Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui – 2023 rugsėjo 1 d., apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui su buvusia sugyventine A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su įtarimu visiškai sutinka. Iki įvykio 2023 m. rugsėjo 1 d. jis su A. D. nebegyveno kartu apie mėnesį laiko, bendro ūkio taip pat nebevedė. 2023 rugsėjo 1 d. jis atėjo pas A.D. į namus šiek tiek po 16 val. atsiimti daiktų, kuriuos buvo palikęs po jų išsiskyrimo. Pamatė, kad ji yra stipriai neblaivi ir paprašė, kad atiduotų jo daiktus. Ji dalį jo daiktų išmetė į laiptinę. Tarp išmestų daiktų jis pasigedo savo dokumento - paso. Jis norėjo įeiti į namus ir pasiimti savo daiktus, A.D. nenorėjo jo įleisti ir bandė uždaryti duris. Tada jis įkišo savo ranką. Durys yra kaip skardinės ir labai lengvai sulinksta. Tai po jo tokio rankos įkišimo jos ir sulinko. Jam pavyko atitraukti duris ir įeiti į namus. Jis nusekė A.D. į namus ir pasakė, kad atiduotų likusius daiktus bei pasą ir jis išeis. Tada ji puolė mušti jį abiem rankomis. Kiek smūgių sudavė, jis nepamena, tačiau tiksliai atsimena, kad dešinėje rankoje ji turėjo kažkokį daiktą, kokį - nepamena, tačiau nuo šių smūgių jam liko įpjovimas viršugalvyje. Nuo smūgio kumščiu jam liko mėlynė po dešine akimi, kuria ranka trenkė, jis nepamena. Jokių pretenzijų A.D. jis neturi, į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips dėl šių sužalojimų. Kai jis rado viską, ko ieškojo, A.D. atsistojo taip, kad užstotų išėjimą. Tada jis ją nustūmė ant lovos. Kai ji atsistojo, jis sudavė jai į veidą vieną kartą, gal daugiau, ir išėjo iš namų. Dėl šio įvykio jis tikrai gailisi. Daugiau neturi ką papildyti šios apklausos metu (1 t. b. l. 97-100). Papildomai apklaustas 2023 gruodžio 4 d., kaltinamasis parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo turinys išaiškintas jam suprantama rusų kalba, jo esmė jam yra aiški, supranta, kuo yra įtariamas. Kaip jau minėjo, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Žalą, kurią patyrė Ligonių kasa dėl A.D. gydymo, jis savanoriškai atlygino. Apie konfliktą, įvykusį pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, jis jau viską papasakojo. A.D. buvo neblaivi. Jis norėjo pasiimti iš jos buto savo daiktus, nes jie išsiskyrė ir kartu negyveno, tačiau kilus konfliktui ji užsipuolė jį, o jis ją. Tikslaus skaičiaus smūgių įvardinti jis negali, bet atsimena, kad tikrai vieną kartą pastūmė ją ant lovos ir mažiausiai vieną kartą sudavė jai delnu į veidą, bet gali būti, kad sudavė ir daugiau, tokios galimybės neneigia. Jis buvo labai susijaudinęs, todėl ne viską gerai atsimena. Be to, praėjo nemažai laiko. Kaip ir minėjo, dėl A.D. veiksmų prieš jį jis pretenzijų jai jokių neturi. Po įvykio jie susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Nori paminėti, kad bendro ūkio jis su ja neveda, jie yra išsiskyrę. Su ikiteisminio tyrimo užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis sutinka (1 t. b. l. 195-199, 2 t. b. l. 1-2).

Kaltinamojo A. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusioji A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., nepamena kelintą valandą, buvęs sugyventinis A. L. atėjo išsiskalbti rūbų į butą, kurį ji nuomojasi Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jie nebegyveno kartu dvi savaitės iki įvykio 2023 m. rugsėjo 1 d. Tačiau jis atėjęs elgėsi kaip savo namuose. Ji norėjo jį išvaryti, o tada jis prie pat išėjimo durų ją pradėjo mušti. Kiek sudavė smūgių, ji nepamena, tačiau visi smūgiai, kuriuos sudavė, buvo į galvą, tiksliai pamena, kad sudavė į dešinę ausį, kitur į kūną jos nemušė. Smūgiai buvo suduodami abiejų rankų kumščiais. Ji jautė labai didelį fizinį skausmą ir baimę, bijojo, kad užmuš, jis jai grasino, kad taip ir padarys. Ji mano, jog tai buvo labai realus grasinimas, kadangi jis yra narkomanas. Jai baisiausia buvo, kad jis tai darė visiškai ramiu veidu, nebuvo susinervinimo jo veide, akys taip pat ramios. Ji pasakė, kad iškvies policiją, o jis atsakė, kad „gali kviesti, tu neturi jokių mėlynių ir man nieko nebus“. Tada ji bandė jį išstumti iš buto, o jis sulaužė duris, tačiau kaip - nepamena. Ji labai bijo, kad šeimininkai ją išvarys iš šito buto dėl jo tokių poelgių. Sulaužęs duris jis išėjo, o ji iškvietė policiją. Atvykusi policija padarė nuotraukas. Atvyko greitoji ir ją išsivežė. Ji dažnai mato per langą, kad jis sėdi ant suoliuko ir mėto akmenukus į jos langus. Jis laukia, kol ji grįš iš darbo. Jos kaimynai galėtų šitą dalyką patvirtinti. Po įvykio į ekspertus ji nesikreipė. Ji turi pretenzijų dėl įvykio. Šios apklausos metu ieškinio neteiks, dėl civilinio ieškinio pagalvos. Daugiau apie šį įvykį neturi ką papasakoti (1 t. b. l. 60-63).

Liudytojas A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyr. patruliu E. K. (E. K.), apie 20.42 val. iš Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur pagal pranešimą buvo sumušta pranešėja, kurią sumušė sugyventinis A. L., kuris (duomenys neskelbtini) pilietis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo akivaizdžiai išsigandusi, ant jos smakro matėsi kraujo žymės. Ji paaiškino, kad su sugyventiniu A. L. gyveno kartu 5 metus, tačiau buvo susipykę, o dabar vėl kartu gyvena. 2023 m. rugsėjo 1 d. apie 17 val. A. L. atėjo į jos gyvenamąją vietą. Jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Jis, nieko neatsakęs, pradėjo su rankos delnu daužyti ją į nosį, kaktą ir dešinės pusės ausį. Jis sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Pranešėja galvos skausmais ir galvos apsvaigimu. Atvykus greitajai medicininei pagalbai (toliau – GMP) 0881, ji buvo išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL), kadangi galėjo būti smegenų sutrenkimas. A. D. taip pat parodė, kad A. L. sulankstė duris ir sakė, kad žalą patikslins tyrimo eigoje. Taip pat pranešėja minėjo, kad mėnesį atgal, jai būnant kartu su A. L. Vilniaus stotyje, motelyje, jis ją mušė taip pat kaip ir 2023 m. rugsėjo 1 d. Į policiją ji nesikreipė, kadangi jis pasakė, kad jis ją muša taip, jog nelieka jokių žymių ir todėl ji nieko neįrodys (1 t. b. l. 143-146).

2023 m. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo buvo šoko būsenoje, susijaudinusi. Policijos pareigūnams pranešėja nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. A. L. atėjo pas ją į namus, paklausė jo, kur taip ilgai buvo, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jis jai nieko nesakė, o tik pradėjo su rankos delnu daužyti į nosį, kaktą ir dešinės pusės ausį, sukėlė stiprų fizinį skausmą, skundėsi galvos skausmu, svaigimu, buvo pristatyta į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 10-13).

Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2971/2023 (01) matyti, kad objektyvių duomenų, jog A. D. buvo padaryti kūno sužalojimai, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra (1 t. b. l. 134-136).

Iš 2023 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kambarys, esantis bute, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad buto durys yra juodos spalvos. Žemiau durų spynos matomi apgadinimai, sulenkta durų fanera. Užėjus į butą dešinėje yra komoda. Toliau stovi šaldytuvas. Kairėje šalia sienos lova ir maža virtuvėlė. Šalia virtuvėles matomos durys į tualetą. Įvykio vieta nefilmuojama. Objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nėra. Sudaryta fotolentelė (1 t. b. l. 16-24).

Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BPC garso įrašas ir Body kameros vaizdo įrašas, atlikta pokalbių stenograma su vertimu į lietuvių kalbą. Užfiksuota, kad Bendruoju pagalbos centro telefonu skambina moteris, prisistačiusi A. D., kuri nurodo adresą (duomenys neskelbtini) ir kad sugyventinis A. L. ją sumušė, yra pasiruošusi rašyti pareiškimą. Nurodo, kad sugyventinis išėjo prieš penkias minutes. Moteris nurodo, kad jai greitosios nereikia, tik skauda ausis, nori, kad jis daugiau nesiartintų. Nurodo, kad jis sulankstė duris. Apžiūrėjus policijos pareigūno kūno kamera fiksuotus įrašus nustatyta, kad į policijos pareigūno klausimą, ar reikalinga greitoji, moteris atsako, kad ne. Nurodo, kad nieko neturi, jis ją visą laiką muša per ausis. Šiandien mušė per kaktą. Moteris nurodo, kad jai rytoj į darbą, nežino, kaip eiti, pasakoja, kad išvijo jį prieš dvi savaites, nes taip pat ją mušė, byla dėl to nebuvo iškelta, ji nenorėjo. Moteris nurodo, kad sugyventinis išėjo, dabar gyvena po tiltu. Į pareigūno klausimą, ar labai skauda, moteris atsako, kad nieko, praeis. Nurodo, kad vyras yra jos sugyventinis, pažįsta jį nuo vaikystės, daug jam atleisdavo, bet turi žinoti, kad jam už tai kas nors bus, turi bijoti. Pakvietė kaimynę, nes jis duris įlenkė. Moteris nurodo, kad Lietuvoje yra antrus metus, o jis turi leidimą gyventi, gimė Vilniuje. Jis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakydama į pareigūno klausimą, moteris atsako, kad vyras šiandien negirtas. Vyksta pokalbis tarp pareigūno ir nukentėjusiosios, moteris nurodo, kad yra nevedę su kaltinamuoju, norėjo jį priimti, butas, kuriame gyvena, yra jos vardu, viena moka. Moteris sako, kad jis sakė, jog ji nieko neįrodys, nes neturi mėlynių, bet jai labai skauda galvą, rodo kurią pusę. Taip pat nurodo, kad jis atėjo šiandien, lyg normalus, jis atėjo, jo akys plačios, pasakė išeiti, ir jis štai taip jai, mušė dešine ranka. Labai skauda apie ausį. Sakė jai, kad nieko neįrodys, kad dar parašys prieš ją. Moteris klausia, ar jai nieko nebus, nurodo, kad jau turėjo problemų, jis buvo ją apskundęs, parašė pareiškimą, kad kažką sužeidė, nusprendė daugiau netylėti. Į pareigūno klausimą, kodėl ji skambina, rašo SMS, moteris atsako, kad jai jo gaila. Nurodo, kad viskas vyko kambaryje. Policijos pareigūnas klausia moters, ar šiandien gėrė alkoholio, moteris atsako, kad taip, patikslina, kad gėrė alaus. Policijos pareigūnas nurodo, kad vidutinis apgirtimas. Toliau bendraujama su nukentėjusiąja, ji pasakoja, kad kai atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) sumušė ją viešbutyje, į gydytojus nesikreipė. Atvykus greitosios darbuotojui, pokalbis vyksta tarp jo ir moters, kuri paaiškina, kad mušė per galvą, nurodo, kur suduoti smūgiai, kad sąmonės nebuvo praradusi, šiek tiek svaigo galva, policijos pareigūnas nurodo, kad buvo kraujo ant smakro, neaišku iš kur (1 t. b. l. 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. L. dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. D. pasitvirtino. A. L. kaltė įrodyta visišku jo prisipažinimu, kad jis, vykstant konfliktui su A. D., tyčia ranka sudavė smūgius į veido sritį. Kiek sudavė smūgių neprisimena – mažiausiai vieną kartą sudavė į veidą, bet galėjo būti ir daugiau smūgių. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad buvęs sugyventinis A. L. namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai norėjo jį išvaryti, prie pat išėjimo durų ją pradėjo mušti, tikslaus smūgių nepamena, visi smūgiai, kuriuos sudavė, buvo į galvą, jautė labai didelį fizinį skausmą. A. L. kaltę patvirtina ir liudytojo parodymai, tarnybinis pranešima dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, garso bei vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. L. kaltei pagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamasis A. L. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. D.. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – smūgių sudavimas A. D. į veido sritį, patvirtina, kad kaltinamasis sąmoningai pasirinko tokį smurtinį konflikto sprendimo būdą ir norėjo taip veikti bei siekė tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su nukentėjusiąja buvo išsiskyrę likus mėnesiui iki įvykio, bendro ūkio nebevedė. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju kartu iki įvykio nebegyveno apie dvi savaites. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę, taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (2 t. b. l. 25-26).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. A. L. anksčiau neteistas (2 t. b. l. 3-5), tačiau 2022 m. liepos 12 d. jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis (2 t. b. l. 3-5), baustas administracine tvarka, už 2023 m. rugsėjo 4 d. padarytą administracinį nusižengimą bauda nesumokėta (2 t. 18-20), dirbantis (1 t. b. l. 150-152), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad nors asmuo neteistas, tačiau matyti, kad vieną kartą ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas dėl iš esmės tapačios veikos, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. L. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras siūlo kaltinamajam A. L. atidėti arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. L., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimus: per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prokuroras taip pat siūlė skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau objektyvių duomenų, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs, nėra, todėl tokio įpareigojimo paskyrimas yra netikslingas.

Taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, jam, atidedant arešto bausmės vykdymą, skirtinas įpareigojimas nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, be to, kaip nurodė, iki įvyko kartu nebegyveno, šiuo metu taip pat nurodo kitą faktinės gyvenamosios vietos adresą, siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 200 m atstumu, skyrimas būtų perteklinis, todėl baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 126,60 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į nurodytą Valstybinės ligonių kasos sąskaitą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad sužalota A. D. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 126,60 Eur (1 t. b. l. 160-162). Iš pateikto pinigų pervedimo kvito matyti, kad 126,60 Eur žala už A. D. gydymą civiliniam ieškovui yra atlyginta (1 t. b. l. 167) todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 101-104) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Baudžiamojoje byloje esantys įrašai, įkelti ir saugomi integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. L. arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios A. D., dalyvauti elgesio pataisos programoje, nesilankyti Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius įrašus, įkeltus ir saugomus integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.