Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis Ribotos atsakomybės bendrovėje ,,AAA S.“, vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2022 m. sausio 24 d. apie 16.20 val. pėsčiomis iš Lietuvos Respublikos teritorijos, atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei kartu su krovinio dokumentais, pateikė vieną 20 eurų nominalo kupiūrą, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo, vykdant įgaliojimus, o būtent gauti leidimą, be eilės, vilkiku ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tokiu būdu valstybės tarnautojui - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyr. inspektoriui D. A. davė 20 eurų kyšį,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad dirba ribotos atsakomybės bendrovėje ,,AAA S.“ vairuotoju. Jo darbas, susijęs su krovinių pervežimu po Europą, Baltarusiją ir Rusiją. Vakar po pietų, kažkur apie 16.00 val. atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą. Atvykęs jis pamatė, kad išvykime į Baltarusiją yra susidariusi labai didelė krovinių automobilių eilė. Jam reikėtu laukti kažkur apie 40-42 val. Jis sugalvojo nueiti į kelio postą ir ten susitarti su muitinės pareigūnu, duodant jam kyšį (pinigus), kad jį praleistų be eilės. Vairuojamą transporto priemonę ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kroviniu, paliko už įvažiavimo į posto teritorijoje. Į posto teritoriją jis nevažiavo, o nuėjo pėsčiomis. Jis prieš tai paėmė 20 eurų kupiūrą, kurią įdėjo į krovinio dokumentus, ir pėsčiomis nuėjo į postą. Poste jis priėjo prie namelio, kuriame dirba muitinės pareigūnai, ir ten tuo metu buvusiam muitinės pareigūnui padavė krovinio dokumentus ir juose įdėtus 20 eurų. Jis muitinės pareigūnui pasakė, jog pinigai yra skirti jam, už tai kad jis greičiau ir be eilės praleistų per valstybės sieną. Jis suprato, kad tokiu būdu valstybės tarnautojui - muitinės pareigūnui, duoda 20 eurų dydžio kyši, tačiau taip pasielgė nes norėjo greičiau grįžti į namus. Muitinės pareigūnas, jam pasakė kad tai yra kyšio davimas, už kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, bei kažkam paskambino ir pranešė apie tai, kad jis jam davė kyšį. Po ko jis buvo palydėtas į tarnybines patalpas, kur suprato, kad yra pradedamas tyrimas dėl kyšio davimo. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė ir muitinės pareigūnui davė 20 eurų dydžio kyšį. Taip pasielgė, nes norėjo kuo greičiau važiuoti namo (b. l. 50-51).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

Liudytojo D. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jis yra Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyr. inspektorius. 2022 m. sausio 24 d. vykdė tarnybą Šalčininkų kelio poste. Tarnybos metu nuo 13 iki 17 val. buvo paskirtas dirbti išvykstančių iš Lietuvos lengvųjų ir krovininių automobilių darbo vietoje. Apie 16.20 val. iš Lietuvos Respublikos į Šalčininkų kelio postą atėjo Baltarusijos Respublikos pilietis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris per pravirą langelį jam padavė krovinio dokumentus. Jis paėmęs dokumentus pastebėjo, jog tarp jų, susegtų metaline savaržele, yra įdėti pinigai, o tiksliau 20 eurų nominalo banknotas. Jis pas M. K. paklausė, kas tai per pinigai ir kokiu tikslu jie padėti krovinio dokumentuose. M. K. atsakė, kad jis veža greitai gendantį krovinį, kad turi vykti be eilės ir kad pinigus jis įdėjo norėdamas greičiau kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Jis pas M. K. dar paklausė, kam yra skirti pinigai, į ką pastarasis atsakė, kad jam. Jis vairuotoją įspėjo apie tai, kad kyšio davimas pareigūnui užtraukia baudžiamąją atsakomybę. M. K. atsakė, jog žino apie tai. Kadangi jam buvo duotas 20 eurų dydžio kyšis, jis apie įvykį nedelsdamas informavo pamainos viršininką. Į posto teritoriją M. K. atvyko pėsčiomis, su krovinio dokumentais, transporto priemonių registracijos liudijimais ir asmens dokumentu (b. l. 18-20).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu, nieko nerasta ir nieko nepaimta (b. l. 7-15).

Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta liudytojo D. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateikta 20 eurų nominalo kupiūra (b. l. 32-36).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo, vykdant įgaliojimus, o būtent gauti leidimą, be eilės, vilkiku ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, valstybės tarnautojui - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyr. inspektoriui D. A., davė 20 eurų kyšį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo ir liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitą bylos medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 62-64, ).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad M. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant lygią sankcijoje numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 20 eurų kupiūra, saugoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn (b. l. 37-38).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 MGL (500 (penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 20 eurų kupiūrą, saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti M. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.