Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ‒ uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3720 Eur. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2022 m. gruodžio 11 d. apie 02.30 val. naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis už žastų A. S. ir jį pastūmė laiptais žemyn, dėl ko A. S. nugriuvo ant dešinės rankos alkūnės, taip nukentėjusiajam A. S. padarydamas kirstinę žaizdą dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. pateikus kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai įvyko prieš Kalėdas klube „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būti apie 1 valandą nakties. Laikas nurodytas kaltinime ir galėjo būti. Nukentėjusysis jam kažką pasakė, o jis sugriebęs nukentėjusįjį nustūmė nuo laiptų. Nukentėjusysis nuo jo stūmimo nukrito. Tada apsaugos darbuotojas nukentėjusįjį pakėlė, o kitas apsaugos darbuotojas jį išvarė iš baro. Labai blogai vertina savo veiksmus. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir žalą yra atlyginęs.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2022 m. gruodžio 11 d. ROIK 0122000727024 pranešimu, kuriame užfiksuota, kad ką tik pranešėją nustūmė nuo laiptų, skauda alkūnė, naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gruodžio 11 d. 06.05 val. gautas VšĮ Mažeikių ligoninė priėmimo skyriaus pranešimas, kad 5.15 val. atvyko A. S., diagnozė dešinės alkūnės sumušimas, žaizda (t. 1, b. l. 13-14);

- 2022 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate viena iš įstaigų yra baras „(duomenys neskelbtini)“. Įėjimas į minėtą barą yra iš šiaurės rytų pusės. Šalia įėjimo yra nesaugoma automobilių stovėjimo aikštelė, tarp aikštelės ir įėjimo yra pėsčiųjų takas grįstas plytelėmis. Įėjimas į barą yra pro permatomas plastikines duris. Ties įėjimu į minėtą barą ant sienos yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Įėjus pro baro duris patenka į koridorių, kuriame yra trys laiptų pakopos, dešinėje yra dvejos medinės durys, virš jų yra vaizdo stebėjimo kamera. Kairėje yra rūbinė, šalia yra laiptai kuriais galime nulipti žemyn. Įvykio vieta nėra saugoma, bei nėra aptverta, ji yra lengvai praeinama. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 15-17, 18-22);

- 2022 m. gruodžio 11 d. gautu A. S. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 11 d. apie 02.30 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jam einant į lauką, iš nugaros jį pastūmė nepažįstamas asmuo, dėl ko jis nugriuvo ir susižalojo dešinės rankos alkūnę (t. 1, b. l. 1-2);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. S. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d. apie 02.00 val. jis su draugu sugalvojo nueiti į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jie buvo išgėrę, todėl jų neįleido į barą, nes apsaugininkui jo draugas pasirodė per girtas. Po kurio laiko jo draugas išėjo namo, o jis nuėjo atgal į minėtą naktinį barą, tada jį įleido. Jis įėjo ir nuėjo atsisėsti prie staliuko, prie kurio sėdėjo dvi moterys, kurių asmens duomenų jis nežino. Jis užsisakė sau alaus, o minėtoms moterims užsakė šampano butelį. Jam bevakarojant ir vartojant alkoholinius gėrimus, užsinorėjo parūkyti. Apie 02.30 val. jis ėjo į lauką, norėdamas parūkyti. Minėto baro viduje yra 3 laipteliai, šalia jų yra nusileidimas neįgaliems asmenims. Einant link minėtų laiptų, jis pastebėjo ant sienos kabantį veidrodį ir norėjo pasižiūrėti į savo kelnes, kadangi joms dažnai atsitraukia užtrauktukas. Pasižiūrėjo į veidrodį ir atsisuko atgal į laiptus, kadangi norėjo eiti į lauką parūkyti. Jam tik atsisukus į laiptus, į nugarą pajuto stumtelėjimą, ko pasėkoje jis nugriuvo ant minėtų laiptų ir susitrenkė dešinės rankos alkūnę. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, padėjo jam atsistoti, jam labai skaudėjo dešinę ranką. Po minėto įvykio jis dar pasiliko bare, dar vartojo alkoholinių gėrimų. Kadangi jam skaudėjo dešinę ranką jis nusprendė vykti namo. Prie jo priėjęs apsauginis dar su vienkartiniu popieriumi laikė jo ranką, kadangi ji kraujavo. Tada jis nusprendęs eiti namo parėjo namo. Būdamas namuose pasijuto blogai, jam vis dar skaudėjo ranką, todėl nusprendė nueiti atgal į minėtą barą, susirasti minėtą asmenį, kuris jį pastūmė. Atėjo į minėtą barą, tačiau jis nežinojo, nei kas jį pastūmė, nei kas jie tokie yra. Jis tada pasiteiravo baro apsauginio, kuris priima viršutinius rūbus, kas jį pastūmė, jis jam pasakė, kad nežino, tačiau matė tris asmenis. Jis jo pasiteiravo ar jie dar yra klubo viduje, tačiau jis jam atsakė, kad jie išėjo iš minėto baro. Tada jis nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu išsikviesti pagalbos. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumą, apžiūrėjo jį, įvykio vietą ir išvyko. Kadangi jam vis dar skaudėjo ranką, jis pasikvietė savo sūnų T. S., kad jis jį nuvežtų į ligoninės priėmimo skyrių. Atvykęs sūnus jį nuvežė. Kai jis buvo ligoninėje, gydytojai jam nustatė alkūnės žaizdą ir alkūnės sumušimą, lūžių nebuvo. Ligoninės priėmimo skyriuje jam susiuvo alkūnę, kadangi ten buvo kirstinė žaizda, ir paleido jį vykti namo. Jis nepažįsta asmens, kuris jį nustūmė nuo laiptų, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dešimtbalėje sistemoje patirtą fizinį skausmą vertina skaičiumi - 6. Fizinį skausmą jis jaučia iki pat šiol. Nedarbingumo lapelio jis neims, kadangi dirba užsienio firmoje. Jis žino, kad viduje baro patalpų yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios galimai galėjo užfiksuoti įvykusį įvykį ir fizinį skausmą jam sukėlusį asmenį. Prašo nustatyti jam fizinį skausmą sukėlusį asmenį ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 27-29). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d. naktį, kiek buvo valandų, tiksliai jau nebepasakys, buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs ir dar bare gėrė bare. Kol buvo bare, su niekuo nesipyko, jokių konfliktų nebuvo. Po kiek laiko jis ėjo į lauką parūkyti, einant hole jis nusisuko pažiūrėti veidrodį ir, kai atsisuko į laiptus ir jau norėjo žengti laiptais, pajuto stumtelėjimą į nugarą. Po stumtelėjimo jis nugriuvo ant laiptų, ant dešinės rankos ir ją susitrenkė. Kas jį pastūmė, jis nematė, tada hole buvo daugiau žmonių. Vėliau važiavo į Mažeikių ligoninę, kur gydytojai nustatė alkūnės žaizdą ir sumušimą ir išleido į namus. Daugiau dėl dešinės rankos sužalojimo į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Jam byloje išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tą teisę suprato, jis byloje nereikš civilio ieškinio. Jis nori, kad jį pastūmęs asmuo atsakytų pagal įstatymą (t. 1, b. l. 36-39);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo O. V. parodymais, kur jis parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju bare „(duomenys neskelbtini)“ esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 10 d. darbą minėtame bare pradėjo apie 22 val., jis dirbo kartu su kolega S. J. Jie yra pasidalinę darbo vietomis, nes vienas iš jų stovi prie įėjimo durų, hole, o kitas salėje, o po kiek laiko pasikeičia. Darbo metu jis nematė jokių konfliktų. Nakties metu, kiek buvo valandų nepamena, tačiau jis atėjo pasikeisti iš salės su kolega hole, kai į barą atėjo nepažįstamas vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, kuris pradėjo sakyti, kad jam skauda ranka, jis bandė vilktis striukę, jam sunkiai sekėsi ir tada jis pasakė, kad jį čia hole nuo laiptų nustūmė kažkoks vaikinas. Tas atėjęs vyriškis daugiau bendravo su S. J., kuris pasiūlė jam kreiptis į gydytojus. Kas vyko toliau, nežino, nes jis sugrįžo atgal į salę. Kiek vėliau S. J. sakė, kad hole įvyko susistumdymas, bet jis dabar jau tikrai nepasakys kas ir ką pastūmė (t. 1, b. l. 54-57);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. J. parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d. apie 22 val., jis kartu su kolega O. V. pradėjo darbą bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dirba apsaugos darbuotojais. Paprastai dirbant vienas iš jų būna prie durų ar hole, o kitas salėje. Po vidurnakčio, kiek buvo valandų, nepamena, jam būnant hole, jis pamatė, kaip nepažįstamas vaikinas pastūmė nuo laiptų vyresnį vyriškį. Tas vyriškis griuvo kažkaip ant nugaros ir trenkėsi ranka į grindis. Jis dar padėjo tam vyriškiui atsistoti. Jei gerai pamena, tai vyriškis buvo susiėmęs už rankos ir sakė, kad skauda, jis atnešė popierinių servetėlių, nes bėgo kraujas iš rankos, tačiau nepamena, kuri ranka buvo sužalota. Tas vyresnis vyriškis buvo neblaivus, jaunesnis vaikinas irgi buvo išgėręs, jis net buvo perspėjęs, kad dėl girtumo jis gaus išeiti, bet nebespėjo jo iki to įvykio išprašyti iš baro. Tuo metu, kai įvyko įvykis, hole buvo daugiau žmonių. Tas vyresnis vyriškis buvo išėjęs iš baro, o po kažkiek tai laiko sugrįžo ir, kai jis pasakė, kad jam skauda ranka, tada jis liepė kviestis greitąją med. pagalbą, jei jau jam skauda. Vyriškis dar iškart nesikvietė greitosios, nuėjo prie baro ir dar išgėrė alkoholio. Tas jaunesnis vaikinas tuo metu, kol jis padėjo atsistoti vyresniam vyriškiui po nugriuvimo, pasišalino iš baro. Iškart po įvykio jis vyresniojo vyriškio klausė, ar reikia iškviesti pagalbą (greitąją, policiją), tačiau jis dvejojo, nenorėjo, kad kviestų, o vėliau išėjo iš baro, todėl ir nebuvo pranešta policijai (t. 1, b. l. 60-62);

- 2023 m. sausio 18 d. specialisto išvada Nr. G109/2023 (04), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatyta kirstinė žaizda kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, labiausiai tikėtina, kad sužalojimas gavosi kritiminės ar griuviminės traumos metu, kairės alkūnės sritimi kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi. A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kirstinės žaizdos kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 77);

- 2023 m. vasario 6 d. gautu specialisto išvados Nr. G109/2023(04) patikslinimu, kad 2023 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G109/2023 (04) įvyko techninė klaida, patikslina, kad A. S. nustatyta kirstinė žaizda dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, todėl A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kirstinės žaizdos dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 78);

- 2022 m. gruodžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš kavinės baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš administracinėse patalpose esančio kompiuterio nukopijuojamas vaizdo įrašo failas, įkeliant į USB laikmeną (t. 1, b. l. 79-80);

- 2023 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi du vaizdo kamerų įrašų failai Nr. c0001221210230000 (vidaus kamera) ir Nr. c0000221210230000 (lauko kamera). Vaizdo įrašai užfiksavo naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdą. Atidarius vaizdo įrašo failą Nr. c0001221210230000, matyti, kad vaizdo kamera užfiksavo baro „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo laiptus viduje bei rūbinės patalpas. Ekrano viršuje kairėje pusėje nurodytas kameros numeris - „Camera12“, data 2022 m. gruodžio 10 d., apatiniame kairiame kampe nurodytas įrašo laiko pradžia – „23:53:58 val.“ Įrašo trukmė nuo 23.53 val. iki 23.59 val. Įrašo pradžioje matosi rūbinės patalpoje stovinti žmonių grupė, viso vienuolika žmonių. Kairėje pusėje tarpusavyje kalbasi du vyriškiai, vienas jų stovintis dešinėje pusėje, trumpai kirptais plaukais, juodu švarku (apsaugos darbuotojas), kitas kairėje taip pat trumpais plaukais, su tamsios spalvos striuke (A. S.). Jiems kalbant 23.54 val. prie jų prieina vyriškis apie 24 m. amžiaus, su žalios spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis, su „Nike Air“ logotipu ant kairės rankos rankovės ir ant krūtinės srities, mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, ant dešinės rankos dilbio srities, nuo riešo iki alkūnės tatuiruotė. Minėtas vyriškis sugriebia abiem rankomis A. S. bei stumdamas į nugarą jį nustumia nuo laiptų, kurie veda link išėjimo durų. A. S., praradęs pusiausvyrą, nugriūva ant grindų, į grindis atsiremdamas dešinės rankos alkūne. Po šio įvykio apsaugos darbuotojas su juodu švarku vyriškį su žalios spalvos marškinėliais išstumia iš baro patalpų pro pagrindines duris į lauką. Konfliktas baigiasi. A. S. po konflikto prieina vėl prie apsaugos darbuotojo, su juo bendrauja, vėliau palikęs savo striukę rūbinėje 23.59 val. nueina į baro vidų. Vaizdo įrašo pabaiga. Atidarius vaizdo įrašo failą Nr. c0000221210230000, matyti, kad lauko vaizdo kamera užfiksavo baro „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo prieigas. Ekrano viršuje kairėje pusėje nurodytas kameros numeris- „Camera11“, data 2022 m. gruodžio 10 d., apatiniame kairiame kampe nurodytas įrašo laiko pradžia- „23:53:58 val.“ Įrašo trukmė nuo 23.53 val. iki 23.59 val. Įrašo pradžioje matosi pagrindinio įėjimo prieiga iš lauko kameros. 23.54 val. iš baro patalpų išeina į lauką vaikinas su žaliais marškinėliais, jam iš paskos išeina mergina su juoda striuke, tamsiai ilgais tiesiais plaukai, kuri paduoda vyriškiui juodos spalvos striukę. Vyriškis ją apsivelka. Netrukus iš baro patalpų išeina dar trys merginos ir trys vaikinai bei prieina prie vaikino, kuris nustūmė A. S. Jie visi kartu sustoję ratu prie baro įėjimo rūko cigaretes. 23.59 val. vaikinas (kuris nustūmė A. S.) kartu su mergina (kuri jam padavė striukę) nueina link (duomenys neskelbtini) pastato, vaizdo įrašo pabaiga. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 81-83, 84-87).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Teisiamojo posėdžio metu duotais paties kaltinamojo M. K. parodymais, nukentėjusiojo A. S., liudytojų S. J. bei O. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, kitų objektų apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, vaizdo įrašu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G109/2023 (04) bei jos patikslinimu, byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. K. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. S. Jis sugriebdamas rankomis nukentėjusįjį už žastų, tyčia nukentėjusįjį nustūmė nuo laiptų, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant dešinės rankos alkūnės, dėl ko jam buvo padarytas kūno sužalojimas - kirstinė žaizda dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, tokiais savo tyčiniais veiksmais M. K. nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą, nes dėl jam nustatytos kirstinės žaizdos dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. K. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padaryta viena baigtinė veika, vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog M. K. anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 91-100), pastarąjį kartą teistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 104-107), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs (t. 1, b. l. 116), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 115), šiuo metu dirbantis (t. 1, b. l. 102), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 1, b. l. 119).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus už nusikaltimą, numatytą, BK 138 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis M. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir sumažintos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, bendrindamas bausmes prideda minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo asmenybę, jog jis anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, tačiau teismas išnagrinėjęs ir ištyręs visus baudžiamosios bylos duomenis nustatė, jog po pastarosios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, jis pradėjo dirbti (t. 1, b. l. 102), visiškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą (t. 2, b. l. 11), jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, anot kaltinamojo, turi nuolatinę gyvenimo draugę, kuri daro teigiamą įtaką jo poelgiams.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. M. K. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino padarytą žalą, yra dirbantis, jo norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti. M. K. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, nes po pastarojo nusikaltimo įvykdymo nebenusikalto, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė. Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio M. K. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

M. K. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamajam M. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 3 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei periodinė registracija policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 145-147, 149-151).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2023 m. birželio 27 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 81,26 Eur sumai (t. 2, b. l. 12-13), kurią prašė priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiajam suteiktas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas. 2023 m. rugpjūčio 7 d. teisme gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pranešimas, jog atsisako civilinio ieškinio, kadangi visa žala, t. y. 81,26 Eur, 2023 m. liepos 28 d. atlyginta (t. 2, b. l. 31), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 81,26 Eur dydžio žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. DVD su vaizdo įrašais iš naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su 2022 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, M. K. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) tęsti darbą ar mokslą;

2) 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. K. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinę registraciją policijos įstaigoje.

Išaiškinti M. K., jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Procesą dėl 2023 m. birželio 27 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 34788 nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.