nes reali nupirktos valstybinės žemės kaina, kurios didesnės dalies ieškovas dar nėra sumokėjęs, iš esmės sumažėjo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad žemės sklypo rinkos kaina yra 150 000 Eur ir pateikė kaip įrodymą VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis. Pripažintina, kad ieškovo pozicija yra prieštaringa. Žemės sklypas ieškovo buvo įgytas už 309 029 Lt, kas sudaro 89 500 Eur, pats ieškovas teigia, kad jis kainuotų dabar apie 150 000 Eur, todėl padaryti išvados, kad žemės sklypo vertė sumažėjo ieškovo nenaudai, t.y. padidėjo sutarties įvykdymo kaina ir dėl to iš esmės pasikeitė sutartinės prievolės pusiausvyra, negalima.

Ieškovas atsižvelgdamas į savo interesus nurodė, kad nutraukus sutartį UAB „Kretainis“ galės toliau vykdyti savo veiklą, o atsakovei sutarties įvykdymas nėra „gyvybiškai būtinas“. Teismas nesutinka su šiuo ieškovo teiginiu, nes tokiu atveju būtų pažeistos atsakovės teisės, kadangi ji prarastų galimybę parduoti žemės sklypą, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis statinys, t. y. atsakovė nevykdytų savo tiesioginių funkcijų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo nuostatose, kituose Nacionalinės žemės tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies l punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą atsakovas neturi galimybės parduoti ginčo sklypą kitam pirkėjui.

Be to, šiuo atveju ieškovas nesinaudojo civiliniame kodekse numatyta teise kreiptis į atsakovę su prašymu pakeisti sutartį. CK 6.204 straipsnio 3 dalis numato, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, galimybę nukentėjusiai sutarties šaliai kreiptis į kitą šalį prašant sutartį pakeisti. Ieškovas pažeisdamas sutartinių įsipareigojimų vykdymą, jo manymu pasikeitus aplinkybėms, iš karto kreipėsi į teismą, prašydamas sutartį nutraukti.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 116 210,32 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 71 472,49 Eur įsiskolinimas už parduotą žemę, 6 087,93 Eur palūkanos nuo įmokų už žemę, 38 649,90 Eur delspinigiai nuo nesumokėtų įmokų už žemę, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2005-12-14 sutarties 5 punktas numatė, kad pirkėjas (šiuo atveju – ieškovas) moka 2 procentų metines palūkanas, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento nuo privalomos sumokėti įsiskolinimo sumos. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 38 649,90 Eur delspinigius nuo nesumokėtų įmokų už žemę ir palūkanų. Iš pateikto apskaičiavimo matyti, kad ši suma yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2006 metų iki 2015-03-31. Ieškovas prašo taikyti senatį dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius, teigė, kad delspinigių dydis – 0,05 procentai nuo privalomos sumokėti įsiskolinimo sumos yra per didelis.

Valstybinės žemės perleidimo tvarka detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktuose. Galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kuriose nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. Sutarties sudarymo metu galiojusių minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės metu patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4.1 punkte buvo nustatyta, jog pirkėjai už perkamus žemės sklypus su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytosios žemės kainos sumokėti iš karto, o kitą sumą – per tolesnius 14 metų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais terminais, pradėdami mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4.3 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos, 4.4 punkte nustatytas 2 procentų metinių palūkanų dydis, 5 punkte nustatyta, kad asmenims, nustatytuoju laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pažymėtina, kad sąlygos, nurodytos minėtuose teisės aktuose yra numatytos ir tarp šalių 2005-12-14 sudarytoje valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pripažintina, jog nėra jokio pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydžio. Paminėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-588-618/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartyje šiuo klausimu yra pasisakyta.