Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-01-02 · Civilinė byla Nr. e2-1676-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-02
Bylos Nr.
e2-1676-466/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Atsakovas
A. P., J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1676-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02819-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.16.10; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei Giedrei Ulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Grafikas“, atstovaujama bankroto administratorius uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir J. P. ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 610,15 eurų nesumokėtų mokėjimų, 17 731,44 eurų nuostolių, 670,20 eurų papildomų išlaidų, 2 552,92 eurų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „Grafikas“ sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytą turtą – automobilį RANGE ROVER perduoti naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o klientas nuolat vėluodavo mokėti įmokas. Su atsakovais A. P. ir J. P. buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovai įsipareigojo vykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles. UAB „Grafikas“ nevykdant įsipareigojimų, 2015-08-18 pranešimais buvo pareikalauta atsakovų įvykdyti trečiojo asmens netinkamai vykdytas prievoles, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė prievolė pagal lizingo sutartį pasibaigė 2013-05-31, kai trečiasis asmuo perdavė ieškovei lizingo dalyką – automobilį RANGE ROVER, kadangi tuo metu automobilio kaina viršijo likusių atsakovų finansinių įsipareigojimų sumą. Atsakovai nurodė, kad automobilis 2013-07-09 buvo parduotas už 13 403,90 eurų, nors tuo metu jo kaina Lietuvoje buvo 38 110 eurų, taigi, automobilis buvo parduotas pernelyg žema kaina. Pagal pridedamą UAB „Baltijos realizacijos centras“ atliktą automobilio vertinimą matyti, kad lyginamoji automobilių analizė buvo atlikta vertinant ne Lietuvos, bet Vokietijos (arba kitos užsienio šalies) rinką, bet to, lyginamajai analizei buvo pasirinkti automobiliai, kurių kaina buvo žemiausia, dėl ko galėjo būti iškreipta automobilio kaina. Be to, UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo ieškovės atstove ir galimai buvo suinteresuota nesąžiningai veikti trečiojo asmens atžvilgiu. Atsakovų teigimu, jei ieškovė būtų elgusis sąžiningai ir protingai, automobilis būtų buvęs parduotas už rinkos vertę arba jai artimą vertę ir tokiu būdu būtų visiškai padengtas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Taigi, dėl to, kad šiuo metu kreditorinis reikalavimas nepadengtas, atsakingas/kaltas yra ne trečiasis asmuo ir/ar atsakovai, o pati ieškovė, kuri automobilį realizavo ženkliai žemesne, nei rinkos verte.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepime nurodė, kad turto vertinimas, kuriuo buvo įvertinta automobilio RANGE ROVER vertė, yra teisėtas, atliktas pagal visas tuo metu galiojusias teisės normas bei nepripažintas negaliojančiu, ir prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Grafikas“ prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

Apie teismo posėdį, vykusį 2017-12-13 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovų bei trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas atsakovų atstovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nenustačius kliūčių nutarta nagrinėti bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad nutraukus lizingo sutartį lizingo bendrovė pareikalavo laiduotojų vykdyti prievoles pagal UAB „Grafikas“ neįvykdytą lizingo sutartį, tačiau šie įsipareigojimų nevykdė. Prieš parduodant turtą laiduotojai buto informuoti apie nustatytą turto vertę, jiems buvo siūlyta minėtą turtą įsigyti ar surasti kitą pirkėją, tačiau šie nereagavo. Dėl nurodytų priežasčių turtas buvo parduotas už vertinimo metu nustatytą turto rinkos kainą. Šios aplinkybės patvirtina, kad lizingo bendrovė nepardavė turto už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovės atstovė taip pat paaiškino, kad turtas buvo parduotas UAB „Nordbaltic“, o ši bendrovė turtą pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“, tačiau lizingo bendrovė su tuo nėra susijusi ir tolimesnių veiksmų paaiškinti negali. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų visas ieškinyje nurodytas sumas, įskaitant ir nuostolį iš turto pardavimo.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad jis dirba UAB „Baltijos realizacijos centras“ Klaipėdos atstovybės vadovu. Liudytojas nurodė, kad parduodamas automobilis ilgą laiką stovėjo aikštelėje, kol buvo parduotas. Iki to laiko buvo atliktas automobilio vertinimas, apie jo pardavimą skelbiama informacija internete. Automobilis buvo parduotas kelis kartus, kas tikėtinai parodo jo prastą techninę būklę. UAB „Baltijos realizacijos centras“ iš UAB „Nordbaltic“ įsigijo automobilį dėl vidinių susitarimų tarp šių įmonių ir tai neturi jokio ryšio su automobilio rinkos kaina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-06-02 ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiasis asmuo UAB „Grafikas“ sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui sutartyje nurodytą turtą – automobilį RANGE ROVER, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su sąlyga, kad šis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas bei palūkanas. Atsakovai J. P. ir A. P. su ieškove sudarė laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis įsipareigojo įvykdyti UAB „Grafikas“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį. UAB „Grafikas“ savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį tinkamai neįvykdė, vėluodavo mokėti eilines įmokas. 2013-03-22 UAB „Grafikas“ buvo informuotas, kad iki 2013-03‑10 nepadengus susidariusio įsiskolinimo, lizingo sutartis bus vienašališkai nutraukta, bei išaiškinta pareiga grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Per nustatytą terminą UAB „Grafikas“ neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą, ieškovė vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusią skolą bei grąžinti sutarties pagrindu naudotą ir valdytą automobilį. Klientas grąžino turtą lizingo bendrovei, tačiau susidaręs 610,15 eurų įsiskolinimas liko nepadengtas. Dėl šios priežasties ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėti susidariusią skolą bei palūkanas už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Grafikas“ įsiteisėjimo, kurios sudaro 2 552,92 eurų sumą. Automobilis RANGE ROVER 2013-07-09 buvo parduotas UAB „Nordbaltic“ už 16 218,72 eurų (56 000,00 Lt) sumą su PVM, t. y. 13 212,42 eurų be PVM, todėl ieškovė taip pat reikalauja priteisti iš atsakovų 17 731,44 eurų nuostolį iš turto pardavimo bei 670,20 eurų papildomas išlaidas. Ieškovė 2015-08-18 pranešimais pareikalavo atsakovų įvykdyti UAB „Grafikas“ neįvykdytas prievoles, tačiau šie įsipareigojimų taip pat neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Pagal Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3, punktą, klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti ieškovui turtą bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.574 straipsnis). Pagal Laidavimo sutartis, lizingo gavėjas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, taip pat laiduotojas atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir klientas. Nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.123 straipsnio 1 dalis, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma, todėl pripažintina, kad atsakovai privalo atsakyti pagal UAB „Grafikas“ prievoles.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 17 731,44 eurų nuostoliams iš turto pardavimo atlyginti. Nuostolio iš turto pardavimo suma apskaičiuojama iš lizingo sutarčių pagrindu valdyto ir naudoto turto neišpirktos (likutinės) vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju automobilis RANGE ROVER 2013-07-09 buvo parduotas už 13 212,42 eurų sumą (be PVM), likutinės (neišmokėtos) ir turto realizavimo kainų skirtumas sudarė 17 731,44 eurų (31 135,34 eurų – 13 212,42 eurų). Ši suma sudaro ieškovės patirtus nuostolius iš turto pardavimo. Atsakovai nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu ir nurodė, kad automobilio pardavimo metu jo vertė buvo pakankama, kad būtų padengtos visos pagal lizingo sutartį mokėtinos sumos, tačiau automobilis buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina. Atsakovai pateikė teismui transporto priemonių vertintojo VšĮ „Emprekis“ pažymą, kuriose nurodyta automobilio RANGE ROVER vidutinė rinkos kaina 2013 m. liepos mėn. – 38 110 eurų (31 495 eurų be PVM). Todėl, atsakovų teigimu, ieškovė turėjo galimybę automobilį parduoti už panašią kainą, dėl ko nebūtų patyręs nuostolių, todėl ji neturi pagrindo reikalauti, kad šiuos nuostolius atlygintų atsakovai. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad automobilio pardavimą vykdė trečiasis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal su ieškovu sudarytą bendradarbiavimo sutartį, kuris atliko turto vertinimą ir pardavė automobilį. Byloje yra duomenų, iš kurių matyti, jog automobilis RANGE ROVER buvo pardavinėjamas ilgą laiką, kas leidžia teigti, kad jo komplektacija bei techninė būklė nebuvo gera, ką teismo posėdžio patvirtino ir liudytojas V. P. Pirkimo – pardavimo santykiai yra sutartiniai bei priklauso nuo abiejų šalių suderintos valios, todėl tikroji turto kaina sužinoma tik atsiradus realiam jo pirkėjui. Tai leidžia manyti, jog parduodamas automobilis nebuvo vertas didesnės, negu buvo parduotas, sumos.

Lizingo davėjo elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu jis deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius. Nagrinėjamu atveju matyti, kad sprendžiant automobilio RANGE ROVER pardavimo klausimą buvo imtasi visų reikiamų priemonių tinkamam rezultatui pasiekti. Aplinkybė, kad automobilio pirkėjas atsirado po gana ilgo laikotarpio, leidžia pripažinti, kad ieškovė ir automobilio pardavėjas ėmėsi įmanomų priemonių automobiliui parduoti už didžiausią įmanomą kainą. Pažymėtina, kad atsakovai patys turėjo galimybę imtis veiksmų ir įsigyti automobilį arba surasti jam kitą pirkėją, tačiau jie nereagavo į lizingo bendrovės raginimus ir jokių veiksmų nesiėmė. Priešingai, turto pardavimo kainos klausimą atsakovai pradėjo kelti tik kilus ginčui, kas vertintina kaip atsakovų gynybinė pozicija.

Taip pat atmestinas atsakovų argumentas, jog automobilį įsigijusi bendrovė UAB „Nordbaltic“ šį turtą pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“ už didesnę kainą, kas patvirtina, jog automobilis buvo vertas daugiau. Šis atsakovų teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, jo atsakovai nepagrindė jokiais patikimais įrodymais. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. taip pat paaiškino, UAB „Baltijos realizacijos centras“ iš UAB „Nordbaltic“ įsigijo automobilį dėl vidinių susitarimų tarp šių įmonių ir tai neturi jokio ryšio su automobilio rinkos kaina.

Siekiant išsklaidyti abejones dėl automobilio RANGE ROVER rinkos vertės jo pardavimo metu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-26 nutartimi byloje buvo paskirta automobilio vertės nustatymo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti teismo ekspertui J. A. Ekspertizė buvo atlikta ir teismui buvo pateiktas 2017-04-18 ekspertizės aktas Nr. 170/11-ETP, kuriame nurodyta, jog automobilio RANGE ROVER rinkos vertė 2013-07-09 dieną buvo 20 300 eurų, o jo likvidacinės vertės nustatyti neįmanoma (38-55 el. bylos priedo l.). Šalys iš dalies išreiškė nesutikimą su eksperto išvada, todėl teismo 2017-06-08 nutartimi buvo skirta pakartotinė ekspertizė, kurią atliko ekspertas Z. T. ir pateikė 2017-07-20 ekspertizės aktą Nr. 17-020/T, kuriame nurodyta, jog automobilio RANGE ROVER rinkos vertė 2013-07-09 dieną buvo 22 900 eurų, o jo likvidacinė vertė – 16 000 eurų (111 el. bylos priedo l.). Ši eksperto išvada sutampa su byloje esančiais duomenimis, jog automobilis nebuvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei jo likvidacinė vertė, ir paneigia atsakovų argumentus, jog automobilio rinkos kaina Lietuvoje jo pardavimo metu siekė net 38 110 eurų ir buvo pakankama padengti visą pagal lizingo sutartį susidariusį įsiskolinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovų argumentai atmestini, o ieškovės reikalavimai pripažįstami pagrįstais ir yra tenkinami. Iš atsakovų solidariai priteistina 610,15 eurų nesumokėtų mokėjimų, 2 552,92 eurų palūkanų po sutarčių nutraukimo, nes lizingo sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo UAB „Grafikas“ kaltės, 17 731,44 eurų nuostolių iš turto pardavimo ir 670,20 eurų papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl tarpininkavimo parduodant turtą.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (21 564,71 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 485,00 eurų bylinėjimosi išlaidos (po 242,50 eurų iš kiekvieno) ieškovės naudai. Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistinos 17,00 eurų (po 8,50 eurų iš kiekvieno) pašto išlaidos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 610,15 eurų skolą, 2 552,92 eurų palūkanas, 17 731,44 eurų nuostolių atlyginimui, 670,20 eurų papildomas išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 564,71 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 485,00 eurų bylinėjimosi išlaidas (po 242,50 eurų iš kiekvieno) ieškovės UAB „Swedbank lizingas“, į. k. 111568069, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 17,00 eurų (po 8,50 eurų iš kiekvieno) pašto išlaidas valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas