- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-773-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Aušra Baubienė, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- G. G., P. V., A. D., V. M.
- Atsakovas
- AB „PAREX bankas“
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 32.1
2008 m. rugsėjo 3 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. D., G. G., P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01780-52/2008 pagal ieškovų G. G., P. V., A. D. ir V. M. ieškinį atsakovui AB „PAREX bankas“ dėl servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai G. G., P. V., A. D. ir V. M. ieškiniu prašė nustatyti servitutą - teisę naudotis atsakovui AB „PAREX bankas“ priklausančiomis patalpomis, esančiomis pastato (adresas: (duomenys neskelbtini)) I-ame aukšte (pažymėtos: 21-23, 37, 39), dėl to, kad būtų galima patekti į jiems priklausančias administracines patalpas, esančias minėto pastato IV-ame ir V-ame aukštuose.
Ieškovai nurodė, kad jie pastato (duomenys neskelbtini) IV-ame ir V-ame aukšte esančiose administracinėse patalpose aktyviai užsiima profesine/komercine veikla, į kurias galima patekti tik per atsakovui priklausančias I-ojo aukšto patalpas (pažymėtas: 21-23, 37, 39).
Atsakovas AB „Parex bankas“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovams yra sudaryta galimybė į jiems priklausančias patalpas IV-ame ir V-ame patekti per I-ojo aukšto patalpas (pažymėtas: 37, 39). Šios patalpos yra koridoriai, iš kurių yra patenkama į bendro naudojimo laiptinę, liftą bei kt. Atsakovui priklausančioje I-ojo aukšto patalpoje (pažymėta 23) yra įrengta klientų aptarnavimo salė, joje taip pat atliekamos įvairios bankinės operacijos, todėl nustačius servitutą patalpoms (pažymėtos: 21-23) nebūtų galima užtikrinti saugios banko veiklos vykdymo, šiose patalpose yra atsakovui priklausančio vertingo materialinio turto, todėl iškiltų nepagrįstai dideli sunkumai susiję su minėto turto apsauga.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies nustatė servitutą atsakovui AB „PAREX bankas“ priklausančioms patalpoms, esančioms pastato (adresas: (duomenys neskelbtini)) I-ame aukšte (pažymėtos: 37, 39), dėl to, kad ieškovai G. G., P. V., A. D. ir V. M. galėtų patekti į jiems priklausančias administracines patalpas, esančias minėto pastato IV-ame ir V-ame aukštuose. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas, nustatė, kad pastato (duomenys neskelbtini) , IV-ame aukšte esančios administracinės patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovams G. G. (pažymėtos: 114, 115), P. V., (pažymėtos: 91, 92, 116) ir A. D. (pažymėtos: 112, 113, 117) bei su bendro naudojimo patalpomis (pažymėtos: 102-106, 108-111, 118). Šio pastato V-ame aukšte ieškovei V. M. nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos (pažymėtos: 74-90). Atsakovui AB „PAREX bankas“ nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos (pažymėtos: 1-20, 21-34, 37-40, 42-57, 44a, 58-63, 65, 66, 68-73), esančios šio pastato I-ame, II-ame, III-ame aukšte bei patalpos esančios pusrūsyje su garažu. I-ame aukšte patalpos (pažymėtos: 21-22) yra koridoriaus tipo, o patalpa (pažymėta: 23) yra klientų aptarnavimo salė, kurioje vykdomos įvairios bankinės/piniginės operacijos. Atsakovas neprieštarauja, kad būtų nustatytas servitutas I-ojo aukšto patalpomis (pažymėtos: 37, 39). Ieškovai prašo nustatyti servitutą I-ojo aukšto patalpomis (pažymėtos: 21-23), kadangi patekimas per I-ojo aukšto patalpas (pažymėtos: 37, 39) į jiems priklausančias administracines patalpas yra nepatogus, nes įėjimas iš kiemo pusės yra mažas, nedidelio aukščio, grotuotas, naudojantis minėtu įėjimu reikia pereiti automobilių stovėjimo aikštelę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Aplinkybė, jog asmuo reikalaujantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, negali būti laikoma pakankamu pagrindu varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Teismas nelaikė, kad yra būtina servitutą nustatyti atsakovo I-ojo aukšto patalpoms (pažymėtoms 21-23), kadangi atsakovas iš esmės nedraudžia ieškovams darbo metu laisvai naudotis šiomis patalpomis patekimui į jiems priklausančias administracines patalpas, esančias pastato IV-ame ir V-ame aukštuose, tokia teisė šalių susitarimu yra numatyta ir 2006-01-03 sudarytos sutarties Nr. 01-03 2.3 p. Be to, visos atsakovui priklausančios administracinės patalpos yra parduodamos, todėl apsunkinus pastato I-ojo aukšto patalpas (pažymėtos: 21-23), iš kurių viena (pažymėta: 23) yra pagrindinė I-ojo aukšto patalpa, servitutu, gali sumažėti parduodamo nekilnojamo turto rinkos kaina, vėliau naujajam savininkui gali iškilti nepatogumų atliekant įsigytų patalpų rekonstrukciją. Teismas konstatavo, kad ieškovai nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą servitutu papildomai apriboti atsakovo nuosavybės teisę, kai jiems (ieškovams) yra sudaryta racionali galimybė nekliudomai patekti į nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas tiek per AB „PAREX bankas“ priklausančias I-ojo aukšto patalpas (pažymėtos: 37, 39), tiek ir per I-ojo aukšto patalpas (pažymėtos 21-23).
Apeliaciniu skundu ieškovai G. G., P. V., A. D. ir V. M. su teismo sprendimu nesutiko dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovų prašymas nustatyti servitutą atsakovo I-ojo aukšto patalpoms (pažymėtos: 21-23) ir prašė teismo sprendimą pakeisti, nustatyti servitutą atsakovui priklausančioms patalpoms I-ojo aukšto patalpoms (pažymėtoms: 21-23), kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančias administracines patalpas, esančias pastato IV-ame ir V-ame aukštuose. Ieškovai nurodė šiuos motyvus:
1) nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus. Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliūtis kitiems asmenims naudotis nuosavybės teise, tai viešasis interesas reikalauja, kad tokio savininko teisė būtų protingai ribojama. Servituto institutas leidžia užtikrinti protingą kelių skirtingų daiktų savininkų interesų pusiausvyrą (LAT 2005-11-30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-618/2005);
2) į I-jo aukšto patalpas (pažymėtas 21-23) gali patekti visi žmonės, nėra apsaugos ar kontrolės, kuri tikrintų ar kitaip stebėtų patenkančius į aptarnavimo salę asmenis ar užtikrintų ten esančio vertingo materialinio turto tinkamą apsaugą. Todėl nustačius servitutą I-ame pastato aukšte, pažymėtomis indeksais 21-23 patalpomis, nebūtų pažeisti reikalavimai užtikrinti saugią banko veiklą, nekiltų pavojus joje esančioms materialinėms vertybėms, kadangi nesikeistų patekimo į klientų aptarnavimo salę tvarka. Nustačius aukščiau minėtą servitutą ieškovų bei atsakovo interesų pusiausvyra nebūtų pažeista, kadangi tiek ir dabar, tiek ir nustačius servitutą, atsakovas nepatirtų jokių papildomų išlaidų ar ribojimų;
3) pagal CK 4.112 str. 3 d., jeigu servituto turinys nėra konkrečiai nustatytas, turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Ieškovams priklausančios patalpos yra A klasės biuro patalpos. Norint administracines patalpas naudoti pagal paskirtį, yra būtinas ir atitinkamas įėjimas. Teismo nustatytas servitutas, kuriuo į administracines patalpas patenkama per avarinį, atsarginį įėjimą. Toks servituto turinys neužtikrina tinkamo administracinių patalpų naudojimo pagal paskirtį;
4) servitutas yra daiktinė teisė, kuri remiantis CK 4.20 str. 1 d. yra absoliuti, todėl jos ribojimo negalima pateisinti tuo, jog nustačius servitutą gali sumažėti tarnaujančio daikto, šiuo atveju atsakovui priklausančių patalpų, esančių pastato I-ame - III-ame aukštuose, vertė. Teismo sprendimu nustatytas servitutas veda į privatų žemės sklypą, patekimas iš kurio į Gedimino gatvę priklauso išimtinai nuo trečiųjų asmenų valios ir iš esmės neišsprendžia tinkamo naudojimosi patalpomis klausimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB Parex bankas prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimo nekeisti dėl šių motyvų:
1) servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančio daikto savininko -nuosavybės teisę. Dėl to jis teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais. Pagal CK 4.126 str. teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas yra pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau;
Šalies argumentai
2) apeliantas nepagrįstai teigia, jog servitutas yra daiktinė teisė, kuri remiantis CK 4.20 str. 1 d. yra absoliuti, todėl jos ribojimo negalima pateisinti tuo, jog nustačius servitutą gali sumažėti tarnaujančio daikto, šiuo atveju bankui priklausančių patalpų, esančių pastato I - ame - III - ame aukštuose vertė. Remtis aukščiau minėta CK nuostata galima tik kalbant apie jau teismo nustatyto servituto kaip daiktinės teisės ribojimą;
3) apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo nustatyto servituto turinys neužtikrina tinkamo administracinių patalpų naudojimo pagal paskirtį. Į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) yra du įėjimai. Avarinis įėjimas/išėjimas, t.y. metalinės kopėčios, yra įrengtas kiemo pusėje ant išorinės pastato sienos. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra skirtingų savininkų nuosavybė, tačiau šio pastato bendrųjų patalpų klausimas nebuvo tinkamai ir racionaliai išspręstas. Patalpos, plane pažymėtos indeksais 37, 39, t.y. koridoriai, kuriais patenkama į bendrą laiptinę, liftą priklauso bankui nuosavybės teise. Teismo nustatytas servitutas bankui priklausančioms patalpoms, esančioms I - ame pastato aukšte, pažymėtomis indeksais 37, 39, dėl to, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančias administracines patalpas, esančias šios pastato IV -ame ir V - ame aukštuose, yra ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti ieškovams tinkami naudotis savo turtu ir užtikrina protingą kelių skirtingų daiktų interesų pusiausvyrą bei protingai riboja banko nuosavybės teisę;
4) aplinkybė, kad ieškovai, teismui nustačius servitutą patirs tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindami savo nuosavybės teisę, t.y. į pastatą galės patekti iš Gedimino gatvės, nėra pakankamas pagrindas varžyti banko nuosavybės teisę prašoma apimtimi. Nustačius servitutą naudotis bankui priklausančiomis patalpomis, esančiomis I - ame pastato aukšte, pažymėtomis indeksais 21 - 23, būtų be pagrindo varžoma banko nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos, t.y. ieškovų, būtų sprendžiamos banko sąskaita;
5) atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad problemą dėl servituto turinio nustatymo išsprendžia CK 4.112 str. 3 d., kur nurodyta, kad jeigu servituto turinys nėra konkrečiai nustatytas, tai turinį sąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Teismo nustatyto servituto turinys yra aiškus: nustatytas servitutas bankui priklausančioms patalpoms, esančioms I - ame pastato aukšte, pažymėtomis indeksais 37, 39, dėl to, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančias administracines patalpas, esančias šios pastato IV -ame ir V - ame aukštuose;
6) apeliantai nurodo, kad teismo sprendimu nustatytas servitutas veda į privatų žemės sklypą patekimas iš kurio į Gedimino gatvę priklauso išimtinai nuo trečiųjų asmenų valios ir iš esmės neišsprendžia tinkamo naudojimosi patalpomis klausimo, tačiau nenurodo tos aplinkybės, kad minėtam sklypui yra nustatytas kelio servitutas;
7) apeliantų teiginys, kad į banko patalpą, pažymėtą indeksu 23, kurioje įrengta klientų aptarnavimo salė gali patekti visi žmonės, nėra apsaugos ar kontrolės, kuri tikrintų ar kitaip stebėtų patenkančius į aptarnavimo salę asmenis, yra nepagrįstas. Vadovaujantis LR bankų įstatymo 11 str. 1 d. banko filiale naudojamos apsaugos priemonės, užtikrinančios saugią ir patikimą jo veiklą, todėl banko darbo metu į šią patalpą gali patekti banko klientai. Banko patalpoje, pažymėtoje indeksu 23, yra įrengtos stebėjimo kameros, naudojamos kitos banko apsaugos priemonės, užtikrinančios saugią banko veiklą. Nustačius servitutą naudotis bankui priklausančiomis patalpomis, esančiomis I - ame pastato aukšte, pažymėtomis indeksais 21-23, bankas ne tik negalėtų įgyvendinti įstatymo reikalavimų užtikrinti saugią banko veiklą bet ir susidurtų su nepagrįstai dideliais sunkumais, susijusiais su turto apsauga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.G.. v.O.K., Nr. 3K-3-82/2007, bylos kategorija 32.1.).
Ieškovai, prašydama nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog jie negali tinkamai naudotis pastato IV -ame ir V - ame aukštuose esančiomis patalpomis neturėdami atitinkamo įėjimo, o nustatytas teismo sprendimu servitutas neužtikrina tinkamo administracinių patalpų naudojimo pagal paskirtį. Apeliantai mano, kad teismo sprendimu nustatytas servitutas, jog į apeliantų patalpas galima patekti per avarinį, atsarginį įėjimą, grotuotą nedidėlio pločio ir tik 1,82 m. aukščio įėjimą, yra nepatogus, per jį sunku patekti aukštesniems žmonėms. Tačiau su šiais motyvais negalima sutikti. Byloje nėra duomenų, kad paskirti naudotis apeliantams įėjimai yra avariniai atsarginiai. Patalpos, plane pažymėtos indeksais 37, 39, t.y. koridoriai, kuriais patenkama į apeliantams priklausančias administracines patalpas, esančias šios pastato IV -ame ir V - ame aukštuose bendrą laiptinę, liftą - nėra nei avariniai, nei atsarginiai įėjimai. Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad teismo nustatytas servitutas bankui priklausančioms patalpoms, esančioms I - ame pastato aukšte, pažymėtomis indeksais 37, 39, dėl to, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančias administracines patalpas, esančias šios pastato IV -ame ir V - ame aukštuose, yra ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti ieškovams tinkami naudotis savo turtu ir užtikrina protingą kelių skirtingų daiktų interesų pusiausvyrą bei protingai riboja banko nuosavybės teisę. Apeliantų motyvai, kad įėjimo durų aukštis gali būti nepatogus aukštesniems žmonėms nesudaro įstatyminio pagrindo nustatyti servitutą ginčo patalpoms. Pagal teismų praktiką servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., Nr. 3K-3-246/2005, bylos kategorija 32.1; paskelbta Teismų praktika 24, p. 62–67), tuo tarpu apeliantų prašymas pagrįstas siekiu naudoti biuro patalpas patogiau, nors apeliantai iki kreipimosi dėl servituto nustatymo naudojosi patalpomis atsakovo leidimu, o šiuo metu gali naudotis patalpomis remiantis teismo sprendimu.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad patekimas į apeliantų patalpas per banko patalpas (ind.21-23) nėra objektyviai būtinas, kadangi ieškovai turi galimybę nekliudomai naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis(ind.37,39), esančiomis 1-me pastato aukšte. Tai patvirtina pateiktas kolegijai faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 06 02 protokolas Nr. 123-08-52, kuris patvirtina, kad esantis banko patalpoje skelbimas informuoja lankytojus, jog įėjimas į pastato 4 ir 5 aukštus yra iš kiemo pusės.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad nustačius servitutą naudotis bankui priklausančiomis patalpomis( indeksais 21-23) bankas negalėtų užtikrinti saugią banko veiklą bei susidurtų su nepagrįstai dideliais sunkumais, susijusiais su turto apsauga, be to be pagrindo būtų varžoma banko nuosavybės teisę.
Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 328,326 str.1d.1p.).
.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimo nekeisti.