Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. K. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės A. K. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė ieškovės A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SiTiBalt“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovei šiuo sprendimu priteistas 425 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tai yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei mokėjimą, nustatant, kad ieškovė 23 mėnesius moka atsakovei po 34 Eur per mėnesį, 24 (paskutinįjį) mėnesį – 43 Eur. Prašymu nurodoma, jog ieškovė nėra finansiškai pajėgi trumpu laiko tarpu sumokėti atsakovei visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nedirba, neturi santaupų, augina mažametę dukrą, jos sutuoktinis gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Nemato galimybių papildomoms pajamoms artimiausiu metu gauti. Atsakovės turtinė padėtis yra stabili, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra atsakovei toks reikšmingas, koks yra reikšmingas ieškovės šeimai. Atsakovė nesutiko su ieškovės prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsiliepimu į prašymą nurodoma, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos ir sutuoktinio vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Ieškovė yra darbinga, todėl bet kuriuo metu gali pradėti dirbti. Atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga – ji patiria nuostolius, turi įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems tretiesiems asmenims. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 24 mėnesiams pažeistų jos teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir priteisė atsakovei iš ieškovės 225 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti dokumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad jos finansinė padėtis yra sunki, daryti. Ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – automobiliai VW SHARAN ir VW GOLF PLUS. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog ieškovė neturi kitų kreditorių. Ieškovė yra jauno, darbingo amžiaus, bylą nagrinėjant teisme naudojosi mokama teisine (advokato) pagalba. Aplinkybė, jog ieškovė su sutuoktiniu augina nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymui pateisinti. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra būtinos apyvartinės lėšos. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra didelis. Patenkinus ieškovės prašymą, būtų pažeisti atsakovės lūkesčiai ir suteiktas ieškovei nepagrįstas pranašumas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išdėstyti likusio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (625 Eur) mokėjimą 4 mėnesiams nuo atskirojo skundo priėmimo dienos. Atskirasis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė apeliantės ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atmetus ieškinį, atsakovei priteistas 425 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą ir priteisė atsakovei iš apeliantės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip apeliantei kilo pareiga atlyginti 825 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė patyrė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama išdėstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mokėjimą. Šis skundžiama nutartimi atmetė apeliantės prašymą. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą. Bet kurio kreditoriaus interesas – kuo greičiau ir ekonomiškiau gauti materialinio ir / ar procesinio reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patenkinimą. Toks kreditoriaus interesas yra teisėtas interesas – proceso įstatymas numato įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą (Civilinio proceso kodekso 18 ir 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išdėstymas kertasi su teismo sprendimo, kaip vientiso teisės akto, privalomumu bei nedalomumu ir kartu lemia aukščiau nurodyto kreditoriaus intereso ribojimą. Todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, kaip skolininko teisių gynimo priemonė, gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdymo išdėstymo, privalo atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į kreditoriaus interesus. Pastarojo interesai yra ne mažiau svarbūs negu skolininko interesai. Taikant aptariamąją skolininko teisių gynimo priemonę, turi būti užtikrinta abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Skolininko interesai negali būti ginami kreditoriaus teisėtų interesų sąskaita. Pirminė teismo sprendimo vykdymo išdėstymo sąlyga – sunki skolininko turtinė padėtis. Tačiau vien šios sąlygos nepakanka aptariamai skolininko teisių gynimo priemonei taikyti. Pats proceso įstatymas numato, jog, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių turtinę padėtį. Vadinasi, teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstytas, jeigu, taikius šią skolininko teisių gynimo priemonę, nebus esmingai pažeisti kreditoriaus turtiniai interesai. Kaip nustatyta, skundžiama nutartimi atmestas apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Be to, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti atsakovės interesai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Žemiau yra pateikiami nesutikimo motyvai.Apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Apeliantė ir jos sutuoktinis augina mažametį vaiką, sutuoktinis dirba, bet jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis – daugiau negu du kartus mažesnis už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteistą teismų procesiniais sprendimais. Vadinasi, išieškotina suma viršija dviejų apeliantės šeimos mėnesio pajamų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog aptariamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – apeliantei ir jos šeimai reikšminga pinigų suma.Atsakovė pateikė įrodymus (2016 m. balandžio 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitą), patvirtinančius, jog, priešingai negu ji pati nurodo, jos vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga – laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gautas 80 373 Eur pelnas. Atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė – 1 796 800 Eur. Atsakovė nurodo turinti daug ir didelių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tarp jų – ir savo darbuotojams. Atsakovės nurodomi kreditoriniai įsipareigojimai yra fiksuoti jos pateiktame 2016 m. balandžio 19 d. balanse. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra suėję jos nurodomų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo terminai ir / ar ji pradelsė (į)vykdyti šiuos įsipareigojimus. Atsakovės veiklos apyvartos dydžiai leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad apeliantės įsipareigojimo vykdymo išdėstymas neturi ir negali turėti jokios reikšmingos įtakos atsakovės veiklai. Nustatytos aplinkybės (16 punktas) sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantės ir jos šeimos gaunamos pajamos nėra pakankamos visam bylinėjimosi išlaidų atlyginimui iš karto sumokėti, daryti. Skundžiama nutartimi, be kitų motyvų, nurodoma, kad apeliantė turėjo kaupti lėšas, kreiptis dėl paskolos suteikimo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtines padėtis bei jų santykį (16 ir 17 punktai), nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga reikalauti, kad apeliantė būtų sukaupusi arba turėtų protingai įvykdomą pareigą sukaupti lėšas, pakankamas atsakovės procesiniam reikalavimui nedelsiant įvykdyti.Apeliantė po skundžiamos nutarties priėmimo atliko atsakovei du (200 Eur ir 160 Eur) mokėjimus, taip padengdama jos bylinėjimosi išlaidų dalį. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais: pirma, ji patvirtina apeliantės ketinimus vykdyti atsakovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; antra, ji rodo, kad apeliantė būtų finansiškai pajėgi padengti likusias atsakovės bylinėjimosi išlaidas, jeigu būtų išdėstytas jų atlyginimo mokėjimas. Nesumokėtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pinigine išraiška sudaro 465 Eur (825 Eur – 200 Eur – 160 Eur). Nustatytos aplinkybės (17 punktas) patvirtina, jog nesumokėtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra atsakovei „gyvybiškai“ svarbi pinigų suma, be kurios negalėtų būti užtikrintas vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęstinumas įprastomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, ką patvirtina jos atlikti mokėjimai, yra finansiškai pajėgi periodinėmis įmokomis per tris mėnesius sumokėti atsakovei likusį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, nebus neproporcingai suvaržyti atsakovės interesai ir nebus iškreipta abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Vadinasi, egzistuoja pagrindas teismo sprendimo vykdymui trim mėnesiams išdėstyti.Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, papildomai įvertinus ypatingą darbuotojo ir darbdavio santykį, nagrinėtą šios bylos procese, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios yra reikšmingos klausimui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo išspręsti, ir todėl netinkamai išsprendė šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – išdėsto 465 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mokėjimą 3 (trim) mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos, nustatydamas, jog apeliantė moka atsakovei po 155 Eur per mėnesį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus skundžiamą nutartį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas priėmė apeliantei palankų procesinį sprendimą. Todėl bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme, paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį („pralaimėjęs moka“). Vadinasi, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, atlyginimą. Ir, priešingai, atsakovė neįgijo tokios procesinės teisės. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu principu paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 3 dalis). Apeliantė vėlgi nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog šiame procese patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio

1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kiek šiais procesiniais sprendimais uždarajai akcinei bendrovei „SiTiBalt“ priteistas 465 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, vykdymą 3 (trim) mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos (2016 m. liepos 4 d.), nustatant, jog A. K. moka uždarajai akcinei bendrovei „SiTiBalt“ po 155 Eur per mėnesį, sumokėdama atskiras įmokas iki kiekvieno mėnesio, pradedant liepa, paskutinės dienos.