Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-04-21 · Byla Nr. Iv-667-422/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
Iv-667-422/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-667-422/2011Teisminio proceso Nr. Nr. 3-62-3-00160-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, nedalyvaujant pareiškėjui D. S. ir atsakovo Marijampolės pataisos namų atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Marijampolės pataisos namų neišmokėtą darbo užmokesčio sumą 951,64 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt vieną Lt ir 64 ct), kuri susidarė dėl priedų ir priemokų ribojimo laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nesumokėjo priklausančių priedų ir priemokų nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 ir dėl to susidarė 951,64 Lt neišmokėto darbo užmokesčio skirtumas, kurį prašo priteisti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka. Skaičiuodamas darbo užmokestį pareiškėjui, atsakovas pagrįstai taikė tuo metu galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 70 procentų priemokų ir priedų ribą. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad jis prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 bei tai, kad skundas teismui pateiktas 2011-02-23, prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų bei sprendimo vykdymą atidėti 2012 metams, kadangi 2011 metų Marijampolės pataisos namų sąmatoje lėšų darbo užmokesčio nepriemokoms nėra numatyta.

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

D. S. teismo prašo priteisti negautą darbo užmokestį už nepagrįstai apribotą priedų ir priemokų mokėjimą. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso šalių iš esmės nėra. Atsakovo parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui buvo neišmokėta 951,64 Lt priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b. l. 8).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – Marijampolės pataisos namų pareigūnas, kurio teisinį statusą, taip pat ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) buvo numatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numatė, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnų pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) buvo nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą priedų ir priemokų ribojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjas prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų. Prašomos sumos nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2008-02-23 iki 2008-12-31, tai patvirtina 2011-03-15 atsakovo pažyma Nr. 9/07-3563 ( b.l. 13), pareiškėjas į teismą kreipėsi 2008-02-23, t.y., nepraleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą (CK 1.124 str.) su šiuo reikalavimu, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį netenkinamas. D. S. prašymas pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo Marijampolės pataisos namų jam priteistina 951,64 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 13).

Teismų praktika iš esmės analogiškose bylose turi būti formuojama vieninga linkme, priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui (administracinė byla Nr. A822- 432/2009). Aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties nepasikeitusi, visuotinai žinoma, todėl pripažintina, kad atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra pagrįstas, sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (ABTĮ 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui D. S. iš atsakovo Marijampolės pataisos namų neišmokėtą 951,64 Lt (devynių šimtų penkiasdešimt vieno Lt ir 64 ct) darbo užmokesčio dalį.

Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė