- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- AS-492-492-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-8-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. sausio 7 d. Kauno apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. gruodžio 10 d. pavedimą tikrinti Nr. AU2-39 ir 2010 m. gruodžio 10 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AU15-39 ta apimtimi, kuria nuspręsta pradėti pareiškėjo teminį gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už 2005 m. patikrinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas 2009 m. atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą, kurio tikslas buvo išanalizuoti mokesčių mokėtojo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2005 metus duomenų teisingumą ir pateikti išvadą dėl mokestinės prievolės aplinkybių. Atlikęs minėtą mokestinį tyrimą atsakovas pareiškėjui pateikė 2009 m. vasario 26 d. pranešimą Nr. AU13-12 apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog inicijuojamas S. K. mokestinis patikrinimas. Gavęs pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą pareiškėjas padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2009 m. vasario 26 d. pranešimą Nr. AU13-12 apie atliktą mokestinį tyrimą ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui naują pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, nurodant trūkumas ir/ar pažeidimus, jų ištaisymo būdus bei nustatyti jų ištaisymo terminą. 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovui atlikto mokestinio tyrimo pagrindu pradėti ir vykdyti S. K. mokestinį patikrinimą. Tačiau atsakovas, nepaisydamas minėtos galiojančios teismo nutarties 2010 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą pradėti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, surašydamas ginčijamą pavedimą tikrinti bei šio pavedimo pagrindu išsiuntė 2010 m. gruodžio 10 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą. Teigė, kad ginčijami aktai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 136 straipsnio 1–2 dalių, 137 straipsnio 2 dalių reikalavimus, todėl yra nepagrįsti ir naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 28) nurodė, kad ginčijami Inspekcijos aktai yra pagrįsti ir teisėti, jie priimti kaip nauji atskiri pavedimai, vykdant mokestinių patikrinimų planus ir nėra susiję su ankščiau taikytomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Pažymėjo, kad pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl byla nutrauktina.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl pavedimo tikrinti bei pranešimo apie mokestinį patikrinimą panaikinimo nutraukti.
Teismas konstatavo, kad ginčijamas pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o reikalavimas panaikinti pranešimą apie mokestinį patikrinimą yra išvestinis reikalavimas, susijęs su pavedimu tikrinti, todėl byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto tvarka, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.
Atskirajame skunde nurodo, kad pavedimas tikrinti ir pranešimas apie tai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nustato pareiškėjui teises ir pareigas ir laikytini individualiais administraciniais aktais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, nes šių aktų pagrindu pareiškėjo atžvilgiu gali būti vykdomi procesiniai mokestinio patikrinimo veiksmai, surašomas patikrinimo aktas bei sprendimas dėl tokio akto tvirtinimo, remiantis kuriais pareiškėjui gali būti papildomai nustatyti mokėtini mokesčiai. Skundžiamuose aktuose yra numatyta galimybė šiuos aktus apskųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo teisė skųsti šiuos aktus yra nustatyta ir 2005 m. sausio 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-3 patvirtintose Pavedimo tikrinti FR0773 formos ir jos pildymo taisyklėse. Taip pat pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-613-402/2009, buvo pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudęs Inspekcijai atlikto mokestinio tyrimo pagrindu atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Mano, kad skundžiami aktai pažeidė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-613-402/2009, nustatytus draudimus. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki šiol buvo pripažįstama, kad pavedimas tikrinti yra individualus administracinis aktas, skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1279/2008). Mano, kad dėl akivaizdžiai neteisėto, t. y. pažeidžiant Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-613-402/2009, nustatytus draudimus, atlikto mokestinio patikrinimo, vėliau iškils būtinybė panaikinti šio patikrinimo rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai nustačius, kad pareiškėjo ginčijami pavedimas tikrinti ir pranešimas apie tokį pavedimą nelaikytini savarankiškais skundo administraciniam teismui reikalavimais.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija iš esmės analogiškoje byloje 2011 m. kovo 17 d. priimtoje nutartyje (administracinė byla Nr. A442-1238/2011), pažymėjo, kad MAĮ įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškindama MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pastarojoje byloje, sprendžiant reikalavimą dėl mokesčių administratoriaus priimto sprendimo dėl mokestinio patikrinimo panaikinimo, be kita ko, buvo nurodyta, jog pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjo ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.
Aptariamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat išaiškino, kad ginčo pavedime tikrinti esantis įrašas, kad „šis sprendimas ir su juo susiję mokesčių administratoriaus veiksmai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo <...> nustatyta tvarka ir terminais“, pats savaime nepatvirtina, jog šis sprendimas laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokia išvada negali būti daroma ir remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. VA-3 „Dėl pavedimo tikrinti FR0773 formos ir jos pildymo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. VA-44 redakcija), kuriuo patvirtinta nagrinėjamo sprendimo forma FR0773. Pastarajame poįstatyminiame teisės akte centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta pavedimo tikrinti forma FR0773 ir jos užpildymo taisyklės yra skirti tik mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) atliekamiems veiksmams įforminti (MAĮ 34 str.) ir nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mokesčių mokėtojo teisės į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą realizavimu. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė administraciniame teisme ginčyti aptariamą pavedimą tikrinti negali būti kildinama iš pastarojo poįstatyminio teisės akto nuostatų. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vadovaudamasi šia nuostata ir atsižvelgdama į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (be jau aptartos išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. priimtos nutarties administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-593/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011), teisėjų kolegija neturi pagrindo formuoti naujos taisyklės ir pareiškėjo skundžiamo akto traktuoti kitaip, nei analogiškus aktus traktuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taip pat pažymėtina, kad naujoji teisės aiškinimo taisyklė (pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku) yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės penkių teisėjų kolegijos, kuri sudaroma sudėtingoms byloms nagrinėti (ABTĮ 46 str. 2 d.), priimtoje nutartyje, todėl teisėjų kolegija į ją turi atsižvelgti.
Taip pat savarankišku administracinės bylos dalyku negali būti ir skundžiamas pranešimas apie mokestinį patikrinimą. Šiuo pranešimu pareiškėjas buvo tik informuotas apie pradėtą mokestinį patikrinimą. Skundžiamas pranešimas apie mokestinį patikrinimą yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tam tikrus mokesčio administratoriaus atliktus veiksmus. Akivaizdu, kad šis pranešimas pareiškėjui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl irgi negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad priimdama 2010 m. gruodžio 10 d. pavedimą tikrinti, Inspekcija pažeidė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-613-402/2009) nustatytus draudimus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, 6 dalis numato, kad jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 1 000 litų bauda. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad ginčijamais aktais buvo pažeista teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, gali savo teises ginti vadovaudamasis nurodyta teisės norma.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, tad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.