Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20590-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu K. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 310 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 10 mėn.

K. Š. nubaustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. Rygos g.-Taikos g., Vilnius, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, atsitrenkė į kitą važiuojantį automobilį bei apgadino dvi transporto priemones.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, K. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo paskirtą baudą sumažinti iki minimumo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad eismo įvykį padarė, nes neišgėrė vaistų nuo psichikos sutrikimo ir nesuvokė, ką daro. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atlikinėjo karo tarnybą ir nebaigus ištarnavimo laiko buvo atleistas dėl psichinių sutrikimų. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gulėjo Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) išleido gydytis į namus ir toliau lankosi pas psichiatrą bei Karoliniškių psichikos sveikatos centre dienos stacionare. Kiekvieną dieną geria vaistus nuo psichikos sutrikimo. 2023 m. rugpjūčio 10 d. ryte neišgėrė vaistų, nes skubėjo į darbą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad K. Š. nurodyta aplinkybė, kad nusižengimo metu nesuvokė ką darantis vertinama kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad po gydymo paciento būklė stabilizavosi, mąstymas tapo nuoseklesnis, elgesys adekvatus. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė savo veiksmų esmę ir jų padarinius patvirtina ir įvykio vietoje jo paties surašytas nuoseklus paaiškinimas apie įvykį, kuriame aiškiai ir logiškai išdėsto informaciją apie įvykio eigą ir su juo susijusias detales. K. Š. įvykio vietoje elgėsi adekvačiai, pateikė išsamų paaiškinimą, pildė deklaraciją.

Teismo posėdžio metu K. Š. nurodė, kad nesuprato, kas vyksta, tada atrodė, kad turėjo pažymėjimą ir drąsiai gali vairuoti, nors iš tiesų neturėjo jo. Šiuo metu neturi psichiatrinių problemų, kai vairavo automobilį, turėjo problemų. Po kariuomenės atsirado psichologinės problemos, nes kariuomenėje keldavo naktimis į užsiėmimus, prasidėjo nemiga, gyvendavo iliuzijose, pripasakodavo nesąmonių. Jam tada nustatė (duomenys neskelbtini), du kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Kai vairavo, turėjo gerti raminamuosius vaistus, bet neišgėrė.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.

Nagrinėjamu atveju K. Š. nubaustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. Rygos g.-Taikos g., Vilnius, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, atsitrenkė į kitą važiuojantį automobilį bei apgadino dvi transporto priemones. Pareiškėjas skundė nurodė, kad eismo įvykį padarė, nes neišgėrė vaistų nuo psichikos sutrikimo ir nesuvokė, ką daro.

Aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, nurodytos ANK 565¹ straipsnyje. Viena iš tokių aplinkybių yra asmens nepakaltinamumas. Remiantis ANK 565¹ straipsnio 3 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Remiantis ANK 10 straipsnio 1 dalimi nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jo esmės arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako (ANK 10 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Asmens psichinės sveikatos vertinimas yra specialių žinių reikalaujanti sritis. Šiuo aspektu tiek baudžiamosios justicijos jurisprudencijoje, tiek ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019).

Kilus abejonių dėl K. Š. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskyrė K. Š. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, užduodant klausimus: 1. Ar K. Š. tiriamos veikos padarymo metu sirgo psichikos liga (jeigu taip, tai kokia) ar buvo psichikos sutrikimo būsenoje?; 2. Ar K. Š. tiriamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti? Jeigu K. Š. bus nustatyti psichikos sutrikimai ar psichinės būsenos ypatumai, ar tiriamos veikos padarymo metu K. Š. galėjo visiškai suvokti tiriamos veikos pavojingumo pobūdį ir ar galėjo valdyti savo veiksmus?; 3. Ar K. Š. šiuo metu gali suprasti su juo atliekamų veiksmų ir savo veiksmų esmę, juos valdyti ir kontroliuoti? Ar pagal savo psichinę būklę gali toliau dalyvauti nagrinėjant bylą teisme bei atliekant procesinius veiksmus? (b. l. 43-44). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos 2024 m. kovo 14–balandžio 12 d. ekspertizės akte nurodyta, kad nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu K. Š. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje ar sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu. K. Š. tiek byloje nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir šiuo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini) netrukdė ir šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 70-74). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad įvykio vietoje K. Š. elgėsi adekvačiai, pateikė išsamų paaiškinimą, pildė deklaraciją, paaiškinimą apie įvykį, kuriame aiškiai ir logiškai išdėstė informaciją apie įvykio eigą ir su juo susijusias detales.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Pagrindas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ar pradėtąją nutraukti yra asmens nepakaltinamumas uždraustos veikos metu, kurį lemia asmeniui diagnozuotas psichikos sutrikimas. Nagrinėjamu atveju tokie psichikos sutrikimai K. Š. inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo metu nenustatyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, nepaisant buvusių (esamų) psichikos sutrikimų, pareiškėjas galėjo suvokti uždraustos veikos esmę ir valdyti savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad K. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 300 iki 560 eurų. Nagrinėjamu atveju K. Š. paskirta nuobauda – 310 Eur dydžio bauda. Institucija skirdama nuobaudą atsižvelgė į pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi) ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju buvo įvertintos visos administracinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės ir paskirta bauda, artima minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl mažinti K. Š. paskirtą baudą nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė K. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, K. Š. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Š. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.