Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – bauda 500 MGL (25 000 Eur). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į V. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 19 d. 11.45 val. iki 2020 m. gegužės 21 d. 08.33 val., t. y. dvi paros, viena sulaikyme praleista para prilyginta 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. A. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 metus. Atmetus apeliacinį ir kasacinį skundus, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 28 d. bei patvarkymu buvo perduotas vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Nuteistasis V. A. skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti jam teistumą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi.

3.1. Nurodo, kad paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. gegužės 18 d., jokių kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, pradėtų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu taip pat nėra. Pasak nuteistojo, apylinkės teismo nepagrįstai suabejojo tuo, kad jo elgesys yra nepriekaištingas. Tvirtina, kad jo padaryti 2 administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir niekaip nesusiję su nusikalstama veika, už kurią jis turi teistumą.

3.2. Akcentuoja, kad jo darbo paieškos patirtis neleidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, jog teistumas jam nėra kliūtis rasti darbą. Teigia, kad valstybės tarnautoju išdirbo (duomenys neskelbtini) metų, nebuvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis. Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Pažymi, kad kreipėsi dėl darbo į (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet neatitiko kvalifikacinių reikalavimų būtent dėl turimo teistumo. Akcentuoja, kad dėl teistumo už padarytą nusikalstamą veiką privalėjo palikti valstybės tarnybą ir, praradęs stabilias pajamas, įstūmė šeimą į labai sunkią padėtį. Nurodo, kad turi aukštąjį išsilavinimą, visą savo darbo praktiką ((duomenys neskelbtini) metų) dirbo valstybės tarnyboje (duomenys neskelbtini) pareigose, kitų profesinių gebėjimų neturi. Teigia, kad atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) darbo rinkos specifiką, didžioji dauguma įstaigų ir įmonių valdo (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir dėl turimo teistumo jis negali jose įsidarbinti. Pasak nuteistojo, prašo teistumo panaikinimo ne dėl siekio pasigerinti savo reputaciją, kadangi padaryto nusikaltimo „dėmė“ liks visam gyvenimui, tačiau siekia palaipsniui atkurti pasitikėjimą savimi, savo darbu būti naudingas šeimai ir visuomenei. Nurodo, kad panaikinus teistumą galėtų kandidatuoti į geriau apmokamą darbą ir prasmingiau panaudoti savo ilgametes žinias naujai profesinei veiklai, stabiliomis pajamomis prisidėti prie šeimos gerovės kėlimo. Taip pat akcentuoja, kad dėl teistumo negali užsiimti mėgstama veikla – medžiokle (yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys), jam neišduodamas leidimas ginklo laikymui.

3.3. Teigia, kad dėl savo blogo poelgio nuo ikiteisminio tyrimo iki pat šiol nuoširdžiai apgailestauja, kritiškai vertina savo elgesį, labai išgyvena, jaučia kaltę prieš šeimą ir visuomenę, patiria visas dėl tokio poelgio sukeltas neigiamas pasekmes, kurių našta pasidarė neproporcingai didelė. Tvirtina, kad jį charakterizuojantys duomenys, kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, elgesys teistumo laikotarpiu ir teigiami asmenybės pokyčiai rodo, jog jis yra pasiruošęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir jų nepažeidinėti, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti. Prie skundo pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, (duomenys neskelbtini) pažymą, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą.

4. Atsiliepimų į nuteistojo V. A. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo V. A. skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, netenkino nuteistojo prašymo dėl teistumo panaikinimo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą nuteistojo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

6. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. BK 97 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas leidžia spręsti, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju V. A. teistumą nulėmė jo atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendis, patikslintas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – bauda 500 MGL. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, jog V. A. paskirtą baudos bausmę atliko (sumokėjo) 2022 m. gegužės 18 d., todėl būtent nuo šios datos nuteistajam skaičiuojamas teistumo terminas, kuris už padarytą nusikalstamą veiką yra 3 metai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Akivaizdu, kad nuteistasis atitinka įstatyme nustatytą formaliąją sąlygą (suėjo ne mažiau kaip pusė teistumo termino), kuriai esant svarstytinas pateiktas prašymas panaikinti teistumą.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje prieita išvada, kad nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam V. A. panaikinti teistumą, tačiau kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.

10. Iš skundo argumentų matyti, kad nuteistasis tvirtina, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į visas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Visgi su tokiu argumentu nesutiktina, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą, o tai, kad priėmė V. A. atžvilgiu nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, kad duomenys buvo įvertinti neteisingai. Apylinkės teismas teisingai įvertino V. A. elgesį po Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tiek jį, tiek ir kitas aplinkybes detaliai aptarė. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo V. A. elgesiu po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, neleidžia teismui spręsti apie galimybę jam panaikinti teistumą. Apylinkės teismas įvertino tai, kad V. A. teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė (6 t., b. l. 74-75), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (6 t., b. l. 74-75), jokių duomenų apie šiuo metu V. A. nagrinėjamas administracinių nusižengimų ar baudžiamąsias bylas nėra (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Tačiau vien tai, kad asmuo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo asmenybės išimtinai teigiamai necharakterizuoja. Būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodoma, jog V. A. ūkininkauja, yra (duomenys neskelbtini) draugijos narys, medžioja (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje, yra aktyvus (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl V. A. gyvenimo būdo ir elgesio (6 t., b. l. 70). Visgi šios aplinkybės, kartu su nuteistojo skunde išdėstyti argumentais, nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažintos pakankamomis pagrindui taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą.

11. Kaip matyti, nuteistasis V. A. skunde akcentuoja dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes jo darbinės veiklos aspektu, tačiau aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų darbinės veiklos suvaržymų (neturėtų galimybės dirbti ir pan.). Paties nuteistojo apylinkės teisme duoti parodymai patvirtina, kad nuteistasis ūkininkauja (augalininkystė), turi apie 22 ha nuosavos žemės, yra įregistravęs ūkininko ūkį, turi nekilnojamojo turto, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje (6 t., b. l. 94). Nors nuteistasis pateikė dvi pažymas, patvirtinančias, kad jis ieškosi darbo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti nuteistojo pateiktus įsidarbinimo dokumentus, kadangi jie neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų – neišnykęs jo teistumas (6 t., b. l. 92, 93), visgi tokie duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis, būdamas iš dalies darbingas ir turėdamas aukštąjį išsilavinimą, ilgametę darbinę padėtį ((duomenys neskelbtini) metų valstybės tarnyboje) bei teigiamą charakteristiką (nebuvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis), neturėtų jokios galimybės įsidarbinti, esant nepanaikintam teistumui. Tuo tarpu dirbti valstybės tarnyboje, net ir panaikinus/išnykus teistumui, jis toliau negalėtų ir dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 metus.

12. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad turimas teistumas itin neigiamai atsiliepia jo šeimos gerovei, tačiau pastebėtina, kad nepilnamečių vaikų šeimoje nėra, sutuoktinė dirba, o duomenų, kad jo ar jo šeimos turtinė padėtis būtų itin sunki, nėra. Todėl teigti, jog teistumo faktas turi itin didelę neigiamą įtakos nuteistojo tiek darbinei veiklai, tiek šeimos gerovei, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo siekis turėti ginklą medžioklei (yra medžiotojų būrelio narys) negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Pažymima, kad nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl tokie nuteistojo skundo motyvai jokios reikšmės teistumo panaikinimui neturi.

13. Pabrėžtina tai, kad būtent išimtinai nepriekaištingas asmens elgesys visą teistumo laikotarpį leidžia spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą, o tuo pačiu – ir bausmės tikslų nuteistojo atžvilgiu pasiekimą. Šiuo atveju neatsakingas ir lengvabūdiškas V. A. elgesys teistumo laikotarpiu nesuteikia pagrindo išvadai, jog yra pagrindas sutrumpinti teistumo laiką arba jį panaikinti. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka ir sprendė, kad baustumo už administracinius nusižengimus duomenys neigiamai apibūdina V. A. bei rodo jo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Aukštesnės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad V. A. po bausmės atlikimo baustas administracine tvarka, tai yra, 2023 m. balandžio 20 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje (greičio viršijimas), 2023 m. rugpjūčio 25 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų), nuobaudos yra galiojančios. Sutiktina su skundo argumentais, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir nėra susiję su nusikalstama veika, už kurią jis turi teistumą (kyšininkavimas), visgi įvertinus jų pobūdį (administraciniai nusižengimai padaryti teistumui neišnykus, nusižengimai padaryti per trumpą laiką), bei skaičių (du administraciniai nusižengimai), galima spręsti apie asmens sąmoningą teisės aktų reikalavimų ignoravimą. Šios aplinkybės, vertinant kompleksiškai su kitais V. A. charakterizuojančiais duomenimis (kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos viso proceso metu neigė, buvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius) rodo jo nenorą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, o toks V. A. elgesys vienareikšmiškai nėra suderinamas su galimybe sutrumpinti jam teistumo laiką arba jį panaikinti. Nors V. A. akcentuoja, kad dėl turimo teistumo jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pabrėžtina, kad nuteistasis neigiamas pasekmes patiria dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, todėl jo patirti suvaržymai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl teistumo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.