- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-6198-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05404-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- M. Č., E. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims M. Č., E. M., išnagrinėjęs M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad galimai 2014 m. gegužės 27 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, išplūdo M. V. ir V. K. necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
E. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad galimai 2014 m. gegužės 27 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, išplūdo M. V. ir V. K. necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
Šalies argumentai
M. Č. paaiškino, kad nepripažįsta pažeidimo, taip nebuvo. Atvažiavo į mokyklą, jos nebuvo. Atvažiavo kur registruotas jo vaikas, jie stovėjo kieme. Sūnaus, kurio nemato tris metus. Įvykį matė E. M.. Išlipo, jie su mašina išvažinėjo. Tarėsi su vaiko motina, kad susitiks pasišnekėti. K. V. jo sūnus. Pas jį yra teismo nutarimai, dėl alimentų, matymo vaiko, bet jo nemato. Nekoliojo, tai gali patvirtinti E. M.. Dar buvo M. ir jos sugyventinis V. norėjo susitikti su vaiko motina, M. V.. Atvažiavo į vaiko, savo sūnaus, mokyklą, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikas yra K. V., jam 7 metai. Atvažiavo su E. B., M.. Atvažiavo E. VW automobiliu. Buvo vaikui pamoka. Atvažiavo po 12 valandos. Tą dieną net neėjo pas vaiką, norėjau pasikalbėti su jo mama, nusprendė telefonu susitikti. Atvažiavo vėl po nepilnos valandos, bet pavėlavo, vaikas buvo paimtas, mamos nesutiko. Vaikas gyvena (duomenys neskelbtini). Pro tą gatvę grįžinėjo namo, pamatė, kad stovi M. ir V. K.. Jie stovėjo prie M. namo. Jie sėdėjo Audi mašinoje. Išlipo, jie pradėjo nuvažinėti. Nebuvo vedę, tik turi bendrą vaiką. Buvo teismas dėl vaiko, alimentų. Teismas vyko gruodžio gatvėje. Poriniais savaitgaliais kiekvieną mėnesį ir trečiadienį vaikas turėtų būti pas jį. Per visą laikotarpį tik vieną kartą vaiką gavo. Išlaikymas priteistas 400 Lt. Porą kartų sumokėjo. Jie stovėjo, išlipo vienas ir prieidinėjo. K. pasakė: „Būk tu nors protingesnis. Išlipame ir pašnekėsime“. Jie nesutiko, apsisuko ir išvažinėjo. Ji parodė per langą vidurinį pirštą, kai nuvažinėjo. M. man rėkė, kad nei šauktu, nei eitu. Nebuvo nei su jais pokalbio, nei taip pokalbio nebuvo. Jie išvažiavo į vieną pusę, jie į kitą.
E. M. paaiškino, kad nepripažįsta pažeidimo. Atvažiavo su prie mokyklos. Galėjo būti mokykla (duomenys neskelbtini) gatvėje. Č. norėjo aplankyti savo sūnų, kurio nemato. Atvažiavome trise. Nebuvo jokio konflikto. pažeidimo nepripažįstu. Susitiko su M. Č. ir E. B.. Susitiko 6-me forte. Č. paprašė palaikyti kompaniją ir nuvažiuoti iki vaiko mokyklos. Važiavo į mokyklą. Laukė mamos, nesulaukė, išvažinėjo. Pamatė (duomenys neskelbtini) kieme mamos Audi mašiną. Pažįsta tik M. V., ji buvo su draugu. Č. išlipo, nuėjo link kitos mašinos. Pokalbis kaip ir neįvyko. Jie nuvažinėjo, pravažiuojant M. per langą parodė vidurinį pirštą. Buvo išlipęs iš mašinos. Nekalbėjo, tik draugą šaukė: ,,Asile, ateik čia, nekalbėk“. Draugas atėjo. Jie nuvažiavo. Nelabai kas vartojo necenzūrinius žodžius. Niekas nesikoliojo.
Liudytojas M. V. paaiškino, kad atvažiavo su draugu, V. K., į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvažiavo automobiliu. Automobilis K., jis vairavo. Įsukinėjo į kiemą. Pilnai į kiemą neįsuko. Pamatė, kad stovi VW Golf markės mašina, ten sėdi vairuotojas, M. Č. ir M.. Jų mašina stovėjo įvažiavus į kiemą. Pasakė V. K., kad važiuojam iš kiemo, nes yra atvažiavęs Č.. Tuo metu išlipo M. Č. ir pradėjo eiti link jų ir sakė: ,,P...e, stok“. Išvažinėjo iš kiemo. Č. buvęs sugyventinis, turi bendrą sūnų. Dėl vaiko vyksta ginčai. Paskirta Č. matytis su vaiku, priskirti mokėti alimentai, bet jis nemoka alimentų. Viskas nuspręsta teismo keliu, taikiai nebuvo galima išspręsti. Vieną kartą Č. matėsi su sūnumi per pusę metų. Teismo nutartyje dažnai jam paskirta matytis, kas antrą savaitgalį ir trečiadieniais. Matėsi vieną kartą todėl, kad pasiėmė vaiką, vaikas grįžo su iškeltu dantuku, buvo pas stomatologę. Ginčas dėl vaiko yra pastovus. Susitikimo metu nieko jiems nesakė. Rodė iškeltą pirštą vidurinį. Nežino, kokiu tikslu parodė pirštą. Jis pirmas įžeidė. Piršto rodymas įžeidžiantis gestas.
Liudytojas E. B. paaiškino, kad atvažiavo į kiemą mašina VW Golf. Vairavau jis. Kartu važiavo M. ir Č.. Atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Viskas buvo apie 13 valandą. Pasistatė priekyje kiemo mašiną ir pastebėjo M. išlipant iš Audi mašinos. Išlipo M. Č.. Jis spėjo išlipti ir spėjo pasakyti: ,,Sustok, pasikalbam“. Jis gal žingsnį spėjo žengti. Ji vėl sėdo į mašiną, apsisuko ir nuvažiavo, dar su gestais. Ji parodė vidurinį rankos pirštą, nuvažiuodama pro langą. Iškišo ranką pro langą. Ji lyg nieko nesakė. Draugas susinervavęs sėdo į mašiną. M. išlipo parūkyti.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad važiavo su M. V. namo. Įvažiavome į namo kiemą ir pamatė sidabrinį ,,golfas“ stovinti kieme. Šalia ,,golfo“ stovėjo du asmenys. V. pasakė sustoti, nevažiuoti. Sustojo gal 20 metrų atstumu. Tie piliečiai pradėjo šaukti: ,,Stok, palauk“. Mūsų nekalbino, o iš karto puolė. Žmonių aplinkui nebuvo. V. pasakė, kad važiuojam iš čia, nes bus blogai. Neaiškino, pasakė staigia važiuojame atgal. Atbuline eiga išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu ištirta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: I tomo - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 8), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12), II tomo - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 8), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4), išrašai apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12), asmenų paaiškinimai, kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2014 m. gegužės 27 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kieme vyko šeimyninis ginčas, bet nors ginčas vyko viešojoje vietoje, dalyvaujant pašaliniams asmenims, jo metu riba, kada tokį ginčą galima laikyti chuliganišku, peržengta nebuvo. Tai patvirtina visų liudytojų apklausa.
Kad įvykio metu būtų vartoti necenzūriniai žodžiai, neginčitinais įrodymais nenustatyta, nes konfliktuojančios pusės pateikė priešingus paaiškinimus, kuriais vadovautis teismas neturi galimybės, nes kiekvienas davęs paaiškinimus (M. V., E. B., V. K.) asmuo suinteresuotas savo pusės palaikymu, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir teismas jais negali vadovautis.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
R. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-6198-825/2014 M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.