- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- eI2-2552-561/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10174-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baklis“ (toliau – ir UAB „Baklis“) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. V4-149 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „Baklis“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Nurodo, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė pareiškėjai 2022 m. lapkričio 14 d. išvadą Nr. D4-2937 „Dėl UAB „Baklis“ tikslinio planinio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) ir 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. V4-149 dėl nurodymo skyrimo nemokumo administratoriui UAB „Baklis“. Išvadoje atsakovė nurodė, kad pareiškėja, administruodama UAB „Hidrostatyba“ (toliau – ir Įmonė Nr. 1) bankroto procesą, pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 3 straipsnio 1 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nesilaikė šiuose punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nepagrindė dalies Įmonės Nr. 1 bankroto proceso metu patirtų išlaidų (prisiimtų įsipareigojimų) būtinumo ir realumo. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja, administruodama UAB „Scanprekyba“ (toliau – Įmonė Nr. 3) bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 3 punktą ir 75 straipsnio 1 dalį, nes Įmonė Nr. 3 pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė neteisingą (nepagrįstą) informaciją apie turėtas pradines bankroto proceso administravimo išlaidas už teisines ir finansinės apskaitos paslaugas, t. y. neinformavo kreditorių apie realiai patirtas (turėtas) bankroto proceso administravimo išlaidas.
Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, Įsakymu pareiškėjai skyrė nurodymą – ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo dienos sušaukti UAB „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimą informuojant kreditorius, kad jis šaukiamas atsakovės nurodymo pagrindu, ir pateikiant susipažinimui informaciją apie bankroto proceso išlaidas pagal JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą struktūrą bei jų pagrindimą už laikotarpį nuo UAB „Hidrostatyba“ bankroto proceso pradžios iki šio patikrinimo pradžios, o būtent: patikrinimui teiktus ir kitus pirminius bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus (kreditorių sąskaitos išrašą, sutartis, prekių (paslaugų) priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, kvitus ir kt.) atskirai informuojant kreditorius apie su advokatu P. V. sudarytą susitarimą dėl fiksuoto atlygio (honoraro-abonentinio mokesčio) ir atskiro honoraro (valandinio įkainio) už procesinių dokumentų rengimą bei praktinį jo įgyvendinimą, taip pat apie UAB „Finvita“ išrašytą 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir konkrečias paslaugas, suteiktas pagal šią sąskaitą faktūrą (toliau – ir Nurodymas). Apie Nurodymo įvykdymą informuoti Tarnybą, pateikiant Nurodymo įvykdymą pagrindžiančius dokumentus.
Pareiškėja mano, kad Tarnyba savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 33 straipsnio 3 dalį, nes patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja per visą patikrinimo laiką nebuvo informuota atsakovės, jog patikrinimo terminas yra pratęsiamas. Teigia, kad atsakovė taip pat pažeidė Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 (toliau – ir Taisyklės), 26 dalį, nes patikrinimą atliko nesilaikydama Taisyklėse nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 26 dalyje nurodyta nuostata, jog planinis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo planinio patikrinimo pradžios datos, yra imperatyvi, akivaizdu, jog Išvada ir Įsakymas, kurie buvo priimti pasibaigus patikrinimo terminui, yra niekiniai.
Pareiškėjos nuomone, Tarnyba vykdydama planinį tikslinį administratoriaus patikrinimą, turi pareigą tikrinti tik tą administratoriaus pareigų dalį, kuri nurodyta atsakovės klausimyne. Teigia, kad atsakovė pati nustatė pareiškėjos vykdomų bankroto procedūrų Patikrinimo ribas, t. y. informavo pareiškėją, jog tikrins tik tas pareiškėjos pareigas, kurios reglamentuotos JANĮ 74 straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 4, 5, 6 dalyse. Mano, kad atsakovės rekomendacijos ir poveikio priemonės galėjo būti taikomos tik Patikrinimo ribose. Tačiau atsakovė konstatavo JANĮ 3 straipsnio 1 punkto, 75 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 3 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 77 straipsnio 4 dalies pažeidimus, kurių tikrinti atsakovė neturėjo teisės, nes į Patikrinimo ribas minėtų pareigų tikrinimas nebuvo įtrauktas. Teigia, kad apie atsakovės ketinimą peržengti Patikrinimo ribas pareiškėja nebuvo informuota, jai nebuvo atsiųsta informacija apie naują planinį patikrinimą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, atlikdama pareiškėjos Patikrinimą, viršijo savo įgaliojimus, peržengė paties nustatytas Patikrinimo ribas, apie tokį peržengimą/ketinimą peržengti Patikrinimo ribas neinformavo pareiškėjos, o tai sudaro pagrindą teigti, kad Įsakymas yra niekinis, o Įsakymu paskirtas Nurodymas pareiškėjai yra neteisėtas.
Pažymi, kad Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjos pateikta nuomone dėl Išvados projekto, pateikė pareiškėjai Išvadą, kuri kardinaliai skiriasi nuo pareiškėjai pateikto Išvados projekto, t. y. Išvados projekte ir Išvadoje atsakovė nurodo skirtingus JANĮ pažeidimus ir/ar motyvus bei pastabas. Mano, kad pastaroji aplinkybė dar kartą patvirtina, jog atsakovės Įsakymas, paremtas Išvados, į kurią pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti, pagrindu, yra neteisėtas.
Teigia, kad atsakovės pareiškėjai skirtas Nurodymas yra nemotyvuotas, nes nėra aišku, kokį konkrečiai JANĮ pažeidimą pareiškėja ištaisys sušaukdama UAB „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimą ir pateikdama kreditoriams susipažinti įmonės administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Pasak pareiškėjos, iš Išvados nėra aišku, kokios apimties turtinis pažeidimas tariamai buvo padarytas, kokia žala kreditoriams ar UAB „Hidrostatyba“ buvo padaryta.
Pareiškėjos nuomone, atsakovė, kuri nėra UAB „Hidrostatyba“ kreditorius, bankroto proceso dalyvis ir nedisponuoja visa įmonės bankroto medžiaga, elgesys imant vertinti įmonės išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, suponuoja pagrindą teigti, jog atsakovė kišasi į kreditorių ir teismo kompetenciją ir tokiu būdu viršija ne tik savo kompetenciją, bet ir pažeidžia kitų asmenų interesus. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju atsakovė vykdė ne patikrinimą, turėdama tikslą teikti metodines rekomendacijas administratoriui, o siekia kontroliuoti ir iš esmės kontroliuoja patį pareiškėjos vykdomą UAB „Hidrostatyba“ nemokumo administravimą – be jokio pagrindo įpareigodama sušaukti kreditorių susirinkimą ir supažindinti kreditorius su administravimo išlaidomis. Pareiškėjos nuomone, atsakovė patikrinimą atliko viršydama savo kompetenciją ir pažeisdama Taisyklėse nustatytą reglamentavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, atsakovė neturėjo teisės konstatuoti JANĮ 3 straipsnio 3 punkte, 75 straipsnio 1 dalyje, 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 straipsnio 1 punkte, 77 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų pažeidimų, nes minėtuose straipsniuose nurodytų pareigų tikrinimas nebuvo Patikrinimo objektas. Remiantis tuo, kad atsakovė atliko pareiškėjos Patikrinimą nesilaikydama pačios atsakovės nustatytų imperatyvių terminų, peržengdama pačios nustatytas Patikrinimo ribas, darytina išvada, jog Patikrinimas atliktas pažeidus imperatyvias teisės normas, todėl atsakovės Išvada ir Įsakymas yra niekiniai, o Įsakymu paskirtas Nurodymas pareiškėjai yra neteisėtas ir negali būti taikomas.
Skunde teismui pabrėžia, kad atsakovės nustatytų pažeidimų nėra padariusi. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pareiškėja, administruodama Įmonės Nr. 1 bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nesilaikė šiuose punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nepagrindė dalies Įmonės Nr. 1 bankroto proceso metu patirtų išlaidų (prisiimtų įsipareigojimų) būtinumo ir realumo. Paaiškina, kad sąskaitos buvo išrašomos tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu. Sutartyse šalys susitarė, kokios paslaugos, kokios apimties, rūšies ir pobūdžio bus teikiamos. Tuo tarpu dar smulkesnė sąskaitų detalizacija būtų perteklinė bei nekeičianti sąskaitų, kurios išrašytos sutarčių pagrindu, esmės. Teigia, jog atsakovės samprotavimai apie tai, kad sąskaitos neva nedetalizuotos, nesudaro pagrįsto ir teisėto pagrindo daryti išvadą, kad administratorius pažeidė teisės normas ir taikyti pareiškėjai poveikio priemones. Atkreipia dėmesį, jog ne atsakovei, o kreditoriams ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta teisė vertinti administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo klausimus ir konstatuoti, kokios išlaidos yra pagrįstos, o kokios ne.
Nurodo, jog teisinių paslaugų sutarties, kuria nustatytas mėnesinis mokestis už paslaugas, sudarymas negali būti kvalifikuojamas kaip JANĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas. Pirmiausia, Įmonės Nr. 1 bankroto proceso metu buvo sudaryta ne viena teisinių paslaugų/atstovavimo sutartis. Tokios sutartys buvo sudarytos dėl to, kad bankroto proceso pradžioje Įmonė Nr. 1 dalyvavo 18 civilinių bylų, bankroto proceso metu bylų kiekis dar labiau išaugo. Pareiškėja bankroto proceso pradžioje turėjo atlikti eilę darbų, t. y. vykti į Įmonės Nr. 1 turto vietas, perimti Įmonės Nr. 1 turtą, suskaičiuoti šio turto kiekį, nustatyti turto būklę, perimti dokumentus ir patikrinti dokumentus, kurių kiekis yra itin didelis, taip pat imtis priemonių užtikrinti turto saugumą, priežiūrą ir pan., todėl pareiškėja kreipėsi į advokatus dėl teisinių paslaugų tolimesnio teikimo. Skunde pažymi, kad Įmonė Nr. 1 yra didelė ir bankroto procedūroje buvo eilė einamųjų darbų, vyko daug teisminių ginčų, kurie reikalavo specialiųjų žinių, todėl buvo nuspręsta sudaryti teisinių paslaugų sutartį su keliais advokatais, įskaitant ir su advokatu P. V. Pastarąja sutartimi šalys susitarė dėl nuolatinių teisinių paslaugų teikimo už fiksuotą mėnesinę kainą (išskyrus procesinių dokumentų rengimą – jie apmokestinami atskirai). Tokiu būdu Įmonė Nr. 1 užsitikrino, kad bankroto procese nuolat kylantys teisiniai klausimai bus sprendžiami operatyviai, teisinės konsultacijos, išvados ir paslaugos bus teikiamos nepertraukiamai, o kaina už tokias paslaugas bus fiksuota, t. y. nepaisant didelio suteiktų paslaugų masto, advokatas neturi teisės reikalauti didesnio atlygio nei sutartyje numatytas fiksuotas mėnesinis atlygis.
Atsakovė, konstatuodama tariamą teisinių paslaugų sutarties ydingumą ir kreditorių teisių pažeidimą, Išvadoje taip pat nurodė, kad pareiškėja tariamai sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams, o tai, pasak atsakovės, yra pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vis dėlto, Išvadoje nėra nurodyta, kokius konkrečiai turtinius interesus pažeidė pareiškėja, kokią žalą Įmonei Nr. 1 ar Įmonės Nr. 1 kreditoriams padarė ir/ar kokios žalos būtų išvengta, jei teisinių paslaugų sutartis nebūtų buvusi sudaryta.
Pareiškėjos vertinimu, atsakovė ne tik turi tikrinti nemokumo administratorius, bet turi pareigą bendradarbiauti su jais, teikti konsultacijas, metodines rekomendacijas. Vis dėlto, atsakovė nuo JANĮ įsigaliojimo nėra išleidusi jokių metodinių rekomendacijų, kuriose būtų konstatuota, jog administratorius neturi teisės sudaryti teisinių paslaugų sutarčių, kuriose apmokėjimas būtų mėnesinis ir fiksuotas. Atsakovė Išvadoje taip pat nurodė, jog Įmonės Nr. 1 bankroto proceso metu išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas yra abstrakčios. Pareiškėja su tokia atsakovės padaryta išvada nesutinka. Pareiškėja pakartotinai pažymi, kad sąskaitose yra aiškiai nurodyta, pagal kokią sutartį paslaugos buvo suteiktos. Tuo tarpu sutartyse aiškiai apibrėžtas teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis. Atitinkamai, objektyvaus poreikio papildomai detalizuoti sąskaitas nėra.
Atsakovė JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimus motyvuoja ir tuo, jog pareiškėja finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančiais dokumentais neva nedetalizavo, kokias būtinas ir realias paslaugas Įmonei Nr. 1 suteikė UAB „Finvita“ pagal jos išrašytą ir Įmonės Nr. 1 apmokėtą 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 50 615,09 EUR mokėtina suma už paslaugą „Įmonės aptarnavimo paslaugos pagal sutartį Nr. 2020-10-26/01“. Sąskaitoje aiškiai nurodyta, kokios tiksliai sutarties pagrindu minėta sąskaita išrašyta. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad Įmonei Nr. 1 bus teikiamos pašto, kanceliarines, telefoninio ir internetinio ryšio, dokumentų, raštų bei korespondencijos priėmimo ir išsiuntimo, registravimo, kanceliarinės, susitikimų su kreditoriais organizavimo, orgtechnikos (kompiuteriai, spausdintuvai, fakso aparatai, švietimo aparatai ir kt.) nuomos ir aptarnavimo, patalpų reikalingų dokumentams ar kitam kilnojamajam turtui laikyti išnuomojimas ir kitos paslaugos. Taigi, papildomas sąskaitos detalizavimas, kai viskas išdėstyta sutartyje, būtų perteklinis, juolab, kad sąskaitas išrašo ne pareiškėja, o paslaugas teikiantis asmuo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog atsakovė neprašė pateikti sutarties, kurios pagrindu buvo išrašyta aptariama PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2021 m. gruodžio 31 d., taip pat neprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl sąskaitos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ji tinkamai detalizavo Įmonės Nr. 1 patirtas išlaidas, kreditoriai neteikė jokių pretenzijų dėl jų nei pareiškėjai, nei teismui, bei remiantis jau minėta aplinkybe, kad nei vienas teisės aktas, įskaitant ir JANĮ, nedraudžia abonentinių sutarčių sudarymo, Įmonės Nr. 1 bankroto bylą nagrinėjantis teismas ir kreditoriai neginčijo tokios sutarties vykdymo, o atsakovė nenurodė, kokio dydžio žala tariamai buvo padaryta Įmonės Nr. 1 kreditoriams, akivaizdu, jog Išvadoje konstatuotas JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas neturi jokio teisinio pagrindimo, todėl pareiškėjai skirtas Nurodymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Skunde taip pat nurodo, kad nebuvo pažeisti ir JANĮ 3 straipsnio 3 punktas ir 75 straipsnio 1 dalis, o atsakovės pateiktas išvadas laiko visiškai nemotyvuotomis. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-5547-979/2022 ir teigia, kad visos atsakovės išvados privalo būti motyvuotos. JANĮ neįpareigoja bankroto administratoriaus pirmajame kreditorių susirinkime atskirai nurodyti apmokėtas bankroto proceso metu patirtas išlaidas ir neapmokėtas išlaidas. Priešingai, JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui privalo pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Pažymi, jog nei JANĮ, nei teismų praktikoje ar atsakovės oficialiose rekomendacijose nėra išaiškinta, kad turėtos išlaidos reiškia apmokėtas išlaidas. Kitaip tariant, niekur nėra nurodyta, ar turėtos išlaidos reiškia tik tas išlaidas, kurios buvo apmokėtos, ar visas išlaidas, kurios buvo patirtos, tačiau dar nebuvo apmokėtos. Taigi, įvertinus tai, negalima teigti, jog pareiškėja kreditoriams neva nurodė neteisingą informaciją apie Įmonės Nr. 3 išlaidas.
Nurodo, kad visa informacija apie paslaugų teikėjų sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas/išankstines sąskaitas, sąskaitose nurodytas paslaugas buvo pateikta Įmonės Nr. 3 kreditoriams. Pastarieji buvo supažindinti ne tik su paslaugų kainomis, bet ir su paslaugų apimtimi, rūšimis. Pažymėtina, jog nei vienas kreditorius nereiškė jokių pretenzijų nei administratoriui, nei teismui dėl sąskaitose/išankstinėse sąskaitose nurodytų sumų bei nekėlė abejonių dėl išankstinėse sąskaitose/sąskaitose fiksuotų paslaugų. Taigi, darytina išvada, jog kreditorius sąskaitose/išankstinėse sąskaitose nurodytos paslaugos ir jų kaina tenkino. Sąskaitų detalizavimas, kurio reikalauja atsakovė, neabejotinai yra perteklinis, juolab, kad nei JANĮ, nei kiti teisės aktai neįpareigoja paslaugų teikėjo sąskaitose konkrečiai detalizuoti kiekvieno paslaugų teikėjo atlikto veiksmo.
Nesutinka su atsakovės pozicija, kad prie administravimo išlaidų neva negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su paties administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pvz. ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, taip pat administratoriaus biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kurios yra būtinos administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas ir pažymi, kad atsakovė remiasi teismine praktika, kuris buvo suformuota galiojant Įmonių bankroto įstatymui.
Dėl duoto Nurodymo paaiškina, kad pareiškėja nevengia įvykdyti Nurodymo ir jau yra išsiuntusi pranešimus dėl Įmonės Nr. 1 kreditorių susirinkimo sušaukimo, tačiau pareiškėja yra pagrįstai įsitikinusi, kad atsakovė neturėjo teisės skirti pareiškėjai Nurodymo sušaukti Įmonės Nr. 1 kreditorių susirinkimą ir toks Nurodymas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos nuomone, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 33 straipsnio 3 dalį, pažymi, kad Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad planinio patikrinimo trukmė – ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Tikrintojo (-ojų) motyvuotu prašymu šis terminas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į planinio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Tarnybą. Planinis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo planinių patikrinimo pradžios datos. 2022 m. balandžio 27 d. vyriausiosios specialistės prašymu Tarnybos direktoriui buvo pateiktas Teikimas Nr. D4-1022 „Dėl termino administratorių veiklos patikrinimui atlikti pratęsimo“. Terminas buvo pratęstas iki 2022 m. birželio 2 d. Pažymi, kad patikrinimo medžiagos apimtis buvo itin didelė. Kadangi patikrinimo medžiagos apimtis, kurią atsakovė turėjo išsamiai išnagrinėti, įvertinti, tam kad galėtų suteikti kokybišką metodinę pagalbą buvo gan didėlė, patikrinimas užtruko ilgiau nei Taisyklėse nustatyti terminai, tačiau dėl to nebuvo pažeistos kažkokios konkrečios pareiškėjos teisės ar apribota jos pažeistų teisių gynyba. Pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V1-239 patvirtintas 2022 metų nemokumo administratorių veiklos patikrinimų planas nebuvo keičiamas. Atkreipia dėmesį, kad šiame įsakyme nustatytas Administratoriaus veiklos patikrinimas įgyvendintas 2022 metais.
Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovė konstatavo JANĮ 3 straipsnio 1 punkto, 75 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 3 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 77 straipsnio 4 dalies pažeidimus, kurių tikrinti neturėjo teisės, nes į patikrinimo ribas minėtų pareigų tikrinimas nebuvo įtrauktas. Nurodo, kad 2022 m. sausio 18 d. raštu Nr. (10.10 E) D2-256 atsakovė informavo pareiškėją, kad bus atliekamas tikslinis planinis jos veiklos patikrinimas administruojant UAB „Hidrostatyba“, UAB „Villa Monis“ ir UAB „Scanprekyba“ bankroto procesus. Taip pat rašte nurodė, kad patikrinimo administruojant įmonių bankroto procesus metu bus tikrinamas nemokumo administratoriaus pareigų, numatytų Juridinio asmens nemokumo (bankroto) proceso administravimo kontrolinio klausimyno 5 punkte „Bankroto proceso išlaidos ir apskaita“ vykdymas. Minėtu raštu taip pat paprašyta iki 2022 m. vasario 15 d. atsakovei pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, tarp jų ir pirminius bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus: sutartis, prekių (paslaugų) priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kvitus ir kitus pirminius prisiimtus įsipareigojimus bei faktiškai patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodo, kad Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad patikrinimų planas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti keičiamas, jei nei vienas administratoriaus administruojamas nemokumo procesas neatitinka Taisyklių 18–19 punktuose numatytų kriterijų.
Pažymi, kad šio ir kitų 2022 m. tikslinių planinių patikrinimų sritis – bankroto proceso išlaidos ir apskaita. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos veiksmai kitose srityse nebuvo tikrinti, patikrinimo išvados padarytos atsakovės prašytų ir pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu, susijusių su bankroto proceso išlaidų ir apskaitos sritimi kaip viena iš Juridinio asmens nemokumo (bankroto) proceso administravimo kontrolinio klausimyno dalių. Pažymi, kad kontroliniame klausimyne nėra ir negali būti nurodytos visos prižiūrimo ūkio subjekto pareigos, kontrolinio klausimyno turinys neapriboja priežiūros institucijos įgaliojimų ir nesudaro pagrindo teigti, kad patikrinimo metu, tikrinant ūkio subjekto veiklą konkrečioje srityje, gali būti konstatuojami tik kontroliniame klausimyne nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimai, jei jie nustatomi toje srityje.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjos pateikta nuomone dėl Išvados projekto, pateikė Išvadą, kuri kardinaliai skiriasi nuo pareiškėjai pateikto Išvados projekto, t. y. Išvados projekte ir Išvadoje atsakovė nurodo skirtingus JANĮ pažeidimus ir/ar motyvus bei pastabas. Nurodo, kad Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad „Administratorius turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados projekto įteikimo dienos Tarnybai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus <...>“. „Įvertinęs (-ę) administratoriaus pareikštą nuomonę ar pasibaigus Taisyklių 67.2 punkte nustatytam terminui administratoriui pareikšti nuomonę, tikrintojas (-ai) per 5 darbo dienas parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų su siūlymu skirti (neskirti) JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatytą (-us) nurodymą (-us) ir (arba) JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytą (-as) poveikio priemonę (-es) administratoriui, o kai administratorius juridinis asmuo, – ir (arba) jo vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinto proceso administravimą, ir pateikia Tarnybos vadovui“ (Taisyklių 66 punktas). Taigi, pagal teisinį reglamentavimą, Tarnyba gavusi administratoriaus papildomus paaiškinimus ir dokumentus privalo juos įvertinti, ir žinoma, jei būtų pateikta naujų, svarbių aplinkybių, keičiančių Išvados projekte nustatytas aplinkybes, ir turinčių įtakos Išvados projekte nustatytiems pažeidimams, be abejo, į tai būtų atsižvelgta, ir, tokiu atveju, galimai galėtų keistis faktinių aplinkybių vertinimas. Atkreipia dėmesį, kad, šiuo atveju, pareiškėja Nuomonėje nepateikė jokių naujų aplinkybių, turėsiančių įtakos nustatytiems pažeidimams (papildomų dokumentų taip pat nepridėjo), todėl tiek Išvados projekte, tiek Išvadoje nustatyti tie patys JANĮ pažeidimai, motyvai bei pastabos. Išvada papildyta tik pareiškėjos Nuomonės įvertinimu.
Nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad skirtas Nurodymas yra nemotyvuotas. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. kovo 29 d. buvo sušauktas pirmasis UAB „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo siūloma patvirtinti mėnesinę sąmatą. Šiai sąmatai nebuvo pritarta ir patikslinta mėnesinė sąmata patvirtinta 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių komiteto posėdyje. 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkime buvo siūloma nustatyti bazinio atlygio išmokėjimo tvarką, t. y. buvo siūloma nustatyti, kad bazinis atlygis išmokamas nemokumo administratoriaus nuožiūra. Šiam nutarimo projektui buvo nepritarta, kreditoriai turėjo pastabų dėl pasiūlymo turinio, neatitinkančio JANĮ reglamentavimo, pvz., VSDFV Klaipėdos skyrius balsavimo raštu biuletenyje įpareigojo pareiškėją pateikti kreditorių susirinkimui bazinio atlygio išmokėjimo tvarką atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį. Kartu su 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimui teikta sąmata ir 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių komitetui teikta patikslinta sąmata pareiškėja pateikė siūlomų administravimo išlaidų ribų pagrindimą atskirai aprašydama kiekvieną šių sąmatų eilutę (atitinkamų išlaidų poreikį), pateikdama informaciją apie kai kurias patirtas išlaidas, kai kurias išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus. Pareiškėja pateikė pajamų-išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kurioje nurodyta, kad šiuo laikotarpiu patirta 435 518,80 Eur išlaidų. Pareiškėja taip pat pateikė kitus apskaitos bei su teisinėmis ir buhalterinėmis paslaugomis susijusius dokumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą detalizuoja pateiktas pareiškėjos sąskaitas faktūras ir nurodo, kad iš pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kokias advokatas konkrečiai paslaugas teikė, įsivertinti ar jos iš tiesų buvo reikalingos, tai yra nenustatyta išlaidų būtinumo ir realumo. Sudaryta sutartis su advokatu P. V. – abstrakti, ją nustatytas mokėtinas advokatui fiksuotas 3500 Eur + PVM atlygis (honoraras-abonentinis mokestis), taip pat nustatyta, kad už advokato rengiamus procesinius dokumentus Įmonė Nr. 1 moka advokatui už faktiškai išdirbtą laiką 100 + PVM Eur honorarą už kiekvieną darbo valandą, tačiau iš jos nėra aišku, kokias konkrečias paslaugas teiks advokatas, kodėl Įmonė Nr. 1 turės mokėti abonentinį mokestį, jei advokatas tą mėnesį jokių paslaugų neteiks ir pan.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pateikė Tarnybai sąskaitas faktūras, tačiau prašytos sutarties su UAB „Finvita“ nepateikė. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų suteiktų realių paslaugų nustatyti negalima, nes jos nedetalizuotos. Įvertinus patikrinimo medžiagą, konstatuota, kad Administratorius pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nesilaikė šiuose punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nepagrindė dalies UAB „Hidrostatyba“ bankroto proceso metu patirtų išlaidų (prisiimtų įsipareigojimų) būtinumo ir realumo.
Pareiškėjos argumentą, kad Tarnyba Įsakyme (Išvadoje) nenurodė, kokią žalą kreditoriams ir UAB „Hidrostatyba“ administratorius pažeidimu padarė ar neigiamas pasekmes sukėlė pareiškėjo veiksmai, atsakovė laiko nepagrįstu. Pažymi, kad JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 4 dalis). Iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Tarnyba administratoriui gali skirti poveikio priemones ar (ir) nurodymus už administratoriaus veikloje nustatytus JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šiuo atveju, Patikrinimo metu nustatyta, kad administratorius, administruodamas Įmonės Nr. 1 bankroto procesą pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bei administruodamas Įmonės Nr. 3 bankroto procesą pažeidė JANĮ 3 straipsnio 3 punktą ir 75 straipsnio 1 dalį, taigi, šiuo atveju, nustatyti pareiškėjos pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Tarnyba, kuri nėra UAB „Hidrostatyba“ kreditorius, bankroto proceso dalyvis, ir nedisponuoja visa UAB „Hidrostatyba“ bankroto medžiaga, elgesys imant vertinti UAB „Hidrostatyba“ išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, suponuoja pagrindą teigti, jog atsakovė kišasi į kreditorių ir teismo kompetenciją ir tokiu būdu viršija ne tik savo kompetenciją, bet ir pažeidžia kitų asmenų interesus. Pabrėžia, kad teisės aktai priežiūros institucijai suteikia teisę, nustačius padarytus pažeidimus skirti poveikio priemones bei surašyti nurodymus ((JANĮ 136 straipsnis).
Atsakovės vertinimu, JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams, t. y. pažeidimas daro tiesioginę įtaką kreditorinių reikalavimų tenkinimo galimybėms – jas mažina, nes išlaidų, kurios neįrodytos kaip būtinos ir realios, dalimi galėtų būti didinama kreditorinių reikalavimų tenkinimo apimtis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratoriaus viena iš funkcijų – šaukti kreditorių susirinkimus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat nemokumo administratorius teikia informaciją JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 22 punktas). Šios funkcijos yra neatsiejamai susiję su JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta funkcija ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, kurios netinkamas vykdymas buvo konstatuotas šio patikrinimo metu. Kreditoriai turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). Tinkamas informuotumas sudaro prielaidas kitų kreditorių teisių įgyvendinimui (pvz., kreditoriai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės (JANĮ 43 straipsnio 5 punktas), taip pat, veikdami kreditorių susirinkimo forma, turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (JANĮ 44 straipsnio 10 punktas).
Mano, kad Tarnyba neviršijo savo kompetencijos ribų, atsakovė įvertinusi visą turimą medžiagą, teisinį reglamentavimą, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kad nustatytas JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas laikomas labai reikšmingu, kadangi nesilaikyta vieno iš proceso principų (efektyvumo) ir vienos svarbiausių JANĮ įtvirtintų nemokumo administratoriaus funkcijų (ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus), pažeidimas daro tiesioginę įtaką kreditorinių reikalavimų tenkinimo galimybėms, t. y. jas mažina, nes išlaidų, kurios neįrodytos kaip būtinos ir realios, dalimi galėtų būti didinama kreditorinių reikalavimų tenkinimo apimtis, pagrįstai sprendė, kad už nustatytus pažeidimus, pareiškėjai, kaip UAB „Hidrostatyba“ bankroto administratoriui, skirti ne poveikio priemonę, o Nurodymą, kaip šiuo atveju tikslingiausią priežiūros priemonę – ištaisyti veiklos trūkumus.
Pažymi, kad JANĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas skaidrumo principas, reikalauja, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją. JANĮ 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos.
Mano, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėja administruodama UAB „Scanprekyba“ bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 3 punktą ir 75 straipsnio 1 dalį, kadangi Administratorius UAB „Scanprekyba“ pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė neteisingą (nepagrįstą) informaciją apie turėtas pradines bankroto proceso administravimo išlaidas už teisines ir finansinės apskaitos paslaugas, t. y. neinformavo kreditorių apie realiai patirtas (turėtas) bankroto proceso administravimo išlaidas. Nustatytas JANĮ 3 straipsnio 3 punkto ir 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas laikomas reikšmingu, kadangi juo nesilaikyta vieno iš proceso principų (skaidrumo) ir svarbios JANĮ nuostatos, skirtos sudaryti galimybę kreditoriams gauti esminiams sprendimams priimti (dėl teikiamos tvirtinti sąmatos tvirtinimo, tikslinimo ar pan.) reikalingą informaciją (apie turėtas pradines bankroto proceso administravimo išlaidas). Pažeidimo veiksmais UAB „Scanprekyba“ kreditoriams buvo apsunkinta galimybė gauti informaciją apie esamą realią padėtį UAB „Scanprekyba“ bankroto procese, o taip pat priimti kuo tikslesniais duomenimis paremtus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime detalizuojamos Įmonės Nr. 3 patikrinimo nustatytos aplinkybės ir pabrėžiama, kad administratoriaus pateiktoms išlaidų sąmatoms turėjo pastabų kreditoriai, t. y. VSDFV Klaipėdos skyrius, balsuodamas dėl sąmatos projekto, nurodė, kad pateikti tik abstraktūs išlaidų rūšių aprašymai, prašomos patvirtinti didelės administravimo išlaidos nepagrįstos dokumentais, prie sąmatos nepridėti jokie išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai; Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) nurodė, kad administratoriaus pateikta sąmata yra abstrakti, nesusieta su planuojamais atlikti veiksmais ir jų įkainiais, pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti duomenys apie administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tačiau šios išlaidos nedetalizuotos.
Pažymi, kad Įmonės Nr. 3 pirmajam kreditorių susirinkimui (2022 m. sausio 25 d.) administratorius pateikė pajamų-sąnaudų suvestinę už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 10 d., kurioje pateikta informacija, kad patirta 2 407,31 Eur išlaidų (1 220 Eur – už teisines paslaugas; 363 Eur – už finansinės apskaitos paslaugas; 824,31 Eur – už kitas paslaugas (transporto, pašto ir kt.), tačiau vien tik pateikti dokumentai (UAB „Finvita“ išrašyta 2022 m. sausio 7 d, sąskaita išankstiniam apmokėjimui (363 Eur) ir P. V. išrašyta 2022 m. sausio 7 d. sąskaita faktūra išankstiniam apmokėjimui (1 220 Eur) nepagrindžia šių išlaidų patyrimo fakto, tiksliau vien tik išrašytos sąskaitos faktūros išankstiniam apmokėjimui nepagrindžia tokių išlaidų patyrimo fakto konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, kadangi tokiose sąskaitose (o ypač neapmokėtose kaip nagrinėjamu atveju, nors lėšų banko sąskaitoje minėtų sąskaitų išrašymo metu ir vėliau pakako) nurodoma informacija tik apie galimai ateityje būsimas išlaidas, o ne realią situaciją apie turėtas (patirtas) Įmonės Nr. 3 bankroto proceso administravimo išlaidas bei jų panaudojimo teisėtumą.
Įvertinus tai, mano, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog administratorius, administruodamas Įmonės Nr. 3 bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 3 punkto ir 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi Įmonės Nr. 3 pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė neteisingą (nepagrįstą) informaciją apie turėtas pradines bankroto proceso administravimo išlaidas už teisines ir finansinės apskaitos paslaugas, t. y. neinformavo kreditorių apie realiai patirtas (turėtas) bankroto proceso administravimo išlaidas.
Nurodo, kad atsakovė, įvertinusi, jog nenustatyta, kad JANĮ 3 straipsnio 3 punkto ir 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas (įvertintas kaip reikšmingas) būtų turėjęs didesnės įtakos UAB „Scanprekyba“ bankroto proceso administravimui ir kreditorių turtiniams interesams, taip pat įvertinus šio patikrinimo tikslą bei tai, kad tokios nemokumo administravimo srities tikslinis planinis patikrinimas buvo daromas pirmą kartą, kad administratoriui buvo pateiktos pastabos bei rekomendacijos, susijusios su bankroto proceso išlaidomis ir apskaita, nusprendė administratoriui ir atsakingiems asmenims už UAB „Scanprekyba“ administravimo procese nustatytus pažeidimus netaikyti poveikio priemonės ir (ar) nurodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V4-149 dėl nurodymo pareiškėjai skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-239 patvirtintas 2022 m. planuojamų tikrinti nemokumo administratorių sąrašas, kuriame numatyta atlikti ir Administratoriaus tikslinį planinį veiklos patikrinimą (toliau – ir patikrinimas) administruojant bankroto procesus.
2022 m. sausio 18 d. Tarnyba raštu Nr. (10.10 E) D2-256 informavo pareiškėją, kad bus atliekamas tikslinis planinis jos veiklos patikrinimas administruojant UAB „Hidrostatyba“, UAB „Villa Monis“ (toliau – Įmonė Nr. 2), UAB „Scanprekyba“ bankroto procesus. Minėtu raštu paprašyta iki 2022 m. vasario 15 d. Tarnybai pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, tarp jų ir pirminius bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus.
2022 m. vasario 9 d. gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą iki 2022 m. kovo 1 d. dokumentams pateikti.
2022 m. vasario 10 d. Tarnyba el. paštu pateikė pareiškėjai atsakymą dėl termino pratęsimo – terminas pratęstas.
2022 m. kovo 1 d. Tarnyba gavo pareiškėjos patikrinimui pateiktus paaiškinimus ir dokumentus.
2022 m. balandžio 27 d. Tarnybos direktoriui pateiktas ir patvirtintas Teikimas Nr. D4-1022 „Dėl termino administratorių veiklos patikrinimui atlikti pratęsimo“. Terminas pratęstas iki 2022 m. birželio 2 d.
2022 m. spalio 18 d. surašytas išvados projektas Nr. D4-2685 ir 2022 m. spalio 18 d. pareiškėja el. paštu buvo supažindinta su Išvados projektu ir informuota, kad administratorius turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados projekto įteikimo dienos Tarnybai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus.
2022 m. spalio 21 d. gautas administratoriaus prašymas patęsti iki 2022 m. lapkričio 3 d. terminą nuomonei dėl Išvados projekto pateikti.
2022 m. spalio 21 d. Tarnyba el. paštu pateikė administratoriui atsakymą dėl termino pratęsimo – terminas pratęstas.
2022 m. lapkričio 4 d. Tarnyba gavo administratoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nuomonę.
2022 m. lapkričio 14 d. Tarnyba priėmė galutinę Išvadą Nr. D4-2937 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Baklis“ tikslinio planinio veiklos patikrinimo“.
2022 m. lapkričio 22 d. priimtas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V4-149 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „Baklis“ skyrimo“.
2022 m. lapkričio 23 d. Tarnyba raštu Nr. (10.10 E)D2-2568 supažindino administratorių su priimtu Įsakymu ir Išvada.
Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Įsakymu, pateikė skundą teismui. Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad Įsakymas turi būti panaikintas, nes atsakovė jį priimdama pažeidė Patikrinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, t. y. Įsakymas priimtas pasibaigus Patikrinimo terminui; Patikrinimas atliktas peržengus pačios atsakovės nustatytas Patikrinimo ribas. Taip pat nurodo, kad Išvadoje nustatyti pažeidimai nėra padaryti, todėl nepagrįstai buvo priimtas Nurodymas.
Dėl procedūrinių pažeidimų
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta (ginčui aktualioje redakcijoje), kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas tvirtina patikrinimų plano sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę įtvirtinančias taisykles, patikrinimų planą. To paties įstatymo 3 dalis nustato, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai savo veiklą organizuoja taip, kad patikrinimų planas būtų įgyvendintas. Patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas.
Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba savo neveikimu pažeidė VAĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas.
Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-3 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) 2 punktą administratorių veiklos priežiūrą atlieka priežiūros institucija – Tarnyba. Priežiūros taisyklių 5 punktas nustato, kad priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama planinius patikrinimus, kurie numatomi priežiūros institucijos vadovo tvirtinamame atitinkamais kalendoriniais metais planuojamų patikrinti administratorių veiklos patikrinimų plane, skelbiamame priežiūros institucijos interneto svetainėje (Priežiūros taisyklių 5.1 papunktis).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Tarnyba 2022 m. sausio 18 d. raštu Nr. (10.10 E) D2-256 informavo pareiškėją, kad bus atliekamas tikslinis planinis jos veiklos patikrinimas administruojant Įmonės Nr. 1, Įmonės Nr. 2 ir Įmonės Nr. 3 bankroto procesus. Taip pat nurodoma, kad bus tikrinamas pareiškėjos pareigų, nustatytų Juridinio asmens nemokumo (bankroto) proceso administravimo klausimyno, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V4-52, 5 punkte „Bankroto proceso išlaidos ir apskaita“, vykdymas. Nurodyta, kur pareiškėja gali susipažinti su kita svarbia informacija bei paprašė pareiškėjos pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, tarp kurių ir pirminius bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus – sutartis, prekių (paslaugų) priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kvitus ir kitus pirminius prisiimtus įsipareigojimus bei faktiškai patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (rašto pateiktos lentelės 8 punktas).
Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad patikrinimai atliekami vienu ar abiem toliau nurodytais būdais: 5.1. nevykstant į vietą – vertinant gautą patikrinimui atlikti reikalingą informaciją, ją pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus (įskaitant, bet neapsiribojant, administratoriui atsakyti pateikiamus Tarnybos vadovo patvirtintus nustatytos formos klausimynus, papildomus prašymus žodžiu ar raštu dėl informacijos, dokumentų ar paaiškinimų pateikimo) elektroninėmis, kitomis informacijos perdavimo priemonėmis ar tiesiogiai AVNT buveinėje; 5.2. vykstant į vietą – atliekant patikrinimą administratoriaus, administruojamo asmens buveinėje (gyvenamosiose patalpose), su patikrinimu susijusių objektų buvimo vietoje (toliau – tikrinimo vieta) (įskaitant, bet neapsiribojant, dokumentų pildymą, papildomų duomenų ir dokumentų rinkimą tikrinimo vietoje) šių Taisyklių II skyriaus penktajame skirsnyje numatyta tvarka.
Taisyklių 9 punktas nustato, kad planinio administratoriaus veiklos patikrinimo (toliau – ir planinis patikrinimas) tikslas – surinkti ir įvertinti informaciją apie administratoriaus veiklą administruojant juridinių asmenų nemokumo ir (ar) fizinių asmenų bankroto procesus (toliau – ir nemokumo procesas, procesai) bei suteikti jam metodinę pagalbą.
Taisyklių 10.1. papunktis nustato, kad visapusiškas planinis patikrinimas – administratoriaus veiklos administruojant nemokumo procesą (procesus) patikrinimas, kuris apima visų administratoriaus pareigų, numatytų atitinkamame Tarnybos vadovo patvirtintame nustatytos formos klausimyne, vykdymą. Tikslinis planinis patikrinimas – administratoriaus veiklos administruojant nemokumo procesą (procesus) patikrinimas, kuris apima dalies administratoriaus pareigų, numatytų atitinkamame Tarnybos vadovo patvirtintame nustatytos formos klausimyne, vykdymą (Taisyklių 10.2. papunktis). Taisyklių 16 punktas nustato, kad patikrinimų planas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti keičiamas, jei nei vienas administratoriaus administruojamas nemokumo procesas neatitinka Taisyklių 18–19 punktuose numatytų kriterijų.
Atsakovė teigia, kad Tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V1-239 patvirtintas 2022 metų nemokumo administratorių veiklos patikrinimų planas nebuvo keičiamas, kaip ir nesikeitė ir planinio patikrinimo rūšis, tikslinio planinio patikrinimo metu tikrintos pareigos. Ginčo, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos veiklos patikrinimas vyko nevykstant į vietą, nėra (Taisyklių 5.1 punktas). Minėtų taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad vertinama gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija, ją pagrindžiantys dokumentai ir paaiškinimai, tačiau neapsiribojama vien tik Tarnybos vadovo patvirtintais nustatytos formos klausimynais. Teismas, įvertinęs paminėtas teisės aktų nuostatas, tai, jog tikslinio planinio patikrinimo sritis – „Bankroto proceso išlaidos ir apskaita“ bei tai, jog buvo tikrinti dokumentai, susiję su bankroto proceso išlaidų ir apskaitos sritimi (viena iš kontrolinio klausimyno dalių) sprendžia, kad atsakovė, atlikdama patikrinimą nekeitė nei planinio patikrinimo rūšies, nei tikrintų pareigų. Todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovė peržengė Patikrinimo ribas, laikomi nepagrįstais. Dar daugiau, teismas visiškai sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, kad kontroliniame klausimyne nėra ir negali būti nurodytos visos prižiūrimo ūkio subjekto pareigos, kontrolinio klausimyno turinys neapriboja priežiūros institucijos įgaliojimų ir nesudaro pagrindo teigti, kad patikrinimo metu, tikrinant ūkio subjekto veiklą konkrečioje srityje, gali būti konstatuojami tik kontroliniame klausimyne nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimai, jei jie nustatomi toje srityje.
Pareiškėja taip pat teigia, kad Įsakymas turi būti panaikintas vien tik todėl, kad jis buvo priimtas pažeidžiant jo priėmimo terminus.
Atsakovė atsiliepime į skundą neginčija, jog Įsakymas yra priimtas pažeidžiant terminus, tačiau prašo teismo vertinti, kad terminai buvo pratęsiami pareiškėjai prašant, kad patikrinimų apimtis buvo didelė bei į tai, kad nustatyto termino nesilaikymas nepažeidė pareiškėjos teisių.
Taisyklių 26 punktas nustato, kad planinio patikrinimo trukmė – ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Tikrintojo (-ojų) motyvuotu prašymu šis terminas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į planinio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Tarnyba. Planinis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo planinių patikrinimo pradžios datos. Iš pacituoto Taisyklių punkto matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėja, į planinio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Tarnyba.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas kompetencijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3590-520/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Patikrinimas buvo pradėtas 2022 m. vasario 1 d. baigtas 2022 m. lapkričio 3 d. (pagal Patikrinimo taisyklių 67.1 punktą administratoriaus nuomonės atsakovui pateikimo diena). Taigi, atsakovė vykdė pareiškėjos patikrinimą 9 mėnesius. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų sąmoningai vilkinusi patikrinimą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir pati yra kreipusi į Tarnybą, prašydama pratęsti paaiškinimams ir dokumentams pateikimo terminą, argumentuodama, kad bankroto proceso administravimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų kiekis yra itin didelis. Tarnyba, atsižvelgdama į prašyme nurodytas aplinkybes, terminus pratęsė, kas žinoma pratęsė ir Patikrinimo terminą. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad netoleruotina situacija, kai skundo nagrinėjimo procedūra užtrunka ilgesnį laiką, tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovės atliktų veiksmų pavėlavimas nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs pareiškėjos teisių pažeidimą ir kuris galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą Įsakymą. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad toks procesinio termino praleidimas sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes jos teisėms ir pareigoms, ar kad būtent dėl procesinio termino praleidimo Įsakymas tapo nepagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju Įsakymo priėmimo terminas buvo praleistas nežymiai. Teismas daro išvadą, kad termino Įsakymui priimti praleidimas tiesioginės įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturėjo. Termino praleidimas laikytinas formaliu pažeidimu, negalinčiu būti pakankamu pagrindu Įsakymo panaikinimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundo argumentas, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas todėl, jog priimtas pasibaigus 6 mėnesių patikrinimo terminui atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde teismui taip pat nurodo, kad Išvados projektas ir surašyta Išvada kardinaliai skiriasi, todėl teigia, kad nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į Išvadoje pateiktus argumentus, kas sudaro pagrindą Įsakymą panaikinti. Atsakovės teigimu, tiek Išvados projekte, tiek Išvadoje nustatyti tie patys JANĮ pažeidimai, motyvai ir pastabos, o Išvada buvo papildyta tik pareiškėjos Nuomonės įvertinimu.
Teismas su atsakovės pozicija sutinka. Tiek Išvados projekte, tiek Išvadoje nurodomi tie patys JANĮ pažeidimai, motyvai ir pastabos. Išvadoje iš ties yra pateiktas pareiškėjos Nuomonės dėl Išvados projekto vertinimas, kas, teismo nuomone, negali būti laikoma kardinaliai skirtingais argumentais. Pareiškėjos pateiktos Nuomonės dėl Išvados projekto įvertinimas būtinas, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad priimtas Išvados projektas ir Išvada kardinaliai skiriasi.
Dėl nustatytų pažeidimų
Pareiškėja teigia, kad Išvadoje nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti, todėl nesudarė pagrindo priimti Nurodymo. Atsakovės teigimu, pareiškėja, administruodama Įmonės Nr. 1 bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nesilaikė šiuose punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nepagrindė dalies Įmonės Nr. 1 bankroto proceso metu patirtų išlaidų (prisiimtų įsipareigojimų) būtinumo ir realumo.
JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas vienas iš nemokumo proceso principų – efektyvumo, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. JANĮ 3 straipsnio 5 punktas įtvirtina profesionalumo principą, reiškiantį, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus.
Bankroto proceso pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018 ir kt.).
Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-650-823/2016).
Pareiškėja atsakovei pateikė pajamų-išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kurioje nurodoma, kad šiuo laikotarpiu buvo patirta 435 518,80 Eur išlaidų. Taip pat buvo pateikti paaiškinimai ir detalizacija, kurioje nurodoma, kad 81 217,63 Eur teisinės išlaidos, kurias sudaro: 1) advokato P. V. teikiamos teisinių paslaugų išlaidos – 72 182 Eur; 2) Advokatų kontoros Sorainen ir partneriai teikiamos teisinių paslaugų išlaidos – 12 286,34 Eur; 3) advokato G. D. teikiamos teisinių paslaugų išlaidos – 2 722,50 Eur; 4) teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš Įmonės Nr. 1 UAB „SRP“ naudai – 1 254,33 Eur; 5) teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš Įmonės 1 VMI naudai – 2,47 Eur; 6) notaro suteiktos paslaugos už hipotekos/įkeitimo išregistravimą – 258,40 Eur. Pažymima, kad teisinių paslaugų išlaidų suma, nurodyta pajamų-išlaidų suvestinėje, yra gaunama iš aptartų teisinių išlaidų atėmus teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą (88 445,17 Eur minus 7 488,42 Eur (priteistos bylinėjimosi išlaidos Įmonės Nr. 1 naudai iš UAB „Igalex“, AB „BMGS“, UAB „Čiurlionio tiltas“, UAB „SRP projektas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos). Papildomai pažymima, kad dėl techninės klaidos buvo apmokėta advokato P. V. sąskaita Nr. PV211111-01. Minėta sąskaita buvo išrašyta ne Įmonei Nr. 1. Vis dėlto, šalys susitarė, kad advokatui atliktas mokėjimas bus sudengiamas su kita advokato išrašyta sąskaita, kurią advokatas išrašo pagal tarp šalių pasirašytą teisinių paslaugų sutartį. Taigi, advokatui išrašius sąskaitą Nr. PV220112-1, pastaroji nebuvo apmokama, o buvo sudengta su advokatui 2021 m. gruodžio 1 d. atliktu mokėjimu. Likusi 121 Eur dydžio suma bus sudengiama su ateityje advokato išrašyta sąskaita; 54 255,56 Eur kanceliarinės, pašto, ryšio, transporto, banko paslaugos ir pan. Šias išlaidas sudaro: 1) transporto (kuro) išlaidos – 2 355,60 Eur, kurios buvo dengtos atskaitingo asmens lėšomis ir avansinės apyskaitos pagrindu grąžintos Įmonės Nr. 1; 2) Registrų centro suteiktos paslaugos (duomenų įregistravimo, pakeitimo ir pan.) – 223,14 Eur (už dalį šių paslaugų sumokėjo administratorius, kuriam Įmonė Nr. 1 vėliau grąžino lėšas); 3) Lietuvos pašto suteiktos paslaugos – 907,50 Eur (minėtos paslaugos yra teikiamos per tarpininką UAB „Finvita“, PVM sąskaita faktūra Nr. FIN210000036); 4) valstybės įmonės „Regitra“ suteiktos informacijos apie Įmonei Nr. 1 priklausančias transporto priemones paslaugos – 69,30 Eur; 5) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro suteiktos paslaugos apie Įmonei Nr. 1 priklausančias transporto priemones – 1,32 Eur (už šias paslaugas sumokėjo administratorius, kuriam BUAB „Hidrostatyba“ vėliau grąžino lėšas); 6) UAB „Finvita“ suteiktos įmonės aptarnavimo paslaugos (patalpų nuoma ir pan.) – 50 615,09 Eur; 7) banko komisiniai mokesčiai – 83,61 Eur.
Iš pateiktos 2020 m. spalio 23 d. sutarties Nr. 201023-02 „Dėl teisinių paslaugų teikimo“ (toliau – ir Teisinių paslaugų sutartis), sudarytos bankrutuojančios UAB „Hidrostatyba“, atstovaujamos pareiškėjos, ir advokato P. V., matyti, kad ji buvo sudaryta siekiu teikti teisines paslaugas ne dėl konkrečių darbų, teisinės paslaugos nurodomos abstrakčiai (Teisinių paslaugų 3.1 punktas). Teisinių paslaugų 5.1.1 papunktyje nustatyta, kad už šios sutarties pagrindu teikiamas paslaugas Įmonė Nr. 1 įsipareigoja kas mėnesį mokėti fiksuotą atlygį (honorarą-abonentinį mokestį), kurio dydis – 3 500 Eur + PVM. Teisinių paslaugų sutarties 5.1.2 papunktyje nustatyta, kad už advokato rengiamus procesinius dokumentus Įmonė Nr. 1 moka advokatui už faktiškai išdirbtą laiką 100 + PVM Eur honorarą už kiekvieną darbo valandą. Sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad visišku atsiskaitymu pagal šią sutartį bus laikomas visų pinigų, priklausančių advokatui, įskaitymas į advokato sąskaitą ar atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Kartu taip pat buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos advokato, kuriose nurodoma, kad mokėtina suma už suteiktas teisines paslaugas pagal Teisinių paslaugų sutartį, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. kovo 8 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. liepos 13 d., 2021 rugpjūčio 3 d., 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. spalio 4 d. Pateiktose minėtose sąskaitose-faktūrose nėra detalizuojamos suteiktos paslaugos, t. y. nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečiai paslaugas suteikė advokatas. Ir kaip teisingai atsakovė pažymi, nėra galimybės įvertinti, ar paslaugos buvo reikalingos. Taip pat iš pateiktų kitų sąskaitų faktūrų matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo teikiamos paslaugos ir kitų atstovų ir advokato P. V., kuriose yra pateikiama detalizacija. Teismas visiškai sutinka su atsakove, kad Teisinių paslaugų sutartyje jau buvo nustatytas advokato honoraras-abonentinis mokestis bei papildomas mokestis už rengiamus procesinius dokumentus, tačiau nėra aišku, kokias konkrečias paslaugas teiks advokatas, kodėl Įmonė Nr. 1 turės mokėti abonentinį mokestį, jeigu advokatas tą mėnesį jokių paslaugų neteiks.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad Teisinių paslaugų sutartyje yra detaliai nustatyta, kokias paslaugas advokatas teiks, todėl jų detalizuoti sąskaitose-faktūrose papildomai nereikia, vertinami kritiškai. Teismo vertinimu, kiekviena atlikta paslauga pagal Teisinių paslaugų sutartį (rengti teisines išvadas; rengti pretenzijas ir kt.) turėjo būti detalizuota, konkrečiai nurodant, kokia, pagal Teisinių paslaugų sutartį, paslauga buvo suteikta, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Kitoks vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis Įmonės Nr. 1 bei jos kreditorių interesų.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad nesutinka su atsakovės išvada, kad neva nedetalizavo, kokias būtinas ir realias paslaugas Įmonei Nr. 1 suteikė UAB „Finvita“ pagal jos išrašytą ir Įmonės Nr. 1 apmokėtą 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 50 615,09 Eur mokėtina suma už paslaugą „Įmonės aptarnavimo paslaugos pagal sutartį Nr. 2020-10-26/01“. Pareiškėjos teigimu, sąskaitoje aiškiai nurodyta, kokios tiksliai sutarties pagrindu minėta sąskaita išrašyta. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad Įmonei Nr. 1 bus teikiamos pašto, kanceliarines, telefoninio ir internetinio ryšio, dokumentų, raštų bei korespondencijos priėmimo ir išsiuntimo, registravimo, kanceliarinės, susitikimų su kreditoriais organizavimo, orgtechnikos (kompiuteriai, spausdintuvai, fakso aparatai, švietimo aparatai ir kt.) nuomos ir aptarnavimo, patalpų reikalingų dokumentams ar kitam kilnojamajam turtui laikyti išnuomojimas ir kitos paslaugos. Taigi, papildomas sąskaitos detalizavimas, kai viskas išdėstyta sutartyje, būtų perteklinis.
Atsakovė nurodo priešingai, kad pareiškėja atsakovei pateikė tik sąskaitas-faktūras, tačiau prašytos sutarties su UAB „Finvita“ pareiškėja nepateikė. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų suteiktų realių paslaugų nustatyti negalima, nes jos nedetalizuotos. Teismas pažymi, kad pareiškėja ne tik atsakovei skunde minimos sutarties su UAB „Finvita“ nepateikė, tačiau jos taip pat nepateikia ir teismui, todėl pareiškėjos argumentai, kad visa paslaugų detalizacija yra pateikiama sudarytoje paslaugų sutartyje Nr. 2020-10-26/01 atmestini kaip nepagrįsti. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų (2021 m. vasario 25 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad juose nurodoma, kad sąskaitos faktūros yra išrašytos už paslaugą „Buhalterinės paslaugos bankroto administravimo veikloje“ (7 260 Eur); už paslaugas „Buhalterinės paslaugos bankroto procese“ (1 815 Eur) ir „Pašto, kanceliarinės paslaugos“ (907,50 Eur); už paslaugas „Buhalterinės paslaugos bankroto procese pagal sutartį Nr. 2020-10-26/01“ (33 860,48 Eur) ir „Įmonės aptarnavimo paslaugos pagal sutartį Nr. 2020-10-26/01“ (50 615,09 Eur). Kaip atsakovės nustatyta, dokumentų, kurie pagrįstų konkretaus dydžio – 50 615,09 Eur išlaidų pareiškėja atsakovei nepateikė. Jų nepateikė ir teismui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė visiškai pagrįstai sprendė, kad sąskaita faktūra nėra detalizuota ir nėra aišku, kokias būtinas ir realias paslaugas Įmonei Nr. 1 suteikė UAB „Finvita“ pagal jos išrašytą ir Įmonei Nr. 1 atstovaujančios pareiškėjos apmokėtą 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 50 615,09 Eur mokėtina suma už paslaugą „Įmonės aptarnavimo paslaugos pagal sutartį Nr. 2020-10-26/01“.
Pareiškėjos skunde teismui nurodomi argumentai, kad sąskaitas faktūras išrašo ne ji, bet asmuo, suteikiantis paslaugas, vertinami kritiškai. Teismas pažymi, kad būtent pareiškėjos atstovaujamai įmonei yra išrašomos paslaugos ir būtent pareiškėja sprendžia dėl paslaugų teikimo sąlygų. Dar daugiau, pareiškėja yra atsakinga už paslaugų vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Būtent pareiškėja – nemokumo administratorė atstovauja bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus, todėl būtent ji privalo atidžiai vertinti pateikiamus dokumentus bei atliekamas paslaugas. Pareiškėja sprendžia dėl teikiamų paslaugų būtinumo.
Pareiškėja skunde teismui taip pat nurodo, kad atsakovė nėra nurodžiusi, kokią žalą kreditoriams ir Įmonei Nr. 1 pareiškėja padarė ir kokias neigiamas pasekmes sukėlė jos veiksmai.
Teismas pažymi, jog atsakovė visiškai pagrįstai nurodo, kad nustatyti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl pasekmių nereikalaujantys. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė, kaip priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam užtikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pareiškėjos argumentai, kad nei kreditoriai, nei teismas nepareiškė jokių prieštaravimų, nepaneigia atsakovės pareigos tikrinti nemokumo administratorių veiklą ir nustačius pažeidimus skirti poveikio priemones. Iš esmės taip pat vertinami ir pareiškėjos argumentai, kad atsakovė kišasi į bankroto procesą, nors nėra bankroto proceso dalyviu.
Pažymėtina ir tai, jog atsakovė neneigia galimybės administratoriui kreiptis dėl teisinių ir buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau akcentuoja, kad pareiškėja iš esmės turi tam savus resursus bei kelia abejones dėl UAB „Finvita“ ir P. V. sąsajumo. Pažymi, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB „Finvita“ ir P. V. veikia tuo pačiu adresu, o UAB „Finvita“ vadove yra R. V.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumo administratoriaus viena iš funkcijų – šaukti kreditorių susirinkimus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat nemokumo administratorius teikia informaciją JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 22 punktas). Teismas pritaria atsakovės vertinimui, kad šios funkcijos yra neatsiejamai susiję su JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta funkcija ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, kurios netinkamas vykdymas buvo konstatuotas šio patikrinimo metu. Kreditoriai turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad Tarnyba neturėjo teisės skirti pareiškėjai Nurodymo sušaukti Įmonės Nr. 1 kreditorių susirinkimą ir, kad toks Nurodymas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė neviršijo savo kompetencijos ribų, įvertino visą turimą medžiagą, teisinį reglamentavimą, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tai, kad nustatytas JANĮ 3 straipsnio 1 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas laikomas labai reikšmingu, kad pažeidimas daro tiesioginę įtaką kreditorinių reikalavimų tenkinimo galimybėms, pagrįstai sprendė, kad už nustatytus pažeidimus, pareiškėjai, kaip Įmonės1 bankroto administratoriui, skirti ne poveikio priemonę, o Nurodymą, kaip šiuo atveju tikslingiausią priežiūros priemonę – ištaisyti veiklos trūkumus.
Pareiškėja taip pat ginčija nustatytus JANĮ 3 straipsnio 3 punkto ir 75 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. Įmonės Nr. 3 pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė neteisingą (nepagrįstą) informaciją apie turėtas pradines bankroto proceso administravimo išlaidas už teisines ir finansinės apskaitos paslaugas, t. y. tariamai neinformavo kreditorių apie realiai patirtas (turėtas) bankroto proceso administravimo išlaidas. Taip apsunkino kreditoriams galimybę gauti informaciją apie esamą realią padėtį Įmonės Nr. 3 bankroto proceso administravimą, taip pat priimti kuo tikslesniais duomenimis paremtus sprendimus. Pareiškėjos teigimu, JANĮ neįpareigoja bankroto administratoriaus pirmajame kreditorių susirinkime atskirai nurodyti apmokėtas bankroto proceso metu patirtas išlaidas ir neapmokėtas išlaidas. Priešingai, JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui privalo pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Nei JANĮ, nei teismų praktikoje ar atsakovės oficialiose rekomendacijose nėra išaiškinta, kad turėtos išlaidos reiškia apmokėtas išlaidas. Kitaip tariant, niekur nėra nurodyta, ar turėtos išlaidos reiškia tik tas išlaidas, kurios buvo apmokėtos, ar visas išlaidas, kurios buvo patirtos, tačiau dar nebuvo apmokėtos. Sprendžia, kad negalima teigti, jog pareiškėja kreditoriams neva nurodė neteisingą informaciją apie Įmonės Nr. 3 išlaidas. Atsakovė nurodo, kad Įmonės Nr. 3 pirmajam kreditorių susirinkimui (2022 m. sausio 25 d.) pareiškėja pateikė pajamų-sąnaudų suvestinę už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 10 d., kurioje pateikta informacija, kad patirta 2 407,31 Eur išlaidų (1 220 Eur – už teisines paslaugas; 363 Eur – už finansinės apskaitos paslaugas; 824,31 Eur – už kitas paslaugas (transporto, pašto ir kt.), tačiau vien tik pateikti dokumentai (UAB „Finvita“ išrašyta 2022 m. sausio 7 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui (363 Eur) ir P. V. išrašyta 2022 m. sausio 7 d. sąskaita faktūra išankstiniam apmokėjimui (1 220 Eur) nepagrindžia šių išlaidų patyrimo fakto, tiksliau vien tik išrašytos sąskaitos faktūros išankstiniam apmokėjimui nepagrindžia tokių išlaidų patyrimo fakto konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, kadangi tokiose sąskaitose (o ypač neapmokėtose kaip nagrinėjamu atveju, nors lėšų banko sąskaitoje minėtų sąskaitų išrašymo metu ir vėliau pakako) nurodoma informacija tik apie galimai ateityje būsimas išlaidas, o ne realią situaciją apie turėtas (patirtas) Įmonės Nr. 3 bankroto proceso administravimo išlaidas bei jų panaudojimo teisėtumą.
Vienas iš nemokumo proceso principų yra skaidrumo principas, kuris reiškia, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją (JANĮ 3 straipsnio 3 punktas).
JANĮ 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.
Šalys nesutaria dėl „turėtų“ išlaidų sąvokos, t. y., pareiškėjos teigimu, „turėtos“ išlaidos nebūtinai turi būti apmokėtos. Atsakovės teigimu, „turėtos“ tai yra realiai patirtos išlaidos.
Valstybinės lietuvių kalbos komisija yra pateikusi junginio „patirtos išlaidos“ vertinimą, kuriame nurodoma, kad patirtos išlaidos yra vartotinas finansų terminas, kaip sinonimas gali būti vartojami junginiai – turėtos išlaidos, padarytos išlaidos. Pažymėtina ir tai, jog Civilinio kodekso nuostatos įvardija turėtas išlaidas nevienareikšmiškai kaip patirtas (Civilinio kodekso 6.233, 6.240, 6.249 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai „turėtas“ išlaidas vertino kaip realiai patirtas. Taigi, atsakovė pagrįstai sprendė, kad pareiškėja Įmonės Nr. 3 pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė neteisingą informaciją apie turėtas pradines bankroto proceso administravimo išlaidas už teisines ir finansinės apskaitos paslaugas, t. y. neinformavo kreditorių apie realiai turėtas (patirtas) bankroto proceso administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovė, įvertinusi nustatytą pažeidimą bei jo įtaką Įmonės Nr. 3 bankroto proceso administravimui ir kreditorių interesams, patikrinimo tikslą, kad toks patikrinimas buvo atliekamas pirmą kartą, sprendė pareiškėjai netaikyti jokių poveikio priemonių ir nurodymų.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.