Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs E. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo atstovės pagal įstatymą A. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmesti E. B. , A. K. ir jų atstovės advokatės Natalijos Fočenkovos skundai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pagal E. B. ir A. K. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00287-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. l d. Pareiškimuose buvo nurodyta, kad 2008-09-20, apie 21 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, o vėliau nuvykus į VPK 4 PK patalpas, Klaipėdos m., policijos pareigūnai mušė E. B. ir iš jo tyčiojosi.

Klaipėdos miesto apylinkės prokurorė 2008-12-10 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00287-08, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2008-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas E. B. ir A. K. skundas dėl 2008-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00287-08.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009-01-06 priėmė nutarimą, kuriuo E. B. ir A. K. skundą atmetė. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nutarime nurodė, kad vertinant surinktų baudžiamojoje byloje duomenų visumą, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir nešališkai, atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, t. y. apklaustas nukentėjusysis, nustatyti ir apklausti įvykio liudytojai, gauti tyrimui reikšmingi duomenys iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. 4-ojo policijos komisariato, Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus, ir, tik padarius teisėtas bei pagrįstas išvadas dėl įvykio aplinkybių, 2008-12-10 priimtas motyvuotas ir pagrįstas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas mano, kad pareiškėjų skundas paremtas deklaratyvaus turinio teiginiais bei nepagrįstais prašymais atlikti papildomus procesinius veiksmus, būtent vaizdo įrašų apžiūrą, dalyvaujant specialistui – psichologui ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai, bei specialistui, aptarnaujančiam video kameras ir gauti jų išvadas. Tokie prašymai nepagrįsti jokiu teisiniu pagrindu. Byloje nebuvo jokio pagrindo abejoti vaizdo įrašo, gauto iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. 4-ojo policijos komisariato, patikimumu. Tokių abejonių neiškėlė ir patys proceso dalyviai – E. B. bei A. K. . Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nutarime pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad E. B. į Klaipėdos m. 4-ajį policijos komisariatą buvo pristatytas po (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vykusių muštynių. Tai patvirtino tyrimo metu apklausti liudytojai: O. R. , A. R. , A. M. , kurie parodė, kad minėtoje laiptinėje E. B. užpuolė nepažįstami asmenys ir sudavė jam smūgį į nosį, dėl to jam bėgo kraujas, buvo sudaužta akis. Šias aplinkybes patvirtino ir pats E. B. . Liudytojas A. M. parodė, kad iš laiptinės sumuštą E. B. išnešė jis pats, nurodė, jog E. B. buvo nugriuvęs ant suolo stulpelio, dėl ko galėjo susižaloti, o taip pat, kad policijos pareigūnai nemušė E. B. . Šiais liudytojo parodymais pagrindo abejoti ir jais nesiremti darant pagrįstas išvadas dėl policijos pareigūnų atsakomybės nebuvo. Be to, nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2008-10-30 specialisto išvadoje Nr. G 2114/08 (03) konstatuota, kad 2008-09-20 vakare E. B. buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nurodyta, kad 2008-09-21 naktį E. B. kraujyje rasta 1,88% alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį, tačiau, atsižvelgiant į jo amžių, girtumas kliniškai galėjo būti didesnis nei vidutinis, o neblaivumas galėjo turėti įtakos sužalojimų atsiradimui. Todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą prokurorė pagrįstai E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, vertino kritiškai. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjų nurodytas faktines įvykio aplinkybes, t. y. kad 2008-09-20 E. B. buvo sumuštas policijos pareigūnų ir iš jo buvo tyčiojamasi. Tačiau savo 2008-12-29 skunde pareiškėjai teigia, kad ,,iš liudytojų A. M. , O. R. , A. R. paaiškinimų, duotų prie namo (duomenys neskelbtini), aiškiai matyti, kad E. B. sumušė nepažįstamas, nenustatytas asmuo, kuris pasišalino“. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas tokius pareiškėjų duomenis vertina kaip prieštaringus. Nurodo, kad E. B. parodymus apie jo mušimą ir tyčiojimąsi iš jo policijos komisariate paneigė policijos pareigūnų duoti parodymai, kuriuos neginčijamai patvirtino filmuota vaizdo medžiaga. Iš tyrimui pateiktos filmuotos medžiagos, kuri aprašyta 2008-12-02 ir 2008-12-03 daiktų apžiūros protokoluose matyti, kad E. B. Klaipėdos m. 4-ojo policijos komisariato patalpose elgėsi agresyviai, grasino policijos pareigūnams, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Dėl šio priešingo teisei veikimo, E. B. pripažintas kaltu Klaipėdos miesto apylinkės teismo, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A9¹-227-642/2008. Taip pat vyriausojo prokuroro pavaduotojas nutarime nurodė, kad visi tyrimui reikšmingi duomenys, tarp jų ir dokumentai (jų kopijos) iš Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtos administracinės bylos E. B. bei A. R. atžvilgiu, buvo išreikalauti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tačiau pareiškėjų skunde vis vien buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo reaguojama į jų prašymus prijungti prie bylos procesinius dokumentus iš administracinės teisės pažeidimo bylos, neatkreiptas dėmesys į administracinės teisės pažeidimo protokolo netikslumus, liudijančius apie dokumento klastojimą. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atkreipė dėmesį ir į tai, jog visus su 2008-09-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 305553 susijusius klausinius bei prašymus pareiškėjai privalėjo (turėjo teisę) spręsti Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 50-51 str. nuostatomis, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo užtikrinti E. B. gynėjo dalyvavimą, o 2008-10-27 nutarimu leista dalyvauti procese nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. atstovui pagal įstatymą – jo mamai A. K. . Be to, nurodoma, kad visiškai pagrįstai ikitesiminio tyrimo metu nebuvo nustatytas policijos pareigūnų A. U. , R. K. , E. Š. , S. M. bei A. B. priešingas teise veikimas (neveikimas). Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nešališkai, išsamiai, priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundai atmestini.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikitesiminio tyrimo teisėjas 2009-02-10 priėmė nutartį, kuria atmetė E. B. , A. K. ir jų atstovės N. Fočenkovos skundus. Teismas nutartyje nurodė, kad BK 228 ir 229 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims už piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais arba už jų pareigų neatlikimą ar netinkamąją atlikimą, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – PVĮ) 16 str. numatyti policijos pareigūno įgaliojimai, kurie suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. PVĮ 18 straipsnio l d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Be to, PVĮ 23 straipsnis, kuris apibrėžia policijos pareigūnų prievartos panaudojimą, numato, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Todėl teismas, vertindamas policijos pareigūnų ir E. B. bei A. R. veiksmus ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti dėl įvykusio incidento, jie, vadovaudamiesi PVĮ 18 str., turėjo teisę sulaikyti ir į policijos komisariatą pristatyti E. B. , kaip galimai incidente dalyvavusį asmenį, kurį policijos pareigūnams tiesiogiai nurodė Laukininkų g. 24 namo gyventojai, tarp kurių buvo ir liudytojas A. M. . Kadangi E. B. priešinosi jį sulaikyti bandžiusiems policijos pareigūnams, policijos pareigūnai vadovaudamiesi PVĮ 24 str. l d. 2 p. turėjo teisę jo atžvilgiu panaudoti fizinę prievartą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors 2008-10-30 specialisto išvadoje Nr. G2114/08 (03) yra nurodyta, jog E. B. po įvykio buvo padaryti sužalojimai, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam sužalojimus padarė būtent policijos pareigūnai, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. M. , O. R. ir A. R. parodė, jog E. B. jau buvo sumuštas dar iki atvykstant policijos pareigūnams (buvo kruvinas), ir niekas, išskyrus E. B. ir A. R. , kurie įvykio metu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nepatvirtino, kad policijos pareigūnai E. B. sulaikymo metu sudavė smūgius. Tuo tarpu, pats E. B. sumušimu kaltina policijos pareigūnus – E. S. bei S. M. , tačiau šių pareigūnų prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., sulaikant E. B. nebuvo, o Klaipėdos apskrities VPK 4-ojo policijos komisariato patalpose E. B. niekas nemušė, nes tai paneigia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos esanti filmuota medžiaga iš Klaipėdos apskrities VPK 4 PK, kurioje yra užfiksuota, kaip E. B. daužo laikinojo sulaikymo patalpų duris, išleistas, bando išdaužti budėtojo patalpų lango stiklą, griuvinėja, keikia policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nusirenginėja. Nors E. B. nurodo, kad buvo mušamas policijos komisariate ir policijos pareigūnai neiškvietė jam greitosios medicininės pagalbos bei neleido susisiekti su artimaisiais, tačiau vaizdo kamerose yra užfiksuoti visai priešingi duomenys – pats E. B. policijos pareigūnams atsisakė nurodyti savo anketinius duomenis, todėl jie buvo sužinoti iš A. R. , apie įvykį policijos pareigūnai patys prašė liudytojos O. R. informuoti E. B. motiną, nes jis atsisakė jiems suteikti jos duomenis, o greitoji medicinos pagalba E. B. buvo iškviesta paprašius E. B. motinai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo duomenis, nenustatė, kad policijos pareigūnai būtų piktnaudžiavę jiems suteiktais įgaliojimais ar neadekvačiai būtų naudoję fizinę prievartą, nes E. B. ir A. R. buvo sulaikyti ir į Klaipėdos apskrities VPK 4 PK buvo pristatyti teisėtai ir pagrįstai, jų atžvilgiu prievarta buvo panaudota minimaliai, vadovaujantis PVĮ nuostatomis, jiems buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir teismas yra priėmęs sprendimus jų bylose. Todėl teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00287-08 yra atliktas objektyviai ir išsamiai, tyrimo metu surinkti duomenys yra įvertinti objektyviai ir nešališkai, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2009-01-06 nutarimas pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, motyvai, kuriais remdamasis ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė pareiškėjų skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-01-06 nutarimo bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2008-12-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįsti.

Pareiškėjai E. B. ir A. K. skunde nurodo, kad policijos pareigūnų veika buvo netinkamai kvalifikuota. Mano, kad pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir jų veiksmuose galima įžvelgti nusikaltimo, numatyto BK 229 str. požymius. Tokius pat argumentus išdėstė pareiškėjų advokatė apygardos teismo posėdyje. Aukštesnysis teismas mano, kad pareiškėjų argumentai dėl netinkamo policijos pareigūnų veiksmų kvalifikavimo yra nepagrįsti. BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas – tai kaltininko aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Neteisėtas neveikimas tarnyboje yra tada, kai pagal tarnybos funkcijas ir jų atlikimo tvarką reglamentuojančius įstatymus, nuostatus, pareigybės aprašymą valstybės tanautojas turėjo pareigą veikti pagal savo kompetenciją. Šis nusikalstamos veikos turinio apibrėžimas reiškia, jog BK 229 str. subjekto atsakomybės ribas apibrėžia valstybės tarnautojui suteiktos pareigos, teisės ir įgaliojimai tarnybos srityje. Todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti ir konkrečiais teisės aktais pagrįsti, kokių savo pareigų valstybės tarnautojas neatliko arba jas atliko netinkamai. Be to, tarnybos pareigų neatlikimo, aprašyto BK 229 str., sudėtis yra materialioji, todėl nepakanka nustatyti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų neatlikimą ar jų netinkamą atlikimą bei pasekmes – valstybės tarnybos ar profesinių pareigų neatlikimu padarytą didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims, būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnų elgesyje nei objektyviųjų nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių nebūtų galima nustatyti. Tuo tarpu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Be to, kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Todėl 2008-10-07 pagal E. B. ir A. K. pareiškimus Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje visiškai pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 1 d., kuris 2008-12-10 nutarimu nutrauktas, kadangi nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-02-10 nutartyje išsamiai ir argumentuotai išdėstytos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme numatytos policijos pareigūnų teisės ir pareigos, susijusios su jų uždavinių įgyvendinimu, asmenų sulaikymo taisyklėmis ir prievartos panaudojimu, todėl aukštesnysis teismas nelaiko būtinu jų kartoti. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad asmens sulaikymas, kai nevykdomi teisėti policijos pareigūnų reikalavimai, net ir panaudojant įstatymų leistiną prievartą, jokiu būdu negali būti laikomas neteisėtu ar nežmonišku elgesiu. Patys pareiškėjai savo skunde pripažįsta, kad E. B. elgėsi neleistinai, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams (važiuoti su jais į policijos komisariatą, kad būtų išaiškintos įvykio aplinkybės). Tačiau visą atsakomybę dėl demonstratyvaus, chuliganiško ir netinkamo E. B. elgesio tiek prie (duomenys neskelbtini) namo, tiek 4-ojo policijos komisariato patalpose suvertė policijos pareigūnams, kurie pasak pareiškėjų, ,,išprovokavo tokį E. B. elgesį“. Pareiškėjai kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, sąlygojusių E. B. nepaklusimą ir priešinimąsi pareigūnų reikalavimams bei jų įžeidinėjimą necenzūriniais žodžiais, įvardija jo nepilnametystę, emocinį nestabilumą, pablogėjusią fizinę ir psichinę būklę. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. B. , nors įvykio metu buvo nepilnametis, tačiau jam iki faktinės pilnametystės buvo likę vos trys mėnesiai. Tai rodo, kad tokio amžiaus ir išsivystymo (fizinio ir psichinio) asmuo jau turi suprasti savo veiksmų esmę ir turi sugebėti juos valdyti. Pažymėtina, kad tokio amžiaus asmenims kyla administracinė, tam tikrais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad E. B. jau buvo pasiekęs brandą rodo ir tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus ir tokio jo elgesio nesmerkė jo paties ir jo draugės A. R. motina.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad sulaikytam E. B. nebuvo suteikta galimybė asmeniškai paskambinti mamai, nors tai privalėjo būti padaryta. Pažymėtina, kad įvertinus paties E. B. agresyvų ir demonstratyvų elgesį policijos komisariato patalpose, pareigūnai to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių: jis prašomas nenusiramino, šūkavo, blaškėsi, grasino susidorojimu, uždarytas į laikinojo sulaikymo patalpą daužė ir spardė jos duris, nusirenginėjo ir per duris kišo savo rūbus. Be to, nepasakė pareigūnams jokių savo motinos A. K. duomenų. Todėl susisiekti su E. B. motina buvo paprašyta liudytoja O. R. , kuri tai ir padarė.

Iš byloje esančios vaizdinės medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai viso E. B. buvimo 4–ojo PK patalpose metu nenaudojo jokios prievartos jo atžvilgiu, priešingai, elgėsi ramiai, kiek tai įmanoma su įsiaudrinusiu ir agresyviai nusiteikusiu jaunuoliu, stengėsi jį raminti. Todėl pareiškėjų skundo argumentai, kad pareigūnai naudojo prievartą prieš nepilnametį, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog įstatyminiai vaikų atstovai, t. y. tėvai, privalo ne tik ginti savo vaikų galimai pažeistas teises, tačiau ir turi pareigą dorai juos auklėti, prižiūrėti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Pareiškėjai skunde iš esmės nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių ar motyvų, remiasi jau ankstesniuose skunduose išdėstytais motyvais, kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir joje minimais aiškiai motyvuotais nutarimais yra paneigti.

Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo atmesti pareiškėjų skundus teisėtumu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti E. B. ir jo įstatyminės atstovės A. K. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. vasario 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.