- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-293-498/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00014-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
Įžanginė dalis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Č. advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimo, D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Alytaus RAAD, Institucija) vyriausioji specialistė J. C. 2016 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. AM-ALYN-80777711-16 nubaudė D. Č., pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51-2 straipsnio 6 dalį 434 Eur bauda už tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelių gabaritų ir kitų atliekų aikštelės, (duomenys neskelbtini) (toliau Aikštelė) planinį patikrinimą, nustatė, kad Aikštelės vadovas D. Č. neužtikrino, kad Aikštelėje veikla būtų vykdoma laikantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. VR-33(II) (toliau TIPK leidimas) nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Aikštelėje saugomų atliekų kiekis viršijo TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytus didžiausius vienu metu leidžiamus saugoti atliekų kiekius: atliekų kodu 16 01 03 (naudotos padangos) didžiausias leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis 6,0 t, tačiau pagal pateiktą atliekų tvarkymo žurnalą nustatyta, kad 2016 m. liepos 5 d. Aikštelėje vienu metu buvo laikoma - 10,74 t, 2016 m. rugpjūčio 30 d. - 6,56 t minėtų atliekų; atliekų kodu 20 01 23* (nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangievandenilių) ir atliekų kodu 20 01 35* (nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių) didžiausias bendras leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis 0,25 t, tačiau pagal pateiktą atliekų tvarkymo žurnalą nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Aikštelėje vienu metu laikomas bendras minėtų atliekų kiekis 1,424 t; atliekų kodu 13 02 08* (kitos variklių, pavarų dėžių ir tepalinės alyvos) didžiausias leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis 0,15 t, tačiau pagal pateiktą atliekų tvarkymo žurnalą nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Aikštelėje vienu metu buvo laikoma 0,321 t minėtų atliekų. Viršijant didžiausius vienu metu leidžiamus laikyti atliekų kiekius, pažeidžiama TIPK leidimo sąlyga „Užtikrinti, kad tvarkomų atliekų kiekiai neviršytų atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente ir atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytų atliekų kiekių“. Tuo D. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Pareiškėjas D. Č., nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) RAAD 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu paskirta nuobauda pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi D. Č. skundą patenkino iš dalies. (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento 2016m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti ir D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui.Apeliaciniame skunde D. Č. atstovas advokatas Virgilijus Kaupas (toliau – atstovas, advokatas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį dalyje, kuria teismas nutarė D. Č. administracinės teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui, ir priimti naują sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.D. Č. atstovas skunde nurodo, kad Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priima nutartį panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Skunde pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje niekaip nepagrindė išimtinio atvejo, grąžinti bylą (duomenys neskelbtini) RAAD.Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnis nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, ir ATPK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t.y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.Advokato nuomone, aukščiau nurodytų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą skundžiamoje dalyje nutartį. Advokatas sutinka su nutarties motyvu, jog administracinės teisės pažeidimo protokole ir Nutarime D. Č. nesuformuluotas kaltinimas nurodant esmines aplinkybes, neatskleista pažeidimo esmė, nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė D. Č. veikla. Esant tokiai teisinei situacijai procesas, kai byla grąžinta iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) RAAD, negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kaip yra išaiškinęs LAT įtvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t.y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.(duomenys neskelbtini) RAAD atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą galima surašyti tam pačiam asmeniui, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir teisės aktų pažeidimų, t. y. dėl tos pačios veikos, kai byla gražinama institucijai iš naujo nagrinėti.
D. Č. atstovo advokatas apeliacinis skundas atmetamas. Apygardos teismas patikrinęs Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiamą nutartį, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai grąžinta iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) RAAD.Advokatas skunde nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas nepagrindė išimtinio bylos grąžinimo atvejo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nutartyje aiškiai nurodė bylos grąžinimo institucijai pagrindus. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad Institucija priimtame nutarime padarė esminių procesinės teisės pažeidimų, tai yra neatskleidė pažeidimo esmės. Iš nutarimo nustatomosios dalies nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė D. Č. veika, už kurios padarymą jam pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį, t. y. ar jis veikė neturėdamas taršos leidimo, kai tai būtina pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ar jis veikė nesilaikydamas leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, kuo jo veika pasireiškė, taip pat netinkamai užfiksuotas pažeidimo laikas, bei apylinkės teismo nutartyje pagrįstai keliamas klausimas ar jis yra būtent tas subjektas (pareigūnas), kuriam pagal ATPK 51² straipsnį gali būti paskirta 434 eurų nuobauda. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ATPK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t.y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Advokatas skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau apygardos teismas pažymi, kad skunde cituojamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.2AT-84-942/2016 buvo nagrinėjama skirtinga situacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas nereiškia, kad pradedama nauja administracinio tesiės pažeidimo byla, jeigu protokolas surašomas tam pačiam asmeniui, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir teisės aktų pažeidimų, t. y. dėl tos pačios veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą grąžino (duomenys neskelbtini) RAAD nagrinėti iš naujo, nurodydamas esminius pažeidimus, kuriuos Institucija turėtų ištaisyti. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis paliekama galioti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1punktu, 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą ir D. Č. advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.