Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Lolitos Marcinkutės ir nuteistųjų T. P., A. A., A. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2017 m. spalio 2 d.) ir jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

pagal BK 284 straipsnį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. liepos 28 d.) jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Nuspręsta nukentėjusiųjų K. T., D. V., L. T., G. A., L. N. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. P., A. A., A. G. nekentėjusiajai K. T. – 600 Eur, D. V. – 600 Eur, o L. T., G. A., L. N. kiekvienam po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Nukentėjusiojo L. T. civilinį ieškinį dėl 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš kaltinamųjų T. P., A. A. ir A. G. nuspręsta atmesti.

Nuspręsta pripažinti nukentėjusiesiems G. A., L. N., D. V. ir K. T. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos padarymo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

8. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas ir prokurorė prašė jų pateiktus apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistųjų apeliacinius skundus prokurorė prašė atmesti. Gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, jog jei teismas atmes nuteistųjų apeliacinius skundus, tai jis sutinka su prokurorės skundu dėl netinkamai parinktų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau pasigenda motyvų, kodėl prašoma jiems skirti skirtingas baudžiamojo poveikio priemones.

III. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

10. Prokurorė skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu T. P., A. A. ir A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė, prokurorės teigimu, gali būti skiriama tik asmeniui, kuris padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju nukentėjusieji ir kaltinamieji nėra saistomi artimais giminystės ryšiais, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jiems paskirta nepagrįstai.

11. Teisėjų kolegija pritaria tokiems prokurorės argumentams, tačiau neturi pagrindo manyti, jog A. A., priešingai nei jo bendrams – T. P. ir A. G., turėtų būti skirta kitokia nei pastariesiems skundu siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Beje, prokurorė neargumentavo, kodėl A. A. siūlo skirti ne šią, o kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nusprendęs T. P., A. A. ir A. G. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskyrė kiekvienam iš jų baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 72² straipsnis numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusieji ir visi trys kaltinamieji būtų saistomi giminystės ryšių. Be to, T. P. jam inkriminuotą 2017 m. spalio 2 d. nusikaltimą taip pat padarė ne artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamiesiems paskirta nepagrįstai.

13. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis). Kadangi BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 28 d. kaltinamieji padarė pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, iš dalies tenkinant prokurorės apeliacinį skundą, kiekvienam iš jų skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

14. Skirtina nuteistiesiems baudžiamojo poveikio priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra būtina, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir neapsunkina nuteistųjų padėties, jiems skirtinos minimalios įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Neskyrus tokios priemonės, nuteistieji praktiškai nepajustų jokio bent kiek artimo kriminalinei bausmei būdingo poveikio. Tokia padėtis formuotų nebaudžiamumo iliuziją nuteistųjų sąmonėje, o tai suponuotų realią tikimybę pasikartoti nusikalstamam jų elgesiui ateityje.

Nuteistųjų T. P., A. A. ir A. G. apeliaciniai skundai atmestini

15. Apeliantas T. P. nepagrįstai teigia, jog procesą dėl kaltinimo 2017 m. spalio 2 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, apylinkės teismas turėjo nutraukti. Nors ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis T. P. ir nukentėjusysis O. R. susitaikė ir Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtino prokurorės 2074 m. spalio 20 d. nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50979-17 pagal BK 284 straipsnį įtariamajam T. P. susitaikius su nukentėjusiuoju O. R. BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau 2019 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, nustačius, jog T. P. pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36004-18 pagal BK 284 straipsnį dėl 2018 m. liepos 28 d. padarytos veikos, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai nuspręsta, jog ankstesnis sprendimas atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, ir nutarta patvirtinti prokurorės 2019 m. balandžio 29 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50979-17 T. P. (t. 1, b. l. 43–44, 46–47, 160–161, 163). Todėl 2019 m. balandžio 30 d. prokurorės nutarimu pagrįstai, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nutarta šiuos ikiteisminius tyrimus sujungti (t. 1, b. l. 53). BK 38 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Įtarimas T. P. dėl 2018 m. liepos 28 d. jo galbūt padarytos tyčinės nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį pareikštas 2018 m. liepos 28 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d. įtarimai pagrįstai papildyti 2017 m. spalio 2 d. jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, epizodu (t. 3, b. l. 126, 162–163).

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P., o kartu nuteistieji A. A. ir A. G. savo apeliaciniais skundais ginčija kaltę dėl 2018 m. liepos 28 d. nusikalstamos veikos epizodo, teigdami, kad apylinkės teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, padarė prieštaringas ir nenuoseklias išvadas.

17. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).

18. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, paminėtų įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, o bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai.

20. Priešingai nei teigia apeliantai T. P., A. A. ir A. G., patikrinusi bylos medžiagą, susipažinusi su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek T. P. kaltė padarius abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek A. A. ir A. G. kaltė, jiems padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta patikimais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma. Neigdami savo kaltę, nuteistieji selektyviai, subjektyviai vertina bylos įrodymus ir tokiu būdu nukreipia dėmesį nuo tikrųjų stovyklautojų – nukentėjusiųjų – užpuolimo naktį aplinkybių. Išgalvotomis savo elgesio įvykio naktį versijomis, be kita ko, teigdami, jog stovyklavietėje lankėsi vieną kartą ir patys buvo užpulti, o tą naktį su jais dar buvo ir kiti nepažįstami asmenys, nuteistieji, teisėjų kolegijos įsitikinimu, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už pavojingus, priešingus teisei ir realius neigiamus padarinius sukėlusius jų bendrus tyčinius, intensyvius veiksmus prieš prie ežero, gamtoje kemperiuose stovyklavusius asmenis.

21. Pažymėtina, jog apylinkės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai motyvavo, jog T. P., A. A. ir A. G. tris kartus lankėsi stovyklautojų poilsio vietoje ir būtent trečiojo jų apsilankymo stovyklavietėje metu jie užpuolė stovyklautojus, sugadino jų turtą ir juos sužalojo. Tuo leidžia įsitikinti kaltinamųjų T. P. ir A. A. pradiniai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog jie ėjo keršyti su pagaliais juos nuo stovyklavietės nuvijusiems stovyklautojams, o ėjo jie trise – T. P., A. A. ir A. G.. Kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, netikėti šiais pirminiais nuteistųjų parodymais pagrindo nėra. Tai, jog po to apylinkės teisme kaltinamieji pakeitė pirminius parodymus dėl atvykimo prie ežero aplinkybių, dėl kito juos vežusio asmens ir nepripažino aplinkybių, kad jie užpuolę sudaužė ir apgadino kemperius, naudojo purškiamas dujas, nesudaro pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog tai jų suderintos pozicijos, siekiant suklaidinti teismą, nes tada nuteistieji žinojo (ir dabar žino), kad nukentėjusieji ir liudytojai parodė ne apie tris juos užpuolusius asmenis, o apie 5–6 asmenis. Vis dėlto duomenų, jog ne nuteistieji, o kas nors kiti būtų užpuolę stovyklautojus, apgadinę jų turtą, byloje nėra ir apylinkės teismas pagrįstai tokią kaltinamųjų versiją vertino kaip nepagrįstą ir tai sutvirtino poilsiavietę šalia įvykio vietos įsirengusio liudytojo V. S. parodymais, kad jokio triukšmo iki ginčo įvykio jis negirdėjo.

22. Be to, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo ir pagrįstai tikėjo nuosekliais nukentėjusiųjų L. T., K. T., D. V., J. N., L. N., E. A., G. A. ir liudytojų V. S., M. V., S. V., S. V. parodymais. Nors kai kurių jų parodymai dėl užpuolikų skaičiaus, T. P. sulaikymo vietos ar matymo, kas daužė kemperius, skiriasi, bet tikrai nėra esminiai ir esamų kitų ištirtų rašytinių įrodymų viseto kontekste dera su teismo atskleistomis nusikalstamos viešosios tvarkos pažeidimo situacijos aplinkybėmis ir nėra nepatikimi. T. P. sulaikė būtent nukentėję nuo pastarojo ir jo bendrų stovyklautojai. Atvykus policijos pareigūnams, T. P. nesakė, kad stovyklautojai jį sulaikė neteisėtai ar kad jis neniokojo jų turto. A. G. ir T. P. paaiškinimai, kad jie rašė žinutes ir skambino nukentėjusiesiems tik dėl to, kad T. P. buvo paskirta kardomoji priemonė, o jis turėjo išvažiuoti į užsienį dėl draugės gimdymo, vertinami kaip nerimti. Nelogiška, jog dėl tokios ar panašių priežasčių T. P. ir A. G. apskritai būtų taręsi su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nustatė aplinkybę, jog T. P. ir A. G. skambino nukentėjusiosioms K. T., E. A., liudytojai S. V. ir tarėsi dėl žalos atlyginimo ir atsiprašė dėl įvykio. Būtent jausdami kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir vedami noro išvengti bausmės, nuteistieji susisiekė su nukentėjusiaisiais ir siūlėsi atlyginti žalą.

23. Kitas nuteistųjų skundų argumentas, jog neįrodyta dujų panaudojimo aplinkybė, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistiesiems inkriminuotą dujų purškimo iš balionėlio į L. N. ir E. A. veidus aplinkybę patvirtina tiek šių nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog stovyklavietę užpuolę nepažįstami asmenys joms, miegojusioms kemperiuose, papurškė kažkokių dujų, nuo kurių jos nukentėjo. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme nukentėjusioji E. A. patvirtino šias aplinkybes. Be to, abi nukentėjusiosios kreipėsi dėl dujų poveikio į gydymo įstaigą ir 2018 m. rugpjūčio 7 ir 8 d. specialistų išvadose padarytos išvados, kad medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (t. 2, b. l. 78, 104). Tačiau nėra pagrindo netikėti, jog nukentėjusiosios uždaroje kemperio erdvėje pajautė būtent nemalonų ar dirginantį akis, uoslę, gerklę dujų poveikį. Vien tai, kad joms nekilo rimtų sveikatos sutrikimų, nereiškia, jog toks užpuolimo būdas nesukėlė joms papildomo streso. Be to, dujas užpuolimo metu nurodė pajutusi ir K. T., Ž. A., o policijos pareigūnas M. V. patvirtino, kad įvykio vietoje stovyklautojai kalbėjo apie purkštas jiems dujas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, jog kaltinimo dalis dėl dujų papurškimo E. A. ir L. N. yra neįrodyta leistinų, patikimų ir objektyvių įrodymų visuma.

24. Apeliantas T. P., kvestionuodamas nuosprendžio dalį, kuria iš jo Ligonių kasai už D. V. gydymą priteistos 45,78 Eur gydymo išlaidos, neįvertina faktiškai ir juridiškai pagrįstų apylinkės teismo motyvų, jog aktualią nusikalstamą veiką nuteistieji padarė bendrininkų grupe. Iš bendrais veiksmais padaryto delikto nuteistiesiems kilo solidarioji kvestionuojamos žalos atlyginimo prievolė. Todėl, net ir nenustačius, kuris konkrečiai iš nuteistųjų sužalojo D. V., civilinė ieškovė pagrįstai ir teisėtai nukreipė reikalavimą į pasirinktą solidarios atsakomybės subjektą – T. P. – ir iš jo prašė priteisti padarytą žalą. Priešingi T. P. skundo argumentai dėl gydymo išlaidų atlyginimo priteisimo negalimumo atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6. straipsnio 1, 4 dalys, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 10 punktas).

25. Taigi nuteistųjų nesutikimas su apylinkės teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties (nuo daiktų nepaimti pirštų antspaudai, DNR, neatlikta atpažinimo procedūra ir kt.), savaime nereiškia, kad bylos procesas pirmosios instancijos teisme vyko pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo apeliantai, neturi, o skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų (specialisto išvadų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų) vertinimo yra nepagrįstos.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems laisvės apribojimo bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

27. Vertinant nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, iš chuliganiškų paskatų, į tai, kad anksčiau jie neteisti. Teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo motyvams dėl bausmių paskyrimo, taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į poilsiaujančius asmenis, nukentėjusiesiems buvo padaryta reali turtinė, o kartu ir neturtinė žala, visų nuteistųjų veiksmai buvo svarbūs įvykdant nusikaltimą prieš stovyklautojus.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, į jų atsakomybę lengvinančių (T. P. atveju tai, kad jis dėl 2017 m. spalio 2 d. padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi) ir sunkinančių aplinkybių buvimą (veikos padarytos bendrininkų grupe, iš chuliganiškų paskatų, o T. P. atveju dar ir tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui). Nuteistiesiems A. A. ir A. G. nuosprendžiu skirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, savo dydžiu artimos tokios bausmės rūšies vidurkiui. T. P. už dvi atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės, kurios teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos ir jam skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Aptartos bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrai nėra per griežtos ar neproporcingos nuteistųjų padarytų nusikaltimų ir jų asmenybių pavojingumui. Išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, dėl ko nuteistiesiems ar kuriam iš jų turėtų būti švelninama paskirta laisvės apribojimo bausmė, byloje nėra.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo faktinių ir teisinių pagrindų

29. BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

31. Be to, neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

32. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Be to, dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

33. Iš teismų praktikos matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur. Pavyzdžiui, kasacinėje byloje Nr. 2K-522/2013 priteista 579 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-557/2019 – priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma – M. B. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, miestelio šventės metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, M. B. nukentėjusiajam G. M. tyčia kumščiu sudavė penkis smūgius į galvą, taip pastarajam padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to A. T. nukentėjusiajam G. M. į akis papurškė pipirinių dujų, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

34. Apeliaciniu skundu T. P. prašo pakeisti nuosprendį ir nukentėjusiajai K. T. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 300 Eur, teigdamas, jog jai nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikdymas, todėl žalos dydis mažintinas. Tačiau apylinkės teismo išdėstyti motyvai paneigia tokią apelianto poziciją. Teismas pagrįstai vertino, jog ši nukentėjusioji fiziškai nukentėjo būtent nuo T. P. veiksmų, nes jis tempė ją už rankos ir jai buvo nustatyti kūno sužalojimai ant dešinės rankos bevardžio piršto (matyti raudonos dėmės), o ant kairės rankos alkūnės liko raudonos dėmės ir nubrozdinimai. Tokie veiksmai objektyviai sukėlė K. T. fizinį skausmą. Beje, šios nukentėjusiosios civilinį ieškinį teismas tenkino tik iš dalies, pagrįstai atsižvelgdamas į aptartų sužalojimų pobūdį ir kartu įvertinęs aplinkybę, jog nuteistieji veikė tyčia, bendrais veiksmais, vartojo fizinį smurtą ir prieš kitus nukentėjusiuosius (D. V.), neišskirdami, prieš kokius konkrečiai asmenis vartoja smurtą ir kieno konkrečiai iš jų turtą niokoja. Nekyla abejonių, jog dėl tokių nuteistųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su patirtu fiziniu skausmu, be kita ko, ir dėl prieš juos panaudotų dujų, ir bylos nagrinėjimu. Todėl nėra pagrindo apelianto argumentais naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta iš jo ir kitų nuteistųjų solidariai priteisti nukentėjusiajai K. T. 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

35. Apeliaciniu skundu T. P. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems L. T., G. A. ir L. N. priteista kiekvienam po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks apelianto reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo šiems nukentėjusiesiems, pagrįstai atsižvelgė ir teisingai įvertino visumą reikšmingų šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybių. Teismas nustatė, jog visi šie prie ežero stovyklavę asmenys yra giminės, tačiau pailsėti, pajusti bendravimo malonumą, patirti teigiamų emocijų, atsipalaiduoti jiems nepavyko dėl netikėtų užpuolikų nuteistųjų veiksmų. Buvo daužomi stovyklautojų automobiliai, langai, klykė žmonės, prieš juos buvo panaudotos dujos. Visa tai nukentėjusiesiems, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, sukėlė stresą, išgyvenimus, kančias, išgyvenimus dėl savo sveikatos ir gyvybės, be to, buvo apgadintas ir jų turtas. Nukentėjusioji E. A. buvo palapinėje su savo nepilnamete dukra, o L. N. buvo nėščia ir ji dėl dujų panaudojimo kreipėsi į medikus, taigi tikrai buvo sunerimusi dėl savo sveikatos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, taip pat teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principais, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog adekvatus šiems nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis siekia po 300 Eur kiekvienam, nes žalos atsiradimo aplinkybės yra vienodos. Todėl nėra pagrindo remtis subjektyviais apelianto argumentais ir naikinti nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiesiems L. T., G. A. ir L. N. priteisti po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

36. Galiausiai apeliantas T. P., nurodydamas aplinkybę, jog buvo nesulaikytas, o sumuštas, nutyli faktą, jog būtent stovyklavęs L. T. sulaikė jį su bendrais, neblaivų siautėjantį stovyklavietėje, ir jiedu grūmėsi. Po vyriškų grumtynių tam tikrus kūno sužalojimus objektyviai galėjo patirti ir T. P.. Tačiau nėra pagrindo įžvelgti, jog tokiu būdu buvo peržengtos T. P. sulaikymo ar būtinosios ginties ribos ar jam padaryta daugiau žalos nei buvo realiai būtina jo sulaikymui iki atvyko policija. Įrodymų, jog prokurorės 2019 m. gruodžio 2 d. nutarime nurodytus kūno sužalojimus T. P. patyrė būtent ginčo įvykio metu, byloje nėra. Be to, prokurorės 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagal gautą T. P. skundą, jog jį ginčo įvykio metu sužalojo 5 nepažįstami vaikinai – D. V., L. N., G. A., L. T.. Į ekspertus po įvykio T. P. pats nesikreipė, o 2019 m. kovo 30 d. paskyrus užduotį, tyrėjai gavo specialisto išvadą, jog T. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 5, b. l. 88–90). Todėl apelianto T. P. bei jo pozicijai pritariančių nuteistųjų A. A. ir A. G. skundo argumentai dėl T. P. tyčinio užpuolimo ir sumušimo vertinami kaip nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl rašymo apsirikimo rezoliucinėje dalyje

37. BK 308¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

38. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip teisingai pastebėjo prokurorė ir nuteistųjų gynėjas baigiamosiose kalbose, yra net du kartus nurodytas sprendimas visiškai tenkinti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo T. P. ieškovei 45,78 Eur nukentėjusiojo D. V. gydymo išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, nekeičiant nuosprendžio esmės, aptartą netikslumą ištaiso ir šalina antrą kartą rezoliucinėje dalyje įrašytą tokį patį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 308¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. P., A. A. ir A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (250 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. P., A. A. ir A. G., kad įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų T. P., A. A. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą. Pašalinti joje antrą kartą įrašytą sprendimą, kuriuo nuspręsta civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. P. ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 45,78 Eur nukentėjusiojo D. V. gydymo išlaidoms atlyginti.