Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2015-08-05 apie 16.46 val., Vilniuje, Antakalnio g. – Žolyno g., vairuodamas autobusą Neoplan N 4007 buvo neatsargus, sukdamas į kairę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio, dėl ko vairuotas autobusas atsitrenkė į elektros pastotę ir ją nevertė. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. nurodė, jog kaltę pripažino iš dalies. Pripažįsta, jog galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau neigė, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, jog įvykio metu pasijuto blogai, galimai prarado sąmonę, nes nieko nepamena – nei kaip užkliudė elektros pastotę, nei kaip nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Atsimena tik tai, kas jau vyko po įvykio, t. y. kai nuo įvykio vietos jau buvo nuvažiavęs apie 2 km ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaip nuvažiavo iš eismo įvykio vietos iki tos vietos, kurioje jau jautėsi sąmoningas, nepamena, todėl nieko negali paaiškinti apie tai, kaip ir kodėl po elektros pastotės užkliudymo nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. V. P. nurodė, kad praeityje yra patyręs galvos traumą, dėl ko iš dalies buvo nedarbingas, tačiau jau kurį laiką nebegėrė specialių vaistų, įsidarbino. Paaiškino, jog jo nuomone, jam pasikartojo epilepsijos priepuolis, kurie būdavo anksčiau, bet jau kurį laiką buvo išnykę. Taip mano, kadangi, kai atgavo sąmonę, ant veido buvo putos, o vairuotojo kabinoje buvo labai karšta, kas galėjo sukelti epilepsijos priepuolį. Į įvykio vietą iškviesti greitosios pagalbos medikai jį išvežė į ligoninę. Taip pat V. P. nurodė, jog jis tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir nuslėpti eismo įvykio aplinkybių neturėjo, be to – kiekvieną kartą grįžus į autobusų parką autobusai yra kruopščiai patikrinami, todėl net galimybės realiai nuslėpti tokio masto autobuso apgadinimus nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. J. – P. teismui nurodė, jog ji eismo įvykį stebėjo, stovėdama Žolyno g. pradžioje. Matė, kaip autobusas neįvažiavo į posūkį, užvažiavo ant šaligatvio, kliudė elektros pastotę, pavažiavo atbuline eiga ir nuvažiavo toliau. Liudytoja paaiškino, jog jai pasirodė keistas toks vairuotojo elgesys, todėl iškilo mintis, kad galimai vairuotojas pasijuto blogai, nors paties vairuotojo ji nematė, taip nusprendė dėl neįprasto autobuso judėjimo gatvėje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, jog jis buvo autobuse, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kai autobusas užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė elektros pastotę, jis pamanė, kad vairuotojui kažkas negerai, kad jam pasidarė negera, kas nors blogai su širdimi, nes autobuse tuo metu buvo labai karšta, neveikė kondicionieriai, tačiau priėjęs prie vairuotojo pamatė, kad pastarasis atrodė normaliai, tęsė vairavimą, važiuodamas sustodavo sustojimuose kaip ir priklauso.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. A., policijos pareigūnas, nurodė, kad jis surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis su kolega atvykęs į pačią įvykio vietą pamatė, kad apgadinta šviesoforų pastotė, kreipėsi liudytoja, o patį vairuotoją sustabdė kitas policijos ekipažas. Vėliau jis su kolega irgi privažiavo prie vairuotojo, bandė su juo bendrauti, paklausė, kodėl jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau suprato, kad vairuotojas nesupranta, ko jo klausiama, teigė, nežinantis apie kokį eismo įvykį jo yra klausiama, elgėsi keistai, atrodė apsvaigęs, dėl ko jis buvo paprašytas pasitikrinti blaivumą, tačiau alkotesteris parodė, kad vairuotojas visiškai blaivus. Vairuotojui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dar iki greitosios pagalbos atvykimo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. M. teismui paaiškino, jog ji buvo autobuse, kurį įvykio metu vairavo administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo. Važiuodama autobusu matė, kad vairuotojas, toje vietoje, kurioje turėjo padaryti posūkį, lėtai važiuodamas nesuko į kairę, tačiau užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė elektros pastotę, po to pajudėjo atbuline eiga. Ji kartu su vyriškiu, buvusiu autobuse, iškart pribėgo prie vairuotojo, jis atrodė normaliai, bandė jį kalbinti, tačiau vairuotojas nereagavo, neatsakinėjo į klausimus. Po to ji grįžo į savo vietą, matė, kad vairuotojas tęsė vairavimą, kažkam bandė skambinti telefonu, vairavo autobusą toliau kaip įprasta. Liudytojo paaiškino, po to, kai vairuotojas, paprašytas policijos pareigūnų, išlipo iš autobuso, buvo akivaizdu, jog jis nesiorientuoja aplinkoje, buvo neadekvatus.

V. P. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad V. P. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų teisme, jis neneigė, jog vairuodamas autobusą galėjo sukelti eismo įvykį – kliudyti elektros pastotę, kas rodo, jog jis dėl šios pažeidimo iš esmės kaltę pripažino. Be V. P. prisipažinimo, jo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, Eismo įvykio vietos schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. J.-P., A. S., V. M. parodymai. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia spręsti, kad V. P. veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog V. P. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismo posėdžio metu apklaustas V. P. kategoriškai neigė, jog jis turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nurodydamas, kad dėl staigaus sveikatos sutrikimo jis tiesiog nesuprato, nesuvokė, kas vyko. Tai, kad V. P. įvykio metu nesiorientavo aplinkoje, buvo neadekvatus situacijai, patvirtino tiek įvykį matę liudytojai (V. M., K. J.-P.), tiek ir į įvykio vietą atvykęs ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas (liudytojas D. A.). Iš teismui pateiktų V. P. medicininių dokumentų matyti, jog jis praeityje buvo patyręs galvos traumą, kuri sukeldavo epilepsijos priepuolius, tačiau priepuoliai nesikartojo nuo 2006 m. Iš karto po nagrinėjamo įvykio V. P. gydėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centre. Byloje pateiktame medicinos dokumentų išrašė (2015-08-05) nurodoma, jog V. P. diagnozė, pristačius jį į gydymo įstaigą – G40.2 (Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais). Minėti teismui pateikti dokumentai, patvirtina, jog V. P. praeityje yra turėjęs sveikatos problemų, dėl kurių jam įvykio metu galimai ir kilo priepuolis, kuris galėjo pasireikšti ne tik traukuliais, bet ir kitais judesių sutrikimais, suvokimo, jutimo, pojūčių, sąmonės, suvokimo, emocijų, elgesio pakitimais. Juolab, kad kaip ir minėta įvykio vietoje buvę liudytojai patvirtino, kad V. P. po įvykio nesiorientavo aplinkoje ir situacijoje, buvo neadekvatus. Byloje esantis alkotesterio kvitas bei Specialisto išvada Nr. T-A 6200/15(01) patvirtina, kad įvykio metu V. P. buvo blaivus. Kartu pažymėtina, kaip nurodė posėdžio metu pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad šiuo atveju stengtis nuslėpti eismo įvykį, pašalinti jo pėdsakus, apsunkinti jo ištyrimą, iš esmės buvo beprasmiška, nes pažeidėjas eismo įvykio metu vairavo maršrutinį autobusą, ant kurio esantys apgadinimai buvo itin žymūs, jų nuslėpti nebuvo įmanoma, eismo įvykį matė daug žmonių (įvykis įvyko dienos metu, autobuse buvo keleivių), be to, ir pats pažeidėjas, kaip maršrutinio autobuso vairuotojas, nesislapstė, nekeitė maršruto ar pan. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog V. P. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant V. P. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad metų laikotarpyje jis buvo baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (duomenų apie teistumą nepateikta, administracine tvarka baustas), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog V. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

V. P. administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.