- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e1-2666-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06698-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Stasės Svetickienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06698-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis,turintis profesinį išsilavinimą, nesusituokęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini, nedirbantis, neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. vasario 15 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto bendro naudojimo virtuvės patalpose, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą savo šeimos narei – sugyventinei I. K., ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine I. K. metu, tyčia delnu sudavė jai du kartus į veidą , taip šiais veiksmais sukėlė I. K. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine I. K. gyvena apie 20 metų ir abu veda bendrą ūkį. 2020 m. vasario 15 d. abu namuose vartojo alkoholį. Po to jis buvo išėjo į alaus barą ir, jam grįžus, sugyventinė I. K. išėjo gerti kavą į bendro naudojimo virtuvę. Apie 11.30 val. jis irgi ten nuėjo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji geria kavą bendroje virtuvėje. Taip pat priekaištavo, kad ji yra neblaivi. Jis supykęs sudavė I. K. vieną kartą kumščiu į veidą, kur pataikė, nepamena. Trenkė nestipriai, bet neneigia, kad jai galėjo skaudėti. Gailisi sukonfliktavęs su I. ir sudavęs jai į veidą. Kai kurių įvykio detalių gali neprisiminti, nes buvo neblaivus (t.2, .b. l. 61-64,82-85).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad su sugyventiniu D. J. gyvena apie 20 metų ir abu veda bendrą ūkį. 2020 m. vasario 15 d. abu buvo neblaivūs, o apie 11.30 val. ji išėjo į bendrą virtuvę. Atėjus sugyventiniui, tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu jai į veidą, pataikydamas į kairę akį. Jai skaudėjo. Jis smurtavo pirmą kartą. Ieškinio nereikš (t.1,b.l. b. l. 66-69).
2020 m. vasario 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus pagal telefoninį iškvietimą 2020 m. vasario 15 d. , apie 11.10 val. ,I. K. paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sugyventinis D. J. vieną kartą kumščiu sudavė jai, ji juto fizinį skausmą ir kad konfliktas įvyko dėl alkoholio (t.1,b. l. 45-48).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkinga, jokių išmėtytų ar sulaužytų daiktų nesimato. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (t.1,b. l. 51-57).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena-kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad I. K. parodė, kad jai sugyventinis vieną kartą sudavė į kairę akį, ji juto fizinį skausmą ir kad jos veide jokių smurto žymių nematyti (t.1,b. l. 59-61).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G513/2020 (02) nustatyta, kad I. K. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (t.1, b. l. 78).
Kauno AVPK Kėdainių r. PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2020 m. vasario 15 d. 12.03 val. D. J. asmens blaivumo testo rezultatas- 2,54 promilių girtumas, 12.05 val. I. K. asmens blaivumo testo rezultatas- 1,52 promilių girtumas (t.1, b. l. 62-63).?
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą savo šeimos narei – sugyventinei I. K., ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija ir kita bylos medžiaga.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine I. K. gyvena apie 20 metų ir abu veda bendrą ūkį. 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo namuose visą dieną su sugyventine I. K., visą dieną su ja gėrė alų. Apie 20.00 val. ji , prigėrusi alkoholio ir būdama neblaivi, pradėjo žodžiu jam prikaišioti dėl mergų, pradėjo kabinėtis prie jo, nesąmones kalbėti ir pirma pradėjo žodinį konfliktą. Jis taip pat buvo neblaivus, konfliktas vyko kambaryje, ji sėdėjo ant lovos, o jis ant fotelio. Ji jį sunervino, ėmė mosikuotis rankomis, stumdyti stalus, rėkti, jis susinervavęs, sėdėdamas šalia jos, dešine ranka du kartus sudavė jai per veidą, norėdamas ją apraminti. Ji ėmė rėkti, kad jis išeitų iš kambario ir jis išėjo iš kambario, ir iš buto, ir iš namo, nuėjo į sekantį namą, pas draugą, kurio nenori įvardinti, nes jis su tuo įvykiu niekaip nesusijęs. O kai grįžo namo kitą dieną, I. jam pasakė, kad buvo policija. Jos klausė, kam tą policiją reikėjo kviesti, kam ji daro nesąmones. Jinai tylėjo, paskui sakė, kad nenorėjo kviesti, bet iškvietė. Jos atsiprašė ir abu susitaikė. (t.2, b.l.74-77,82-85).
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad su sugyventiniu D. J. gyvenu kartu jau 20 metų, turi bendrą vaiką, kuris jau suaugęs ir gyvena atskirai. Su D. J. veda bendrą ūkį, abu niekur nedirba, tačiau ji registruota Užimtumo tarnyboje. Abu išgeria alkoholio, tada tarp jų kyla įvairūs konfliktai. 2020 m. rugpjūčio 1 d. su sugyventiniu D. J. visą dieną po truputį gėrė stiprų alų, po 7,5 laipsnio stiprumo, išgėrė apie 3 litrus, iš tiesų tai nedaug, tačiau kai ji geria, visai nevalgo, nes nenori ir dėl to greičiau apgirsta. Buvo tik dviese, kai apie 20.30 val., kambaryje tarp jos ir D. J. įvyko žodinis konfliktas dėl nereikšmingų dalykų, nes girtiems daug nereikia, vienas vieną žodį, kitas -kitą ir kilo konfliktas. Viskas buvo kambaryje, jai sėdint ant lovos, D. J. atsistojo nuo fotelio ir , priėjęs prie jos, dešinės rankos delnu du kartus sudavė jai į veidą, pataikydamas į skruostus. Smūgių sudavimo metu pajuto stiprų fizinį skausmą. Labai supyko ant jo, ir liepė apsisukti ir išeiti iš kambario. Jis išėjo kažkur ir iš kambario, ir iš buto. Tuomet ji nusprendė paskambinti Bendrajam pagalbos centrui ir pranešti apie įvykį. Iš savo telefono numerio neskambino, pasirodė, kad negalės iš jo paskambinti, todėl nuėjo pas savo pusbrolį A. K., kuris gyvena šalia jos, 465 -am bute ir radusi jį namuose, paprašė, kad jis paskolintų savo telefoną ir pati paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Paskambino dėl to, kad buvo ant D. J. labai supykusi. Jų konflikto niekas nematė ir negirdėjo, jokio triukšmo kaimynams nesukėlė. Paskui atvažiavo policija ir viską papasakojo pareigūnams, pareigūnai D. J. nerado tuo metu, nors jis buvo to paties namo kitoje laiptinėje. Su J. skirtis nenori, planuoja toliau su juo gyventi, jo iškeldinti neprašo. Ant jos kairės pusės žando yra matyti nedidelis nubrozdinimas, likęs nuo smūgio sudavimo delnu, tačiau jau nebeskauda ir pretenzijų D. J. nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia, į gydymo įstaigą nesikreipė. Pas teismo med. ekspertą vykti sutinka. (t.2,b. l.10-13).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra savo vyresnės pusesserės I. K. kaimynas ir dažnai pas ją būna bei žino, kaip jinai gyvena, su ja bendrauja, padeda vienas kitam, nes jo tėvai yra mirę. I. kaimynas yra neseniai, tik šiais metais. 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo namuose visą dieną ir vakare, tačiau jokio triukšmo iš pusesserės I. buto pusės nesigirdėjo tikrai, nežino iš viso, ar ten buvo koks nors triukšmas. Tą dieną pas I. nebuvo ir pas ją tikrai alkoholio negėrė, jo iš viso negeria. Vakare, apie 20.30 val. I. pas jį atėjo visa apsiverkusi, išsigandusi ir paprašė jį kviesti policiją. Paklausė ją, kas atsitiko, jinai pasiskundė: "D. mane mušė". Sakė, kad D. delnu sudavė du kartus jai į veidą. Jai davė savo telefoną ir jinai pati paskambino 112 ir išsikvietė pagalbą. Jos veidas buvo visas raudonas nuo verkimo, todėl nepastebėjo kažkokių kitokių sužalojimo žymių. I. jam sakė, kad jinai pati negalėjo išsikviesti pagalbos, nes D. iš jos atėmė telefoną ir pabėgo. Pats įvykio nematė ir jame nedalyvavo, todėl apie įvykį nieko negali papasakoti. Pusseserė I. buvo neblaivi, ji sakė, kad D. irgi buvo neblaivus. Jie abu geria dažnai alkoholį ir pykstasi, jie rėkia vienas ant kito, kelia triukšmus, kaimynai į juos jau nebekreipia jokio dėmesio, nes jie visiems jau nusibodo. Ar vartojo anksčiau D. smurtą prieš I. - nežino, į jų reikalus nesikiša, ant Ingos veido jokių sumušimo žymių nėra pastebėjęs. (t.2, b.l.36-39).
2020 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad smurtą patyrusio asmens -I. K. dėl jos fizinės būklės -apsvaigimo nebuvo galima apklausti, pažymėta, kad nustatyti kitos kategorijos smurtą patyrusio asmens sužalojimai skruostuose bei kad gauti paaiškinimai, kad tarp sugyventinių kilusio konflikto metu D. J. delnu du kartus sudavė I. K. per veidą ir moteris patyrė fizinį skausmą, ant skruostų matėsi paraudimas. D. J. po konflikto iš namų pasišalino (t.1,b. l. 146-149).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedo-fotolentele nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkinga ir kad iš įvykio vietos paimta skaitmeninė laikmena -kompaktinis diskas.(t.1,b. l.131 -141).
VRM duomenų bazės apie įvykių registravimą pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta , kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. 20:46 pranešėja I. G. pranešė, kad dabar ją vyras namuose mušė rankomis (t.1,b.l.143-144).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte Nr.41D(K)-1598 "dėl informacijos pateikimo" nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. 20:44 informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr.37063836303 BPCID9423024099 ir kad pateikiamas skambučio garso įrašas (t.1,b.l.154).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyt, kad atidarius įrašą su pavadinimu "2020_08_01_20-44-15-370638366303.mp3", girdimi Bendrojo pagalbos centro operatorės ir kitas moteriškas balsas ,kuris nurodė : "norėčiau (duomenys neskelbtini)....negalim išsikviesti policijos..." Į operatorės klausimą :" Tai dabar vyras namuose ką daro blogo?" Moteriškas balsas - "tai dabar nori langą man išdaužti, dabar paklaikęs bėga." Operatorė - "Taip, sekundę, ar mušė?" Moteriškas balsas- "Kaip?" Operatorė - "Mušė?" Moteriškas balsas - "taip." Operatorė -"Mušė rankomis?" Moteriškas balsas - "Taip." Operatorė - "Medikai jums reikalingi?" Moteriškas balsas - "Ne, ne, ne." Operatorė - "O, pone, geriau namo neikite, pabūkite prie durų, galbūt laiptinėje, kad nesileisti į konfliktą. Smurtą pirmą kartą naudoja?" Moteriškas balsas - "Ne." Operatorė - "Ne pirmą kartą?" Moteriškas balsas - "Ne." Operatorė - "Jūsų vardas, pavardė?" Moteriškas balsas - "I. K.."(t.1,b.l.155-157).
Kauno AVPK Kėdainių r.PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. 21.20 val. I. K. asmens blaivumo testo rezultatas- 3,68 promilių girtumas (t.2, b. l. 1-2).
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad I. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. užfiksuotas kairės pusės skruoste, žemiau akies odoje yra 1 cm ilgio įbrėžimas (t.2,b.l.14-19).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1867/2020 (02) nustatyta, kad I. K. objektyviai konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame apatiniame voke ir kad mechaniniai sužalojimai atspindi galimai vieną ar daugiau trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu ir kad dėl konstatuoto sužalojimo I. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.2, b. l.31).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto metu, tyčia delnu sudavė I. K. du kartus į veidą , taip šiais veiksmais sukėlė I. K. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija ir kita bylos medžiaga.????????????
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis D. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (2 t., b. l.110-113). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l.114).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. J. neteistas (2 t., b. l.95-96), baustas administracine tvarka (2 t., b. l.97-99), nedirbantis (2 t., b. l. 100), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 104).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 17 d. (2 paros) vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas I. K. atžvilgiu 2020 m. vasario 15 d.) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas I. K. atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 1 d.) ir nuteisti jį:
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas I. K. atžvilgiu 2020 m. vasario 15 d.) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per mėnesį nuo Teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas I. K. atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 1 d.) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant:
1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per mėnesį nuo Teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti D. J.– 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:
1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per mėnesį nuo Teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant:
1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 17 d. (2 paros) vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktinius įrodymus – 3 vnt. skaitmeninių laikmenų, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti D. J., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.