Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria J. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 26 d. nutarimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauti J. S. pareiškimai (registracijos Nr. 5.6-2278 ir 5.6-2305), kuriuose pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės apylinkės prokuratūros prokurorių Loretos I. B., Stefos D. R. ir J. A. atžvilgiu, o nepradėjus – iškelti joms drausmines bylas bei patraukti drausminėn atsakomybėn, taip pat spręsti klausimą dėl šių prokurorių atitikimo eiti užimamas pareigas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras 2014 m. birželio 26 d. nutarimu, išnagrinėjęs pareiškėjo J. S. pareiškimus, ikiteisminį tyrimą minėtų prokurorių atžvilgiu atsisakė pradėti, nustatęs, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas J. S. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, J. S. skundą atmetė, pritardamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 26 d. nutarime išdėstytiems J. S. pareiškimų netenkinimo motyvams.

Skunde pažymima, kad jog atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo išreikalauta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje pareiškėjui buvo pateikti kaltinimai, todėl akivaizdu, jog nesant šios bylos, prokurorui ir teisėjui galėjo nepakakti duomenų tinkamo ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas, kaip ir prokuroras visiškai nevertino ir neatsakė į pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pozicijos dėl pareiškėjo kasacinio skundo, su kuriuo sutiko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras A. V., prašydamas jį tenkinti ir pareiškėją išteisinti visiškai. Pareiškėjo vertinimu, keistai atrodo situacija, kai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sutiko su pareiškėjo kasaciniu skundu ir prašė jį tenkinti bei nutraukti bylą, o Šilutės rajono apylinkės prokurorės baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu perdavė į teismą ir prašė pareiškėją nuteisti. Visos nurodytos aplinkybės turėjo būti įvertintos visų kitų pareiškimuose nurodytų neteisėtų prokurorių veiksmų (neteisėtas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, neobjektyvus tyrimo tęsimas, neteisėtas pareiškėjo procesinių teisių ribojimas ir jų pažeidimas ir kt.) aplinkybių kontekste, tačiau tai skundžiamais procesiniais sprendimais, J. S. teigimu, padaryta nebuvo.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės O. Z. 2014 m. birželio 26 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia J. S., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra pagrindo minėtų procesinių sprendimų naikinti.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. B., S. D. R. ir J. A. veikė ne savo kompetencijos ribose, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ar klastojo dokumentus.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje J. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 245 str. Šis ikiteisminis tyrimas buvo baigtas kaltinamuoju aktu ir byla buvo perduota Šilutės rajono apylinkės teismui. Teismas, išnagrinėjęs pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis, teismo posėdžio metu apklausęs proceso dalyvius, J. S. pripažino kaltu ir skyrė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, J. S. jį apskundė apeliacinės instancijos teismui, kuris jo skundą atmetė. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs J. S. kasacinį skundą, baudžiamąją bylą nutraukė, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjo vertinimu, tokia baudžiamosios bylos, pradėtos pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorių atlikto ikiteisminio tyrimo rezultatus, nagrinėjimo eiga leidžia pagrįstai teigti, kad dėl neteisėtų ir tyčinių Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorių, kontroliavusių minėtą ikiteisminį tyrimą, veiksmų, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla buvo perduota teismui. Su tokiu J. S. aplinkybių vertinimu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka.

Pagal LR BPK 166 str. nuostatas, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Jos įtvirtintos LR BPK 3 str. nuostatose.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, spręsdamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą J. S. atžvilgiu, jokių kliūčių, numatytų LR BPK 3 str., nenustatė, todėl, įgyvendindamas baudžiamojo proceso įstatymu jam pavestas funkcijas, pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu surinkta medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota teisminiam bylos nagrinėjimui. Šių duomenų kontekste būtina pažymėti, kad asmens, kuriam pareikštas kaltinimas, ir asmens, kuris buvo pripažintas teismo nuosprendžiu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, padėtis iš esmės skiriasi tuo aspektu, jog kaltinimo pareiškimas nereiškia tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką pripažinimo. Tiek baudžiamojo proceso teorijoje, tiek teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas nustato tik teisminio nagrinėjimo ribas ir tėra kaltinimo pozicija dėl to, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad tikrai buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė konkretus asmuo. Tokias išvadas daro pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą bei juos įvertinęs.

Esant aptartoms aplinkybėms, sutiktina tiek su prokurorės, tiek su ikiteisminio tyrimo teisėjo pozicija, jog nagrinėjamu atveju prokurorai, pradėdami ikiteisminį tyrimą J. S. atžvilgiu veikė savo kompetencijos ribose – gavę pareiškimą ir nenustatę LR BPK 3 str. įtvirtintų kliūčių baudžiamojo proceso pradėjimui, pradėjo ikiteisminį tyrimą, jį vykdė ir kontroliavo, ir baigė ikiteisminio tyrimo veiksmus surašydami kaltinamąjį aktą. Tai negali būti laikoma pagrindu vertinti tokius prokuroro veiksmus kaip nusikalstamus baudžiamosios atsakomybės prasme.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d., prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. Tuo tarpu to paties įstatymo 11 str. 2 d. įtvirtinta, kad atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

Šių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad medžiagoje nenustatyta jokių faktinių duomenų, rodančių, jog buvo ar galėjo būti padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas pagrįstai nebuvo pradėtas. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas LR BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas remiantis spėjimais ar prielaidoms. Tuo tarpu įvertinus J. S. pareiškime nurodytas aplinkybes, sutiktina su prokurorės bei ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą remdamasis ne faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja įstatymas, bet darydamas atitinkamas prielaidas.

Pažymėtina, kad priimdama 2014 m. birželio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė O. Z., nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorių L. I. B., S. D. R. ir J. A. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau pabrėžė, jog kyla klausimas dėl šių valstybės tarnautojų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Be to, 2014 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė D. B. generalinio prokuroro pavaduotojui pateikė siūlymą atlikti tarnybinį patikrinimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės apylinkės prokuratūros prokurorių L. I. B., S. D. R. ir J. A. atžvilgiu dėl aplinkybių, nurodytų J. S. pareiškimuose. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė, kuri taikytina tik tada, jei susiklostę santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nagrinėjamu atveju minėtų Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės apylinkės prokuratūros prokurorių L. I. B., S. D. R. ir J. A. veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų požymių, numatytų LR BK 228 str. (piktnaudžiavimas tarnyba), 300 str. (dokumentų klastojimas).

Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti pareiškėjo J. S. skundo ir palikti galioti 2014 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.